Kaunas. Rapsus ūkininkai vertina kaip vienus pelningiausių augalų ir kasmet augina nemažus jų plotus. O kaip buvo praėjusių metų sezoną?

Pasėlių deklaravimo duomenys rodo, kad 2023 m. Lietuvoje buvo auginama 300,4 tūkst. ha žieminių ir tik 7 tūkst. vasarinių rapsų. Palyginti su 2022 m. žieminių rapsų plotai šiemet buvo 36 tūkst. ha mažesni, o vasarinių rapsų plotai sumažėjo per pusę, nes pernai jų buvo deklaruota 15,7 tūkst. ha.

Nors rapsai sudaro didelę augalininkystės ūkių sėjomainų dalį, vis dėlto jų užimama dalis kinta, nelygu metai ir aplinkybės. Pavyzdžiui, 2017 ir 2018 m. žieminių rapsų plotai buvo bemaž dvigubai mažesni negu pastaraisiais metais ir sudarė 159 tūkst. ha ir 145 tūkst. ha.

Vasarinių rapsų plotai 2018 m. buvo pasiekę net 63,8 tūkst. ha. Pagrindinė to priežastis – iššalę žieminiai rapsai, kurie ir buvo atsėti vasariniais.

Jeigu pavyksta sėkmingai pasėti planuojamus žieminių rapsų plotus ir jie gerai peržiemoja, tai dauguma augintojų vasarinių nesėja, nes juos auginti sunkiau dėl kenkėjų kontrolės ir nelabai apsimoka dėl gerokai mažesnio negu žieminių derlingumo.

Rapsų supirkimo kainos rinkoje irgi nuolatos svyruoja. Pastaraisiais metais aukščiausiai jos buvo pakilusios po Rusijos invazijos į Ukrainą, 2022-aisiais. Pavyzdžiui, nuo 2022 kovo iki lapkričio „Matif“ biržoje rapsai kainavo nuo 600 iki 650 Eur/t.

Po to kainos ėmė mažėti, kol nuo 2023 m. kovo nusistovėjo tarp 450–500 Eur/t, o gegužę buvo nukritusios ir iki 400 Eur/t. Nuo rudens biržinės kainos su nedideliais svyravimais laikosi tarp 420–450 Eur/t. 

Taigi, kaip rapsų augintojams sekėsi šiemet? Kokie rezultatai ir pastebėjimai, portalas manoūkis.lt paklausė žemdirbių.

Derlingumą sumažino sausra

Kartu su sūnumis didelį ūkį valdantis Kėdainių r. ūkininkas Algimantas Kižauskas sako, jog pernai augino 200 ha žieminių rapsų. Tokį plotą lemia ūkio sėjomainos rotacija. „Kadangi vasarą buvo sausra, tai vidutinis derlingumas mažesnis – siekė apie 3,5 t/ha. Palankiais metais esame kūlę ir 4 ir 4,5 tonos iš hektaro“, – sako ūkininkas.

Kižauskai pasirinko tokią rapsų derliaus realizavimo strategiją: trečdalį planuojamo derliaus kainų fiksavo pavasarį, trečdalį – pjūties metu. Šitą kiekį derliaus jau ir pardavė. Dabar sandėlyje dar turi trečdalį gauto derliaus, kuriam kainos nebuvo fiksuotos.

„Kadangi supirkimo kainos labai „nuvažiavo“ žemyn, tai dar laukiam, gal kada jos padidės. Fiksuotos kainos buvo aukštesnės negu yra dabar. Vienu metu gal siekė beveik 500 eurų už toną, o dabar jos apie 430 eurų“, – pastebi ūkininkas.

Tokia kaina augintojo netenkina, kadangi rapsams reikėjo nemažai trąšų, o jos buvo brangios. „Todėl norėtume, kad bent jau įdėjimai atsipirktų“, – teigia A. Kižauskas, laukdamas palankesnių rapsų supirkimo kainų.

Kol visas derlius dar neparduotas, jis negali atsakyti ir kokie bus galutiniai rapsų auginimo ekonominiai rezultatai. „Rapsai turi savo pelningumą, tiktai vienais metais jis būna didesnis, kitais – mažesnis. Lemia bendra situacija: koks derlingumas, kokios kainos, kokios investicijos į auginimą“, – pasakoja A. Kižauskas.

Ūkininkas sako, kad tokios analizės, kuriais auginimo metais rapsai buvo pelningiausi, o kuriais – nuostolingi, jis neturi. Rapsus augina kasmet, kadangi jie tinka ūkio sėjomainai, rapsai – geras priešsėlis kitiems augalams. Rudenį Kižauskai pasėjo apie 230 ha rapsų šių metų derliui.   

Plotai pagal sėjomainą

Radviliškio r. ūkininkas Augutis Krikščiūnas irgi rapsus augina kasmet. Praėjusį sezoną turėjo 110 ha žieminių rapsų. Ūkininkas patenkintas derliumi, nors pasitaikė ir sausringas laikotarpis, derlingumas nudžiugino – siekė 4 tonas iš ha.

Visą derlių pardavė rudenį. „Kainų aukštesnių per daug nelaukėme, nes reikėjo tuo metu pinigų ūkiui, tai rapsus ir pardavėme“, – sako A. Krikščiūnas.

Lygindamas su ankstesniais sezonais ūkininkas sako, kad pajamas už rapsus lemia kainos ir derlingumas: „Ar praėjusį laiką gavome iki 3 t/ha rapsų ir kaina buvo per 700 eurų už toną, ar dabar 4 t/ha rapsų ir jų kaina viršijo 400 eurų, tai pajamos labai panašios.“

„Aišku, brangios trąšos ar pigios irgi lemia išlaidas. Tai elementaru, visiems tai žinoma“, – sako ūkininkas.

Rudenį A. Krikščiūnas pasėjo 60 ha žieminių rapsų. „Sėjame ne tiek, kiek norime, o tiek, kiek tais metais leidžia sėjomainos rotacija, kiek bendrai yra augalų rūšių“, – apibendrina Radviliškio r. ūkininkas.

Skriaudė ir gamta

Nederlingose žemės ūkininkaujantis Biržų r. ūkininkas Tadas Micikevičius sako, kad pernai tiek jam, tiek kitiems krašto ūkininkams labiausiai nepasisekė dėl to, kad rapsų derlių stipriai sumažino ilgalaikės ir labai stiprios gegužės mėnesio šalnos.

„Kai kuriais rytais buvo jau nebe šalnos, o tiesiog šalčiai, temperatūra buvo nukritusi net iki -14 laipsnių C. Žieminiai rapsai tuo laiku jau žydėjo. Per šalnas augalai tiesiog gulė prie žemės. Jau nebesitikėjau, kad iš viso jie išgyvens. Bet atsilaikė. Tačiau šalčiai pražudė dalį žiedų. Todėl derlius labai sumenko“, – pasakoja ūkininkas.

Jis sako, netgi svarstęs galimybę nušalusius rapsus atsėti, pavyzdžiui, grikiais. Bet nutarė to nedaryti, nes vėlgi būtų buvę papildomų išlaidų. Tad apšaldyti rapsai, kurių augino 25 ha, subrandino tik po 1,5 tonos iš ha derlių. Palankiais metais lengvose žemėse ūkininkui pavykdavo gauti iki 3 t/ha rapsų.

Rapsus T. Micikevičius pardavė iš karto po kūlimo tuomete rinkos kaina – apie 420 eurų už toną. „Taigi, pernai iš rapsų auginimo gavome vos po kelis eurus iš hektaro pelno, jeigu tokius skaičius iš viso galima pavadinti pelnu“, – reziumuoja biržietis.

Šių metų derliui ūkininkas rudenį pasėjo apie 50 ha žieminių rapsų. „Pas mus žemės lengvos, visur taikome beariminę technologiją, tai reikia ilgašaknių augalų, kurie purentų žemę. O rapsai būtent tokie. Į tą patį lauką juos sėjame kas 4–5 metus, pagal ūkio sėjomainą“, – teigia T. Micikevičius.  Ūkininkas sako, kad vasarinių rapsų neaugina, nes dėl efektyvių pesticidų trūkumo nebepavyksta sukontroliuoti jų kenkėjų.