Akademija (Kauno r.). Lietuvos žemės ūkio tarybos (LŽŪT) atstovų suvažiavime žemdirbių lyderiai daugiausia priekaištų valdžiai išsakė dėl biurokratijos naštos, dėl ūkių patikrų ir didėjančių mokesčių.

LŽŪT suvažiavime VDU Žemės ūkio akademijoje dalyvavo keli šimtai ūkininkų iš visos Lietuvos. Išklausyti jų ir pasisakyti buvo atvykę daug politikų su premjeru Gintautu Palucku priešakyje.

Nors LŽŪT palankiai vertina šios Vyriausybės programoje įtvirtintą siekį kurti konkurencingą ir tvarų žemės ūkį bei ketinimą pripažinti žemės ūkį strategiškai svarbiu šalies sektoriumi nacionaliniam saugumui užtikrinti, vis dėlto jie išsakė dar daug reikalavimų aukščiausiems šalies vadovams.

Šie reikalavimai pateikti LŽŪT suvažiavimo rezoliucijoje, kurią redakcinė kolegija dar redaguoja pagal pateiktus pasiūlymus.

Biurokratija tiesiog klesti

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) generalinis direktorius Jonas Sviderskis biurokratiją lygino su girnapuse po kaklu.

Jis baisėjosi, kad per patikras ūkininkui kontrolierius pateikia tūkstantį klausimų. „Nežinau, koks Seimo ar Vyriausybės narys galėtų į juos atsakyti, – kalbėjo patyręs agrarininkas. – Daug metų kalbame, bet biurokratija auga kaip mielės ragaišyje – pati susikuria sau vietą ir bujoja. Visur, ne tik žemės ūkyje.“

O viskas, jo teigimu, prasideda nuo Valstybės tarnybos įstatymo, kurį būtina keisti, „nes tie, kurie kuria taisykles ir reglamentus, patys nežino, kaip juos įgyvendinti.“

LŽŪBA generalinis direktorius Jonas Sviderskis turėjo progos savo pamąstymus išsakyti premjerui Gintautui Paluckui

J. Sviderskis taip pat ragina koreguoti ir Viešojo administravimo įstatymą, kad įvairių kontrolierių teisės ir pareigos būtų apribotos.

Tikrintojus vadina baudėjais ir inkvizitoriais

Ūkininkas Aušrys Macijauskas pasidžiaugė, kad Europos Komisijos žemės ūkio vizijoje, kuri pristatyta Seimo Kaimo reikalų komitete (KRK), klimatas ir aplinka jau ne pirmoje, o gal tik penktoje vietoje. „Tikrai šiandien yra svarbesnių reikalų“, – sakė buvęs ilgametis Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas.

Pirmas iš svarbiausių reikalų – finansų poreikis žemės ūkiui, kad Lietuva galėtų prisitaikyti prie iššūkių, o Lietuvos žemės ūkis – pasivyti senąją Europą tiek modernizuojant savo ūkius, tiek ir investuojant į žemės ūkio produktų perdirbimą.

„EK skaičiavimu, Europoje trūksta 62 mlrd. Eur, o Lietuvai – 1,2 mlrd. eurų. Bet mūsų skaičiavimais, trūksta gerokai daugiau – maždaug 1 000 Eur kiekvienam dirbamam hektarui, nes mums reikia ne tik prisitaikyti prie iššūkių, kaip ir visai Europai, bet ir ją pasivyti, ypač žemės ūkio produktų perdirbimo srityje, kur esame beviltiškai atsilikę, nes beveik visą produkciją eksportuojame neperdirbtą arba menkai perdirbtą“, – kalbėjo A. Macijauskas.

Pinigų rasti jis siūlo iš parduodamos valstybinės žemės, RRF fondo, kitų šaltinių, tik reikia juos nukreipti ten, kur labiausiai reikia.  

Buvęs ilgametis Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas kalbėjo apie didžiausius šalies ūkininkų skaudulius

Kita problema – ūkininkų, ypač jaunų, galimybė pasiskolinti pinigų. „Komerciniai bankai neskolina, ILTE nuo mūsų nutolo, tad jaunieji ūkininkai palikti ant ledo“, – konstatavo ūkininkas.  

Savo nuomonę jis grindė tuo, kad jeigu jaunasis ūkininkas norėtų įsigyti žemės, kreditas geriausiu atveju jam būtų suteikiamas 10 metų, vadinasi, jam kasmet su palūkanomis reikėtų grąžinti apie 1 000 Eur/ha. Tai neįmanoma. Todėl ILTE privalėtų padėti, o paskolos terminas turėtų būti ne trumpesnis kaip 50 metų su lengvatinėmis palūkanomis. Tik tuomet, anot A. Macijausko, gal drąsuolių skolintis atsirastų.

„Taip, jauni gali perimti tėvų žemę, kartu ūkininkauti, bet daug metų veikė baudėjai, inkvizicinės grupės, ieškoję, ar ūkininko tėvo traktoriaus vienas ratas ant jo žemės neužvažiavęs. Gerai, kad Kazys Starkevičius, tapęs ministru, tas nesąmones pakeitė, bet girdžiu, kad naikintojai jau vėl pajudėjo pas jaunuosius ūkininkus – skuba, kol Ignas Hofmanas ministro poste neapšilo kojų. Tai reikia stabdyti“, – A. Macijauskas kreipėsi į salėje sėdėjusį NMA vadovą Fortunatą Dirginčių.

Turėjo jis pastabų ir dėl mokesčių. A. Macijauskas skaičiuoja, kad jaunasis ūkininkas, kuris uždirba 50–60 tūkst. Eur per metus apmokestinamojo pelno, dalį pinigų palieka ūkio reikmėms, jam reikia mokėti kreditą, tad geriausiu atveju pragyventi pasilieka 10–12 tūkst. eurų. Bet GPM „Sodrai“ jis turi sumokėti nuo visų pajamų, tad mokestinė našta jam siekia ne 40 proc., o gal 140 procentų! O mokesčių juk yra ir daugiau.

„Tai turi baigtis. Tikiuosi, politikai mus išgirs, o jeigu ne – laukite svečių Vilniuje“, – rėžė A. Macijauskas.

„Kelkite mokesčius, tik atriškite man rankas“

Vienas aktyviausių jaunosios kartos ūkininkų Eimantas Eigirdas (Tauragės r.) kuria Lietuvos jaunųjų ūkininkų asociaciją, kuri dalyvautų žemės ūkio politikoje.

Jo įsitikinimu, Jaunųjų ūkininkų asociacija bus labai svarbi ūkių tęstinumui, kalbant apie tuos, kurių niekas nenori arba nėra kam perimti. Todėl jis skatina parengti schemą, pagal kurią ūkius, kurie nori nutraukti gamybą ir likviduotis, valstybė išpirktų ir sudarytų sąlygas jauniesiems ūkininkams juos iš valstybės išsipirkti per ilgesnį laiką. Taip pat jauniesiems ūkininkams, kurie nori investuoti, reikia palengvinti žemės įsigijimą ir suteikti kreditą iki 35 metų.

Taip, E. Eigirdo teigimu, būtų užtikrintas ūkių tęstinumas. Kitu atveju liks tik stambios bendrovės, neliks atspirties krašto apsaugoje: „Jeigu užpultų šalį, paleisti artilerijos salvę į vieną bendrovę bus paprasčiau negu į 20 ūkių. Tad leiskite mums kurti ir pasitikėkite jaunais.“

Jaunosios kartos ūkininkas Eimantas Eigirdas turėjo pasiūlymų, kaip galėtų būti užtikrintas ūkių tęstinumas

Jis turėjo, ką pasakyti, ir mokesčių klausimais. „Aš, kaip jaunas žmogus, sutinku su mokesčiais. Kelkite, nėra problemos, tik atriškite man rankas. Ūkių tikrintojai tegul tikrina. Bet, užuot taikę man sankcijas, kai tik atvestam veršiukui neranda įsago, tegul pataria, pasako, pamoko, duoda laiko pasitaisyti, o ne iškart baudas taiko.

Jeigu atrišite rankas, mažinsite biurokratiją, mes uždirbsime daugiau ir galėsime daugiau sumokėti mokesčių. To išmokau atlikdamas praktiką ūkyje – kai sunku, reikia ne taupyti, o kaip tik daugiau išleisti, kad išlaikytum produktyvumą. Bet jeigu viskam didinsite mokesčius, neleisite daugiau uždirbti, niekaip nepasivysime kitų ES valstybių“, – kalbėjo ryžto nestokojantis jaunasis ūkininkas.

Ar gali būti, kad nubaudė už kritiką?

Žinomas šalies ūkininkas, vienas mėsinės galvijininkystės pradininkų Lietuvoje Petras Vaitelis (Kėdainių r.) sako, kad dėl praėjusios kadencijos žemės ūkio ministro jis buvo priverstas pasitraukti iš ūkio, nors dar turėtų sveikatos ir noro ūkininkauti.

„Lietuvos žemės ūkis visada labai priklausė nuo žemės ūkio ministro. Geriausi mano ūkio finansiniai rezultatai, šuolis aukštyn buvo vadovaujant Kaziui Starkevičiui. Tačiau praėjusios kadencijos ministro kitaip nepavadinsi kaip tik pelkių pelke (ūkininkas neįvardijo ministro pavardės, galimai galvoje turėjo Kęstutį Navicką, – red. past.). Todėl kad taikė tiesiog baudžiavinius įstatymus. NMA tikrintojai – lyg tijūnai, jie atvažiuoja ne patarti, bet bausti“, – širdgėlą liejo P. Vaitelis.  

Būdamas aktyviu ūkininku jis per vieną protesto akciją Vilniuje 2023 m. kovą stovėjo su plakatu, kuriame prašė Dievo apsaugoti ūkininkus nuo Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijų. „Priėjo prie manęs „pelkių velnias“ ir klausia, ką tai reiškia. Sakau, Dievo prašome, kad jums įkrėstų proto ir jūs atsistatydintumėte, o ne griautumėte žemės ūkį. Tai buvo kovą, o lapkritį gaunu laiškelį iš Nacionalinės mokėjimo agentūros, kad man pritaikyta 91 tūkst. Eur sankcija, turiu grąžinti per 2 mėnesius“, – ūkininkui po tokios žinios teko kreiptis į medikus, atsigavus – ir į advokatus.

Iki šiol tęsiasi bylinėjimasis. Pirmą teismą P. Vaitelis laimėjo, bet sprendimas buvo apskųstas. „Viskas laužta iš piršto“, – sakė jis, galvojantis, kad jo sužlugdymui galimai įtakos galėjo turėti tai, kad pasakė, kas nepatiko ministerijai.

Žinomas šalies ūkininkas, vienas mėsinės galvijininkystės pradininkų Lietuvoje Petras Vaitelis papasakojo savo skaudžią istoriją, kodėl turėjo trauktis iš ūkio

Pasibaigus suvažiavimui prie P. Vaitelio priėjo viceministras Andrius Palionis kartu su kitais kolegomis ir pažadėjo aiškintis situaciją.

Visų valdininkų ir tikrintojų darbdaviai – žemdirbiai

Seimo KRK narys, buvęs žemės ūkio ministras ir net politinių oponentų vertinamas Kazys Starkevičius NMA, kitiems tikrintojams iš tribūnos sakė nepamiršti, kas yra jų tikrieji darbdaviai – tai žemdirbiai.

Kalbėdamas apie tai, iš kur žemės ūkiui ir gynybai gauti daugiau pinigų, K. Starkevičius vėl priminė siūlymą nagrinėti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės įsigijimą. Jis teikia Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir Lietuvos Respublikos valstybės gynybos fondo įstatymų pakeitimų projektus, kurie žemdirbiams leistų įsigyti įsiterpusių valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotų sklypus.

Seimo KRK narys Kazys Starkevičius palaiko mintį parduoti ūkininkams įsigyti įsiterpusią valstybinės žemės ūkio paskirties žemę

Šiuo metu laisva valstybinė žemės ūkio paskirties žemė (išskyrus kelis įstatymo numatytus atvejus) neparduodama. Vidutinė ariamos žemės hektaro rinkos kaina šalyje yra 5 012 Eur.

„Dirbdamas Ekonomikos komitete (praėjusios kadencijos Seime – red. past.) su kolegomis ieškojome laisvų įsiterpusių žemių ir jų radome nemažai. Išnuomotos valstybinės žemės yra 182 tūkst. ha, laisvos žemės dabar yra apie 600 tūkst. ha. Kartu su žemdirbių savivalda ruoštame projekte numatyta dešimt hektarų leisti parduoti. Ir tas, kuris dirba, žemę, tas ir turi turėti pirmumo teisę ją įsigyti, o ne per aukcionus parduoti, kaip girdisi siūlymų, nes žinome, kas tuomet įsigytų tą žemę“, – sakė K. Starkevičius.  

Kiek vėliau į suvažiavimą atvykęs aplinkos ministras Povilas Poderskis pažadėjo naują požiūrį į žemės ūkį. „Girdime problemas, manau, absoliučiai nepriimtina, kad neįmanoma įsisavinti paramos dėl biurokratinių trukdžių. Tačiau kartu su ŽŪM, su Seimo Kaimo reikalų ir Aplinkos komitetais randame dialogo kelią“, – sakė ministras P. Poderskis, taip pat raginęs aplinkosaugos atžvilgiu ieškoti balanso, kad nualintume žemės ir gamtos.

Aplinkos ministras Povilas Poderskis sako girdintis žemdirbių problemas

Kupiškio r. ūkininkas Zigmas Aleksandravičius reziumavo, kad kaimo žmogui lengva niekada nebuvo ir nebus.