Vilnius. Vyriausybei rengiant mokesčių pertvarką ir daliai planų nutekėjus į viešąją erdvę, nemažai klausimų kilo ir žemdirbiams. Kiek juos palies nekilnojamojo turto mokestis ir kokį poveikį turės numatytas mokestis ne gyvybės draudimui?

Apie tai kartu su finansų viceministru Kristupu Vaitiekūnu ir Finansų ministerijos Mokesčių departamento direktore Jūrate Laurikėnaite diskutuota Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) prezidiumo posėdyje.

Finansų viceministras K. Vaitiekūnas teigė, kad mokesčius tenka peržiūrėti, nes valstybės išlaidos didėja greičiau nei pajamos: lėšų reikia mokytojų, medicinos darbuotojų atlygiams, infrastruktūros plėtrai, visi žino ir supranta saugumo situaciją. 

Tiek jis, tiek LŽŪBA generalinis direktorius Jonas Sviderskis priminė, kad mokesčių pakeitimai, apie kuriuos diskutuojama, yra tik projektas, visa tai dar turės būti pateikta, suderinta ir tik paskui priimta.

Planuojama, kad nekilnojamo turto mokesčio lengvata išliks

Prezidiumo nariai Finansų ministerijos atstovų teiravosi, kokios planuojamos pelno, gyventojų pajamų, nekilnojamojo turto mokesčių permainos. K. Vaitiekūnas apie gyventojų pajamų mokestį (GPM) teigė dar nenorintis kalbėti, nes kai kurie tarifai vis dar derinami, o pirminiai teisės aktų projektai dar rengiami.

„Kalbant apie pelno mokestį, man atrodo, jis jau yra pasklidęs visur, kad didinamas vienu procentiniu punktu. (...) Esame į mokestinius pakeitimus įtraukę, kad lengvatinis tarifas padidėtų nuo 6 iki 7 proc., o pagrindinis nuo 16 iki 17 procentų“, – kalbėjo finansų viceministras.

Nemažai prezidiumo narių diskusijų sukėlė nekilnojamojo turto mokestis. Pagrindinė žinia žemdirbiams – numatyta, kad iki šiol galiojanti mokesčio lengvata nekilnojamajam turtui, kuris naudojamas pajamoms iš žemės ūkio veiklos gauti (uždirbti), išliks. Vis dėlto ne vienas posėdžio dalyvis klausė, ar peržiūrėjus mokestinę politiką neteks vėl iš naujo įrodinėti, kad daržinė ar dirbtuvės yra tikrai naudojamos žemės ūkio veiklai. Finansų ministerijos atstovai tikino, kad čia niekas keistis neturėtų – kaip buvo iki šiol, planuojama, kad taip ir liks.

Fizinių asmenų nekilnojamojo turto apmokestinimas galiotų visiems vienodai, būtų apskaičiuojamas atitinkamais rėžiais pagal Registrų centro nustatytą turto vertę. Vis dėlto K. Vaitiekūnas svarstė, kad greičiausiai dauguma kaimo vietovėse jo nemokės, bet, anot jo, konkrečiu atveju reikia žiūrėti pagal konkretaus turto vertę.

Viešojoje erdvėje pasklidusio plano turėti ir tikslinį komercinės paskirties pastatų 0,2 proc. nekilnojamojo turto mokesčio tarifą, skiriamą būtent gynybos reikmėms, Finansų ministerijos atstovai detaliau nekomentavo, nors lyg ir numatytas principas, kad jei galioja lengvata, ji galioja viskam.

Nors Vyriausybės programoje numatyta PVM mokesčio lengvata vaisiams ir daržovėms, dėl to, matyt, dar bus diskutuojama.

„Projektas lyg kažkoks Seime pateiktas, bet Finansų ministerijos pozicija į lengvatas nėra teigiama, kad ir apie kokią lengvatą šnekėtume. Bent jau šiuo metu, kai tokie finansiniai iššūkiai“, – sakė K. Vaitiekūnas.

Daug klausimų kelia ne gyvybės draudimo mokestis

Viceministras priminė, kad draudimas pagal Direktyvą neapmokestinamas PVM, tačiau, anot jo, dalis šalių turi draudimo sutarčių mokestį.

„Planuojame, kad ir Lietuvoje ne gyvybės draudimai būtų apmokestinti (...) 10 proc. tarifu“, – teigė K. Vaitiekūnas.

LŽŪBA prezidiumo nariai svarstė, kad šis mokestis žemės ūkiui būtų itin skaudus, nes brangtų žemės ūkio technikos, pastatų, pasėlių, gyvūnų draudimas ir viso to suma gali būti gana ženkli.

LŽŪBA prezidiumo nariai turėjo daug klausimų finansų viceministrui Kristupui Vaitiekūnui ir Finansų ministerijos Mokesčių departamento direktorei Jūratei Laurikėnaitei (nuotr. dešinėje)

LŽŪBA viceprezidentas, ūkininkas Alfredas Bardauskas priminė, kad toks mokestis, ypač liečiantis pasėlių draudimą, atrodo labai dviprasmiškai. Mat, iš vienos pusės, valstybė jį skatina ir kompensuoja dalį įmokų, iš kitos pusės – imasi apmokestinti.

„Jei nebūtų šių kompensavimų, didžioji dalis ūkių, kurie dabar draudžiasi pasėlius, to nedarytų, nes mums neįperkami šie produktai. Jie brangūs ir dėl to valstybė skatina, kad visiškai atsikratytų rizikos. (...) Įvykus bet kokiam įvykiui ar gamtos stichijai, niekas negalėtų kreiptis į Ministeriją ir prašyti jos, jog padėtų išgyventi, nes yra kompensuojama priemonė. Iki šiol ši sistema veikė nepriekaištingai, bet įvestas mokestis stabdytų procesą“, – portalui manoūkis.lt po posėdžio komentavo A. Bardauskas.

Jis teigė, kad yra suprantama svarba apsirūpinti valstybės saugumu, tačiau šis ne gyvybės draudimo mokestis sukurtų ydingą situaciją, nes visų pirma turi būti stiprūs ir saugūs tie, kurie pildo biudžetą kitais mokesčiais. Be to, nesidraudžiantis ūkininkas tampa itin priklausomas nuo gamtos stichijų.

„Gynyba visiems turėtų rūpėti, visi turi prisidėti. Pelno mokestis ir yra viena iš tų (galimų priemonių, – red past.). Jeigu tu gauni, tai kodėl nepasidalijus, o dabar draudimui... Nežinai, ar gausi pelno, o jau moki į priekį“, – kalbėjo A. Bardauskas.

Tiek jis, tiek posėdyje diskutavę žemės ūkio bendrovių atstovai svarstė, kad, tikėtina, brangstant draudimui besidraudžiančiųjų gerokai mažėtų, o tada visa našta tektų tiems, kurie draudimo negali išvengti, t. y. gaunantieji paramą ar turintieji paskolų. Juolab kad už draudimą sumokamos sumos ir dabar yra didelės.

A. Bardauskas pateikė pavyzdį: 640 000 Eur vertės kombainą viena įmonė apskritai atsisakė drausti, kita suskaičiavo metams 2 700 Eur, trečia – 7 000 Eur draudimo įmoką. Ir tai buvo tik vieno kombaino kasko draudimas, o dar reikia ir civilinio. 

Žemės ūkio bendrovės „Berčiūnai“ vadovė Oksana Puronaitė teigė, kad bendrovė užsiima vien tik žemės ūkio veikla ir draudimui per metus sumoka 60 000 eurų. 

LŽŪBA prezidiumas nusprendė dėl planuojamo ne gyvybės draudimo mokesčio oficialiai raštu kreiptis į atitinkamas institucijas ir šalies vadovybę.

Pasak J. Sviderskio, svarbu suprasti, kad nors atrodo, kad lengvatos taikomos žemės ūkiui, vis dėlto jos reikalingiausios duonos valgytojui. „Jeigu mes įsirašėme, kad žemės ūkis yra strateginis sektorius, reikia pasigaminti ir išmaitinti tautą“, – sakė J. Sviderskis.

Tai, kad mokesčių peržiūra yra jautri tema ir reikalauja išsamios diskusijos, teigė ir LŽŪBA viceprezidentas, žemės ūkio bendrovės „Ginkūnų agrofirma“ vadovas Arūnas Grubliauskis.

„Mokesčiai niekada nėra gerai, bet mes suprantame, kad reikia prisidėti prie krašto gynybos, norime geresnių kelių, aplinkkelių, (...) Tam reikia pinigų, todėl reikia prisidėti, bet protingai.

Diskutuotinų vietų tikrai yra ir, ko gero, dar Finansų ministerija nežino, kaip teisingiausia ir geriausia pasielgti“, – portalui manoūkis.lt komentavo A. Grubliauskis, pridurdamas, kad tokie susitikimai yra gera proga išsakyti savo poziciją, padiskutuoti.
***
LŽŪBA prezidiumo nariai posėdyje taip pat svarstė galimus Kelių mokesčio pakeitimus, aptarė būsimą Lietuvos žemės ūkio tarybos suvažiavimą ir kitus aktualius klausimus.