Akademija (Kėdainių r.). Technologijos keičiasi ir žengia dideliais žingsniais į priekį, greitai žemės ūkis bus neįsivaizduojamas be tiksliojo ūkininkavimo, be analitinių duomenų įrankių.

Tie, kurie sieja ateitį su žemės ūkiu, turi nuolat mokytis, diegti technologijas ir inovacijas. Tokia buvo pagrindinė konferencijos „Inovacijų pritaikymas žemės ūkyje. Iššūkiai ir galimybės“ mintis.

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) mokymų centre „Agroakademija“ surengtoje konferencijoje dalyvavo ūkininkai, konsultantai, žemės ūkio specialistai ir studentai.

LŽŪKT direktorius dr. Edvardas Makelis pabrėžė ūkiuose diegiamų inovacijų svarbą. Šiuo metu, kai ūkininkai turi kovoti už savo teises, kai ypač sunku gyvulininkystės ūkiams ir ūkininkai ne iš gero gyvenimo eina į kelius, stato kryžius laukuose, apčiuopiamos naudos jiems gali duoti inovacijos ir technologinės naujovės.

Konferencijoje mokymų centre „Agroakademija“ ūkininkai, konsultantai, žemės ūkio specialistai ir studentai išgirdo apie Europos inovacijų partnerysčių (EIP) projektą, kurių vienas tikslų – sukurti arba atsivežti iš kitur naujų idėjų žemės ūkiui

Konsultavimo tarnybos Plėtros padalinio vadovas Rimtautas Petraitis taip pat akcentavo, kad inovacijos labai svarbi ir neišvengiama dabarties bei ateities ūkio, konsultantų ir visko, kas supa žemės ūkį, dalis. „Iššūkių laukia daug – rinkos, naujasis BŽŪP laikotarpis, produkcijos kainos, ūkininkavimo sąlygos ir panašiai. Bet yra tam tikrų galimybių, kuriomis pasinaudojus tuos iššūkius būtų lengviau priimti. Ne be reikalo Lietuvoje ir Europoje įgyvendinami Europos inovacijų partnerystės (EIP) projektai, kurių vienas tikslų – sukurti arba atsivežti iš kitur naujų idėjų, inovacijų, kad būtų galima ir tausiau, ekonomiškai naudingiau ūkininkauti“, – kalbėjo R. Petraitis.

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos direktorius dr. Edvardas Makelis pabrėžė ūkiuose diegiamų inovacijų svarbą

Visi iššūkiai, ypač tie, kuriuos jaučiame keletą metų iš eilės, skatina būti inovatyviais ir ieškoti naujovių. Vienas jų – klimato kaita, dėl kurios daugėja ekstremalių reiškinių ir, pasak R. Petraičio, verčia ieškoti būdų, kaip prie to prisitaikyti: „Tai globalus procesas ir reikia išmokti su tuo gyventi.“

Globalizacija irgi verčia pasitempti, kad galėtume konkuruoti rinkoje su savo produkcija. Tačiau, pabrėžė lektorius, keičiasi ir visuomenės poreikiai, kurie daro didelę įtaką žemės ūkio produkcijai, ūkininkavimo sistemoms, technologijoms, ir žemdirbiai turi atitinkamai dirbti, kad produkcija atitiktų visuomenės lūkesčius.

Konsultavimo tarnybos Plėtros padalinio vadovas Rimtautas Petraitis skatino konferencijos dalyvius naudotis inovacijomis, kad būtų lengviau priimti ateities iššūkius

„Lietuva – labiau maisto produktus ir žaliavas eksportuojanti šalis, tad visuomenės balsas mažiau girdimas negu Vakarų šalyse, kur ūkininkai taikosi prie žmonių poreikių. Jeigu norime ne tik pigiai parduoti žaliavą į trečiąsias šalis, o ir patekti į Vakarų rinkas, turime žiūrėti, kaip ir ką auginame, kokius naudojame augalų apsaugos, trešimo ir pan. produktus. ES šūkis „Už mažiau užauginti daugiau“ yra neatsitiktinis, visi – mokslininkai, konsultantai, žemės ūkio specialistai - turime galvoti, kaip gauti derlių pigiau“, - akcentavo R. Petraitis.

Anot jo, technologijos tokiais dideliais žingsniais žengia į priekį ir keičiasi, jog po kelių metų ūkis bus neįsivaizduojamas be tiksliojo ūkininkavimo, be analitinių duomenų įrankių. To reikia mokytis jau dabar ir diegti sprendimus. „Suprantama, esame ES dalis ir jos formuojama politika daro didelę įtaką mūsų ūkiams. Pradedant įvairių išmokų forma, investicinių fondų parama tam tikroms kryptims ir turime į tai reaguoti, - LŽŪKT Plėtros padalinio vadovas skatino žemės ūkio verslo dalyvius neatsilikti nuo Europos. - Vienas didesnių iššūkių ir galimybių – skaitmeninės pramonės revoliucija. Svarbu, kad ūkininkai, gamindami žemės ūkio produkciją, naudotųsi išmaniųjų technologijų teikiamomis galimybėmis.“

Naujuoju programavimo laikotarpiu po 2020-ųjų labai didelis dėmesys bus skiriamas žinių ir inovacijos sistemų plėtrai, ypatingas vaidmuo – konsultavimo tarnybų veiklai.

„Turėsime įvaldyti naujas žinių sritis, kad ūkininkams suteiktume reikiamą informaciją, žinių ir paslaugų. Įprastų augalininkystės ir gyvulininkystės technologijų žinojimo neužteks, turėsime gilintis į minkštąsias kompetencijas, t. y., vadybą, darbą su žmonėmis ir jų grupėmis, į koordinavimą, moderavimą ir pan. Konsultantams reikės turėti šių gebėjimų“, – apie laukiančius ateities pokyčius kalbėjo R. Petraitis, pridūręs, kad ES jau formuoja tam tikrą politiką, kuri nukreipta į žinių ir inovacijų kūrimą, sklaidą ir diegimą. Tam skiriamos lėšos iš įvairių šaltinių, tuo tikslu apie 10 metų prie EK veikia specialus Žemės ūkio mokslinių tyrimų nuolatinis komitetas SCAR AKIS – žemės ūkio žinių ir inovacijų sistema (ŽŪŽIS).

Visos ES mastu planuojama įgyvendinti apie 3 200 projektų – galima tik įsivaizduoti, koks kiekis žinių yra arba bus sukaupta ES. Didžiausias iššūkis bus susipažinti su visais atradimais ir pasinaudoti galimybe tas inovacijas perkelti į savo šalį. Tai, R. Petraičio teigimu, iššūkis ir konsultantams, ir mokslininkams, kuriems teks apdoroti didelį kiekį naujos informacijos.

„Vienas iš mūsų trūkumų – inovacijos diegiamos labai lėtai. Yra paskaičiuota, kad nuo kažkokios idėjos iškėlimo ar sukūrimo iki inovacijos įdiegimo pramoniniu būdu pas mus kartais praeina 10-20 metų ir daugiau. Mūsų tikslas – kad pas mus tos inovacijos atsirastų daug greičiau, per 3-4 metus ir neatsiliktume nuo pažangių šalių“, - pastebėjo lektorius.

Į žinias ir inovacijas bus nukreipta ir naujojo BŽŪP laikotarpio Kaimo plėtros strategija, kiekviena šalis turės jos strateginiame plane numatyti ar sukurti modelį, kokia bus žemės ūkio žinių ir inovacijų sistema. Joje, R. Petraičio žiniomis, privalomai  turės dalyvauti mokslo institucijos, kurios kurtų inovacijas, darytų tyrimus, taip pat konsultantai, žemės ūkio verslas – ūkininkai ar verslo įmonės, įvairios žemdirbių organizacijos, bus labai svarbus žiniasklaidos vaidmuo, nušviečiant naujoves. „Reikės visiems kartu sugalvoti, kaip bendrai dalyvauti šioje žinių ir inovacijų sistemoje“, – pabrėžė LŽŪKT Plėtros padalinio vadovas.

Konsultavimo tarnybos įvykdytas EIP projektas „Konkurencingas ūkis“ yra vienas pavyzdžių, susijusių su Lietuvoje diegiamomis žinių ir inovacijų sistemomis. Jis buvo skirtas pateikti tam tikrą modelį ar koncepciją, kaip Lietuvoje turėtų atrodyti žemės ūkio žinių ir inovacijų sistema.

Projekto idėja – sujungti inovatyvias pašarų auginimo, paruošimo ir galvijų šėrimo technologijas, naudojant subalansuotus pašarus, kurie pagaminami inovacine vertikaliosios žemdirbystės hidroponine technologija, pritaikyti įvairaus dydžio ir produktyvumo pieno bei mėsos ūkiuose, kad būtų didinamas produktyvumas mažinant gamybos sąnaudas ir savikainą, taip pat ir produkcijos kokybę. Šis projektas leido inovacijas išbandyti būtent gamybinėmis sąlygomis šešiuose šalies ūkiuose, kuriuose galvijų racionas buvo praturtintas daigintų sėklų želmenimis.

MŪ inf.