Plungė. Mėsinių galvijų augintojas Nerijus Zobernis mato didelę sektoriaus perspektyvą, tačiau norėtų spartesnės pažangos, kurią paskatintų didesnė parama.

Nerijus Plungės rajone augina angusų veislės galvijus. Jis pasuko kokybiškos mėsos gamybos kryptimi – įkūrė internetinę parduotuvę, tiesiai iš ūkio prekiauja brandinta jautiena ir jos gaminiais.

Su žemės ūkiu ir galvijais savo gyvenimą susiejęs N. Zobernis – aktyvus Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos (LMGAGA) tarybos narys, pažangus ūkininkas. Jam ne tas pats, kas ir kaip vyksta šalyje, ypač kalbant apie žemės ūkį ir gyvulininkystę.

„Mėsinės galvijininkystės sektoriaus pažanga yra, bet tikrai nepakankama. Parama grynaveisliams gyvuliams įsigyti stumtelėjo sektorių į priekį, mėsinių galvijų padaugėjo, bet, mano manymu, jų vis dar turime per mažai. Sektorius gali augti tiek kokybine, tiek kiekybine prasme“, – teigė N. Zobernis.

Nerijaus Zobernio ūkis iš paukščio skrydžio

Nerijau, kokios įtakos mėsinės gyvulininkystės sektoriui, jūsų nuomone, turi ir turės žaliasis kursas?

Manau, mėsinės gyvulininkystės sektorius buvo ir išliks vienas žaliausių. Nerimą šiek tiek kelia daugiamečių pievų išlaikymo ir atstatymo reikalavimai. Sutinku, kad Lietuvoje yra vietovių, ypač aplink didžiuosius miestus, dažniausiai – apleistuose, nenaudojamuose sklypuose, kur daugiametės pievos turi gana didelę botaninę įvairovę, spėja subrandinti ir išmesti sėklas taip savaime atsisėdamos. Bet ūkiuose matau ir šiek tiek kitokį vaizdą, kur dalis daugiamečių pievų yra nelygios, netinkamos šienauti modernia technika, o ir pati botaninė įvairovė gana skurdi, netrūksta per vasaros karščius išdegusių arba samanomis apėjusių plotų. Norint tokius plotus naudoti ūkiškai, pasiruošti kokybiškų ir maistingų pašarų, juos pravartu atnaujinti, o tas pievas, kurių botaninė įvairovė vis dar gausi, tikrai galima išnaudoti karvėms žindenėms ganyti.

Matyti Žemės ūkio ministerijos ir perdirbėjų noras stambinti, modernizuoti ir robotizuoti pieno ūkius. Savaime suprantama, kad su kiekviena modernia ferma mažės pievose besiganančių piendavių, efektyvinant gamybą dalį žolynų keis kukurūzai, o pievų poreikis pieno sektoriuje natūraliai mažės.

Mėsinėje gyvulininkystėje vis dar geriausi ekonominiai rezultatai pasiekiami ganant karves žindenes, todėl ant mūsų sektoriaus ir laikysis daugiamečių pievų išlaikymas. Drąsiai galiu sakyti, kad stiprinant ir modernizuojant mėsinės gyvulininkystės sektorių, pievų plotai didės. Tačiau jeigu šis sektorius silpnės, žolynus keis grūdinės kultūros.

Kaip vertinate pastarųjų metų pažangą tiek mėsinių galvijų veislininkystėje, tiek kalbant apie produkciją, mėsos kokybę?

Pažanga tikrai juntama, geros genetikos gyvulių daugėja, prie to labai prisidėjo parama grynaveisliams galvijams įsigyti. Padidėjo ne tik grynaveislių galvijų skaičius, bet ir jų veislinė vertė. Taip pat geros veislinės vertės reproduktoriai vis dažniau naudojami ir mišriose bandose – tai leidžia gerinti ir mėsos kokybę, išnaudojamas heterozės efektas.  

Dalis ūkininkų karves žindenes dirbtinai sėklina su geriausių reproduktorių sperma – šis reprodukcijos būdamas labai padeda eiti į priekį.

Pernai pirmą kartą mėsinių galvijų augintojai gavo finansavimą genominiams tyrimams. Tikimės, kad ateityje galvijus galėsime atsirinkti ir parinkti ne tik pagal fenotipą, bet ir pagal genotipinius duomenis. Vis dėlto tenka pripažinti, kad pažanga vyksta per lėtai.

Kokių valdžios sprendimų reikėtų greitesniems pokyčiams?

Gyvulininkystės profesionalai sako, kad bulius reproduktorius lemia 50 proc. bandos sėkmės. Todėl didesnio intensyvumo, 50 ar 70 proc., parama įsigyjant aukštos veislinės vertės bulių reproduktorių labai prisidėtų prie sektoriaus pažangos. Su sąlyginai mažomis lėšomis galėtume turėti ryškius pokyčius. Tačiau naujuoju finansavimo laikotarpiu tos paramos išvis nebus. Aišku, reikia nepamiršti ir pačių ūkių modernizavimo – pažangiam ūkininkavimui reikalinga nauja, moderni technika, ūkiniai pastatai, karvidės.

„Mūsų šeima", – pristato angusų veislės mėsinius galvijus Nerijus 

Prieš porą metų esate sakęs, kad jūsų paties ūkio tikslas – geri veisliniai gyvuliai produkcijos ūkyje, kad gamintumėte kokybišką mėsą. Kaip sekasi to siekti?

Mėsinius galvijus pradėjome auginti su mintimi, kad ūkis galėtų tiekti aukščiausios kokybės jautieną tiesiogiai vartotojui. Tai ir darome. Pirmosios 7 grynaveislės angusų telyčios į ūkį atvažiavo 2018-ųjų pavasarį iš Lietuvoje gerai žinomo veisėjo Aidyno Zulfijevo ūkio. O 2019 m.  jų jau turėjome gerokai virš šimto. Šiandien jos ir sudaro motininės bandos branduolį.

Esu didelis jautienos mėgėjas ir tas pomėgis atsirado gerokai anksčiau, negu į ūkį atvyko pirmieji angusai. Po studijų nemažai keliavau ir jau tuomet pastebėjau, kad daugelyje gerų restoranų ar specializuotų jautienos parduotuvių dominuoja būtent angusų veislės galvijų mėsa. Taigi, mano pirmoji pažintis su angusais įvyko per skrandį, nuo tada juos ir įsimylėjau. Klausimų, kurią veislę pasirinkti, nekilo – angusams konkurencijos nebuvo. Šiandien galime pasidžiaugti, kad jau lygiai trejus metus plėtojame ir auginame prekės ženklą angusbeef.lt, dėl kurio ūkyje užaugintą produkciją galime parduoti tiesiogiai vartotojui.