Akademija, Kauno r. Pirmą kartą Lietuvoje, VDU Žemės ūkio akademijoje (ŽŪA), šią savaitę vyko svarbus tarptautinis renginys – Žemės ūkio mokslinių tyrimų nuolatinio komiteto (SCAR), kuris nagrinėja Žemės ūkio žinių ir inovacijų sistemos (AKIS) klausimus, susitikimas.

Šio renginio organizatoriai – Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba (LŽŪKT) ir VDU ŽŪA.

Į susitikimą atvyko kelios dešimtys dalyvių iš beveik 20 Europos Sąjungos šalių. Tarp jų – ministerijų, konsultavimo tarnybų, mokslo įstaigų atstovai. Daugelis svečių Lietuvoje lankėsi pirmą kartą, todėl jiems buvo ypač įdomu pamatyti mūsų šalį ir susipažinti su jos žemės ūkiu bei sužinoti, kaip žemdirbius pasiekia naujausios žinios ir inovacijos.

Įdomu tai, jog visi SCAR AKIS nariai dirba neatlygintinai. Du tris kartus per metus jie renkasi vienoje iš valstybių dienos ar dviejų dienų trukmės posėdžiams ir diskutuoja apie SCAR tuo metu (metams ar pusantrų) skirtą mandatą – užduotį ir pateikia tuo klausimu savo nuomonę.

Lietuvoje vykusio susitikimo metu SCAR AKIS nariai supažindinti su baigiamo įgyvendinti EIP projekto „Inovacijų vartai“ rezultatais. Antrą renginio dieną gausų užsienio svečių būrį LŽŪKT specialistai pakvietė aplankyti Šakių rajone įsikūrusį gyvulininkystės ūkį, kur buvo proga sužinoti ir pamatyti, kaip Lietuvos ūkininkai bendradarbiauja su konsultantais, kaip ūkiuose diegiamos naujovės.

VDU Žemės ūkio akademijoje šią savaitę vykusiame tarptautiniame renginyje - Žemės ūkio mokslinių tyrimų nuolatinio komiteto (SCAR), kuris nagrinėja Žemės ūkio žinių ir inovacijų sistemos (AKIS) klausimus, susitikime dalyvavo kelios dešimtys svečių iš daugelio Europos šalių

Tikslas – greičiau ir pigiau diegti naujoves

Prieš devynerius metus, 2010 m., prie Europos Komisjjos Generalinio žemės ūkio ir kaimo plėtros direktorato (DG AGRI) buvo įsteigtas Žemės ūkio mokslinių tyrimų nuolatinis komitetas (SCAR), kuris analizuoja Žemės ūkio žinių ir inovacijų sistemos (AKIS) klausimus. Šio komiteto tikslas – prisidėti prie mokslinių tyrimų ir inovacijų veiksmų programų plėtros, skatinti interaktyvų inovacijų modelį, teikti įžvalgas ir rekomendacijas dėl mokslinių tyrimų prieinamumo praktikai.

Kitaip tariant, SCAR AKIS įvairiais aspektais nagrinėja ir bando siūlyti sprendimus, kurie padėtų greičiau ir pigiau diegti inovacijas žemės ūkio gamyboje, teikti kokybiškesnes paslaugas šiam sektoriui.

SCAR AKIS narių sąraše –nacionalinių žemės ūkio ministerijų, mokslo ir konsultavimo įstaigų bei nevyriausybinių organizacijų atstovai. SCAR AKIS posėdžiuose dalyvauja ir Lietuvos atstovai: Žemės ūkio ministerijos ir LŽŪKT specialistai, VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkai.

VDU Žemės ūkio akademijos kancleris prof. Antanas Maziliauskas akcentavo, kad tokie tarptautiniai susitikimai labai naudingi, nes galima ne tik pasidalyti patirtimi, bet ir apibrėžti, kaip naujos žinios ir kitos inovacijos pasieks ūkius artimiausioje ateityje

Kodėl reikėjo įsteigti SCAR komitetą? ES teisės aktuose tam tikros nuostatos ir reikalavimai atsiranda ne šiaip sau. Iki tol idėjos, siūlymai ar rekomendacijos intensyviai svarstomos, apie jas diskutuojama įvairiuose tarptautiniuose komitetuose, darbo grupėse ir pan. Dabar įvairiais aspektais diskutuojama ir aptarinėjama Bendroji žemės ūkio politika (BŽŪP), būsianti po 2020 m.

Daugeliui žemdirbių BŽŪP labiau suprantama ir siejama su tiesioginėmis išmokomis, kaimo plėtros programa. Tuo tarpu ES politikos formuotojams BŽŪP yra dokumentas, kuriame svarbu matyti, apibrėžti ir nustatyti, kaip naujos žinios ir kitos inovacijos pasieks ūkius.

Informacijos ir komunikavimo greičiai padidėjo

Pasak LŽŪKT direktoriaus dr. Edvardo Makelio, praeitame BŽŪP programavimo laikotarpyje buvo orientuojamasi taip: žinios iki ūkių, gamybos ateina pradedant nuo mokslo tyrimų, po to buvo perduodamos per konsultantus. Dabar dėl skaitmenizacijos ir kitų naujovių informacijos ir komunikavimo greičiai padidėjo. Naujos žinios ir inovacijos ūkius pasiekia ne tik per konsultantus, bet ir per agroverslo įmones, mokslininkus. Be to, veikia Europos inovacijų partnerystės (EIP) sistema, kurios veikla orientuoja į tai, kad žinios ir naujovės geriausiu būdu pasiektų ūkius.    

Žemės ūkio mokslinių tyrimų nuolatinis komitetas (SCAR) veikia nuolat. Nagrinėjami klausimai, kaip Europos šalių konsultavimo tarnybos turėtų bendradarbiauti, kokie skaitmenizavimo principai, mokymo metodai turėtų būti taikomi. Pasak E. Makelio, dabar inovacijos gimsta ne tik moksle, jos nėra linijinės, o interaktyvios: naujovę gali sukurti mokslas, bet taip pat ir verslas ar net pats ūkininkas.

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos direktorius dr. Edvardas Makelis (centre) kartu su LŽŪKT Inovacijų paramos tarnybos vadove dr. Gintare Kučinskiene bei Žemės ūkio ministerijos Mokslo ir inovacijų skyriaus vedėju dr. Dariumi Liutiku neabejoja tarptautinių susitikimų nauda, nes įvairiose institucijose dirbantys specialistai gali keistis žiniomis ir patirtimi.

„Dalyvauti šiuose komiteto susitikimuose yra labai naudinga, nes galima sužinoti gausybę naujos informacijos, žinių. Tai – vienas būdų pateikti ir savo turimas mintis, pasidalyti savo turima patirtimi arba pagilinti supratimą, kokie bus reikalavimai būsimame programavimo periode“, - sako E. Makelis, paaiškindamas, kaip prie sprendimų kūrimo, padėsiančių greičiau ir pigiau diegti inovacijas žemės ūkio gamyboje, teikti kokybiškesnes paslaugas šiam sektoriui, prisideda ir LŽŪKT specialistai.

SCAR susitikimai vyksta kelis kartus per metus: renkamasi vis kitoje šalyje ir nagrinėjami vis kitos tematikos klausimai. Pavyzdžiui, Lenkijoje buvo analizuojami mokymo klausimai, Latvijoje – skaitmenizacijos, Estijoje – informacinės sistemos. Mūsų šalyje vykusiame susitikime pagrindinė tema buvo tvarumas ir produktyvumas.

SCAR AKIS susitikimo metu LŽŪKT Inovacijų paramos tarnybos vadovė dr. Gintarė Kučinskienė pristatė EIP OG projektą „Inovacijų vartai“. Tai – žinių kaupimo, perdavimo, žemės ūkio technologijų plėtros ir jų demonstravimo centras. 

„Svarbus vaidmuo įgyvendinant BŽŪP po 2020 m. teks nepriklausomiems konsultantams. Siekdamos, kad konsultavimas būtų kokybiškesnis ir veiksmingesnis, valstybės narės turės įtraukti konsultantus į AKIS (žemės ūkio žinių ir inovacijų sistemas, lietuviškai dar vadinama ŽŪŽIS), kad šie galėtų teikti naujausią moksliniais tyrimais ir inovacijomis pagrįstą technologijų ir mokslo sričių informaciją. Toks konsultavimo paslaugų gerinimas yra ambicingas iššūkis ne tik mums, bet ir kitoms ES šalių konsultavimo tarnyboms. Todėl keistis darbo patirtimi SCAR AKIS posėdžiuose yra labai naudinga“, – sakė dr. G. Kučinskienė.

Pasak LŽŪKT direktoriaus, reikia nepamiršti, kad pasaulis dabar greitai keičiasi. Lietuva, turėdama palyginti mažai mokslui, tyrimams skiriamų lėšų, negali visų tyrimų atlikti viena. Aišku, dalis inovacijų ateina su užsienio agroverslo kompanijomis. Tačiau net ir gaunant užsienio technologiją, reikia ją pritaikyti vietos sąlygoms. Pavyzdžiui, tikslusis ūkininkavimas – patirtis sukaupiama ES šalyse narėse. O tokiuose susitikimuose, kaip šis, galima gauti naujausios informacijos.   

Kartu dirbant pavyksta pasiekti daugiau

SCAR AKIS per devynerius savo gyvavimo metus jau pateikė keturias ataskaitas (mandatus) jiems suformuotais klausimais. Ketvirtasis mandatas įpareigojo SCAR AKIS narius pateikti įžvalgas dėl žemės ūkio ir kitų kaimo sektorių sąsajų Europos inovacijų partnerystės (EIP) projektuose, gerosios patirties, įgyvendinant projektus, inovacijų sklaidos ir skaitmeninimo klausimų žemės ūkyje.

Tad šiuo metu jau įgyvendinti keturi ir planuojami 5-as bei 6-as SCAR AKIS mandatai. Jų temos: integruoto požiūrio į Europos AKIS ir EIP įgyvendinimą gerinimas; mokymasis ir grįžtamasis ryšys iš interaktyvių projektų (daugiašaliai projektai, tematiniai tinklai, veiklos grupės); geresnis informacijos srautų valdymas AKIS grandinėje: gamyba–vertė–tiekimas; AKIS perspektyvos maisto ir mitybos saugumo bei tvaraus žemės ūkio srityse besivystančiose šalyse analizavimas; interaktyvios inovacijų politikos ir tvarumo standartų stebėsena.

Metams bėgant SCAR AKIS grupės darbas taip išpopuliarėjo, kad jos narių gretos beveik padvigubėjo ir šiandien siekia apie 40 reguliariai darbo komitetuose dalyvaujančių narių. Pasak E. Makelio, šioje veikloje ypač aktyvūs vokiečiai, olandai, prancūzai ir lenkai, taip pat airiai, kurie turi galingiausias mokslo institucijas.

Pavyzdžiui, Airijoje kartu dirbant mokslo, konsultavimo ir valdžios institucijoms pavyko pasiekti prieš 7 metus užsibrėžtą tikslą – bendrą pieno kiekį šalyje padidinti nuo 6 iki 10 mln. t. Nors Airijos žemės ūkio naudmenų plotas panašus kaip Lietuvoje, bet airiai dabar pagamina 13 kartų didesnės vertės žemės ūkio produkcijos negu visas mūsų šalies nacionalinis produktas.

Taigi, mums tikrai yra orientyrų, kuria linkme galėtume eiti. Tik, pasak E. Makelio, tikslams pasiekti reikia koncentruoti protą ir žinias. Tačiau Lietuvoje mokslui ir žinioms skiriamos lėšos sudaro vos 2 eurus hektarui, o airiai šiems tikslams skiria net 80 eurų/ha.  

MŪ inf.