Jonava, liepos 1 d. Vakar Jonavos kultūros centre įvyko septynioliktasis Lietuvos ūkininkų sąjungos suvažiavimas. Vienas svarbiausių suvažiavimo darbų – sąjungos pirmininko, vicepirmininkų bei prezidiumo narių rinkimai.

LŪS pirmininke antrąkart trejų metų kadencijai perrinktos (iš vienos kandidatūros) Genutės Staliūnienės akyse sužibo ašaros. „Man skaudu matyti, kad balsavimas kai kam kėlė juoką. Aš į šias pareigas ėjau dėl to, kad neatsirado daugiau norinčiųjų“. Nuo vakar LŪS pirmininkė turi du pavaduotojus: vicepirmininkais trejų metų kadencijai išrinkti LŪS Panevėžio skyriaus pirmininkas Albinas Jacevičius ir Telšių rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Vytautas Rakickas. Dar į šias pareigybes kandidatavo LŪS Molėtų skyriaus pirmininkas Virgilijus Šironas. Revizoriaus pareigoms išrinkta Onutė Račkienė.

Išrinktas ir LŪS prezidiumas, kurį (be pirmininko ir vicepirmininkų) sudaro 10 narių – po vieną atstovą nuo kiekvienos apskrities.

Veiklos daug, o pinigų trūksta

„Labai nenoriai mokamas nario mokestis, o LŪS savo veiklą turi vykdyti būtent iš šių pinigų. Per 2004 m. surinkta apie 23 tūkst. Lt. Vien už patalpų nuomą ir komunalines paslaugas Žemės ūkio rūmams reikėjo sumokėti pusę šių lėšų, – aktualią problemą įvardijo G. Staliūnienė, prisipažindama, kad jai labai nemalonu apie tai kalbėti. – Už viską reikia mokėti, už atstovavimą – taip pat“.

LŪS atstovauja ūkininkų interesams Seimo Kaimo reikalų komitete, Vyriausybėje, Žemės ūkio ministerijoje įvairaus lygio pasitarimuose, Mokesčių inspekcijoje, Žemės ūkio rūmų prezidiume, LŽŪKT steigėjų darbe, Valstybinėje augalų veislių vertinimo komisijoje, Kooperacijos plėtros koordinavimo tarnyboje ir kitose institucijose. Pernai į valstybines institucijas vien raštų parašyta per pusantro šimto.

Pirmininkė pasidžiaugė, kad ūkininkai jau suprato buhalterinės apskaitos būtinumą: apie 40 000 ūkių tvarko buhalterinę apskaitą (LŪS nariai turi galimybę įsigyti buhalterinės apskaitos programą su 1 000 Lt nuolaida), tai suteikia jiems galimybę dalyvauti įvairiuose projektuose paramai gauti. Per pirmąjį paraiškų surinkimo etapą pagal BPD priemones iš viso pateikta 882 paraiškos, per antrąjį – 1118 paraiškų.

„Skaudžiausia, kad projektai iki šiol nėra įvertinti“, – sakė LŪS pirmininkė, pridurdama, kad reikia spręsti ir viešųjų pirkimų klausimą.

Pinigai už nenašias žemes – artimiausiomis dienomis

Ūkininkų kaltinimus dėl paraiškų vertinimo uždelsimo NMA Kaimo plėtros programų departamento direktorius Petras Sakalauskas atrėmė savais argumentais. Direktorius sakė, kad pirmojo etapo paraiškos jau yra įvertintos (liko neįvertinta tik apie 20-30 paraiškų). NMA yra įsipareigojusi iki liepos 11 d. ŽŪM pateikti visas įvertintas paraiškas. Visa informacija skelbiama NMA tinklalapyje.

Populiariausia priemonė – investicijos į žemės ūkio valdas. Patvirtinta apie 95 proc. paraiškų (atmetimo procentas labai mažas, SAPARD paramai gauti buvo atmetama 15-20 proc. paraiškų). Patvirtintų projektų lėšų suma – apie 140 mln. Lt. Iš viso šiai priemonei skirta 212 mln. Lt. Numatomas maždaug 190 mln. lėšų deficitas.

Pasak P. Sakalausko, jaunųjų ūkininkų įsikūrimui lėšas gaus praktiškai visi pateikusieji paraiškas. Gautos 39 paraiškos ž. ū. vandentvarkos srityje (daugiausiai melioracijos darbams atlikti). Kaimo turizmui skirtų lėšų šiek tiek netgi lieka, tad tikriausiai bus galimybė šiai krypčiai teikti paraiškas rudenį. Antrojo etapo paraiškos bus įvertintos iki šių metų pabaigos.

Išmokoms už nenašias žemes gauta 110 tūkst. paraiškų, pinigai jau išmokėti 103 tūkstančiams paraiškų teikėjų. Pasak P. Sakalausko, liko probleminės bylos, todėl jų nagrinėjimas gali užtrukti 2-3 savaites.

Problemos – kasdieninės ir globalios

Skaudžios problemos ūkininkams – melioracijos nebuvimas, dirvožemių rūgštėjimas. Suvažiavime priimtas nutarimas prašyti Vyriausybės kitų metų biudžete numatyti bent 90 mln. Lt melioracijos statinių priežiūrai ir remontui (dabar skiriama perpus mažesnė suma). Kuo skubiau žemdirbiai ragino spręsti intervencinių grūdų supirkimo problemas. “Tik apie 30 proc. grūdų intervencijai superkama tiesiogiai iš augintojų, – piktinosi situacija ŽŪR grūdų komiteto pirmininkas ūkininkas Zigmantas Aleksandravičius. – Be to, tikrai per aukštos kainos už produkcijos džiovinimą ir valymą“. Z. Aleksandravičius siūlė visiems kuo mažiau tikėtis iš valdžios ir kuo daugiau organizuotai veikti patiems žemdirbiams.

Priimtoje rezoliucijoje reikalaujama vaisių ir daržovių augintojams padidinti beakcizio dyzelino kiekį iki 360 Lt/ha. Prašoma ieškoti galimybių apdrausti pasėlius, 50 proc. draudimo įmokos kompensuojant valstybės lėšomis. Prašoma LR Vyriausybės sustabdyti AB „Vakarų skirstomųjų tinklų“ vykdomą monopolišką politiką. Galvijininkystės sektoriuje reikia rasti lėšų vakcinoms nuo galvijų rinotracheito ir virusinės diarėjos. Cukrinių runkelių sektoriuje – atmesti bet kokius pasiūlymus mažinti cukrinių runkelių kvotą, o tiesioginėmis išmokomis kompensuoti prarandamas pajamas. Į rezoliuciją įtrauktas ir pasiūlymas dėl kaimo įvaizdžio formavimo: nudažyti visus kaime esančius ūkinius pastatus. LŪS prezidiumo nariai prižadėjo rūpintis, kad visi rezoliucijoje suformuluoti prašymai ir pasiūlymai būtų realiai įgyvendinti.

„Ar mūsų balsas bus girdimas Briuselyje, priklauso nuo visų mūsų vienybės“, – ši frazė, nuskambėjusi iš G. Staliūnienės lūpų, buvo ne kartą pakartota ir kitų pasisakiusiųjų. LŪS yra tarptautinės organizacijos COPA/COGECA narė (nuo 2002 m.). Tai lobistinė ES žemdirbių poziciją formuojanti organizacija, jungianti 71 organizaciją iš visų 25 ES šalių. LŪS interesams Briuselyje atstovauja Marius Raila.

Asociacija Lietuvos ūkininkų sąjunga susideda iš 43 rajoninių skyrių. LŪS skyrių nėra sukurta Anykščiuose, Biržuose, Radviliškyje, Utenoje ir Švenčionyse. Administracijoje šiuo metu dirba 5 darbuotojai. LŪS pirmininkas dirba visuomeniniais pagrindais.

MŪ inf.