Basf 22 07 19 Lytagra 22 07 04
Renginiai
„Agrovizijos" forumas: kaip taupyti išteklius ir gaminti daugiau

Akademija (Kėdainių r.). Parodoje „Agrovizija 2022“ vyko diskusijos apie ūkininkams aktualias temas – žaliojo kurso įgyvendinimą ir dirvožemį tausojančias technologijas bei kaip pakelti finansinę įsipareigojimų naštą.

Pagrindinė parodos diskusijų tema – „Daugiau su mažiau“, t. y. kaip produkciją gaminti taupant išteklius. Diskusijos dalyviai neneigė žaliojo kurso ir inovacijų naudos, tačiau pabrėžė, kad įsipareigojimai ne visiems pakeliami finansiškai – tenka daug investuoti.

Lietuvos augalų apsaugos asociacijos (LAAA) prezidentės Zitos Varanavičienės teigimu, Europos Sąjungos politikai sugalvojo žaliąjį kursą, kad pavyktų išspręsti klimato kaitos ir bioįvairovės problemas. Jos manymu, tai tarsi siekiamybių rinkinys.

Bioversija 22 02 02

„Tai vizija, ką norime pasiekti ir kur norime nueiti. Kaip supranta visi, velnią slepia detalės. Tad rašant strateginius dokumentus būtina kalbėtis apie detales ir priimti ribojimus tik tada, kai yra užtektinai alternatyvų. Rengiant taisykles svarbu suprasti, kad vienas dydis visiems netinka“, – diskusiją pradėjo LAAA prezidentė.

Diskusijoje dalyvavo ir BASF Žemės ūkio padalinio viceprezidentas Šiaurės regionui Michaelʼis Wagnerʼis (Michaelis Vagneris). Jis pabrėžė, kad svarbiausia ūkininkų užduotis – užauginti kuo daugiau maisto, tačiau pridūrė, kad reikia ne tik galvoti apie didesnį derlių, bet ir rūpintis bioįvairove, gamta. Visgi, jo manymu, geresnis būdas pasiekti išsikeltus tikslus ne ką nors ribojant ir prikuriant dešimtis taisyklių, o diegiant naująsias technologijas ir inovacijas.

M. Wagnerʼis ne kartą pabrėžė, kad Lietuvos žemės ūkis, nors ir atsilieka nuo kitų šalių pagal rezultatus, tačiau vystosi labai greitai. „Dirbu su 14 šalių, tad tikrai turiu su kuo palyginti“, – sakė jis.

Lietuva seniai žengia žaliuoju keliu

Pasak Kaimo reikalų komiteto pirmininko Viktoro Pranckiečio, Lietuva jau gana seniai žalias kraštas, ūkininkai visada stengiasi ne tik dėl didesnės gamybos, bet ir dėl aplinkos.

„To siekiama visą gyvenimą. Ūkininkai netgi maitina tuos, kurie dažnai pyksta ant jų dėl taisyklių, kurias patys surašo. Politikai turi užtikrinti, kad nebūtų prikurta tiek daug neįmanomų taisyklių, kad jos netaptų sumažėjusios gamybos priežastimi ar nepriverstų atsisakyti verslų“, – kalbėjo jis pabrėždamas, kad taisyklės ir jų įgyvendinimas neturi supriešinti žmonių.

Į diskusijas įsitraukė ir Raseinių r. ūkininkas Alfredas Bardauskas, kurio teigimu, daugiau padaryti su mažiau ūkininkai stengiasi jau apie 10 metų.

„Jau tada supratome, kad taip reikia daryti, labai stengiamės, bet Žemės ūkio ministerija to nesupranta. Kalbama apie inovacijas, apie tai, kaip su mažiau padaryti daugiau, bet remia senos technikos įsigijimą. Nepavydžiu smulkiems ūkiams, juos irgi reikia remti.

Kai kurie ūkininkai šiuos įsipareigojimus jau įgyvendino ir netgi aukštesniu lygiu, bet visada kalbama tik apie blogiausius pavyzdžius“, – kalbėjo ūkininkas, kritikuodamas ŽŪM darbą, kuri, jo manymu, bando nurodyti, ką žemdirbiams daryti, nors pati apie tai nieko neišmano.

Žaliasis kursas apima ne tik ūkininkus

Ūkininkas, kooperatyvo „Šiaurės aruodai“ vadovas Aurimas Garlauskas per diskusiją ne kartą sakė, kad reikia mažiau dejuoti, daugiau dirbti ir ieškoti galimybių.

Anot jo, žaliasis kursas turi daugiau privalumų (sunaudojama mažiau trąšų, pesticidų, augalų apsaugos produktų) nei trūkumų, tačiau labiausiai nepatinka tai, kad apie jį kalbant akcentuojami tik žemdirbiai.

„Žaliasis kursas turi apimti visą visuomenę (logistiką, žmonių gyvensenos ir vartojimo įpročius ir t. t.), ne tik ūkininkus, bet kažkodėl kalbame tik apie juos. Iš esmės su pačiu žaliuoju kursu viskas gerai, bet kai jis pereina per ŽŪM rėtį, tada atsiranda problemų“, – teigė Aurimas pridurdamas, kad dauguma ūkininkų už žaliąjį kursą ir supranta, jog pokyčiai artėja ir jų reikia.

LAAA prezidentės teigimu, daug gerų iniciatyvų sužlugdoma valstybės tarnautojų kabinetuose. „Galime turėti inovacijų, gerų pavyzdžių, bet kol nepradėsime ne tik kalbėti, bet ir girdėti, nes šiuo metu vyksta kurčiųjų ir nebylių pokalbiai, kol į asociacijų pasiūlymus ir duomenis bus neatsižvelgiama, tol nieko neišeis“, – apgailestavo Z. Varanavičienė.

Dirvožemio tyrimus turėtų kompensuoti valstybė

Diskusijoje apie dirvožemio išsaugojimą ne kartą pabrėžta, kad labai svarbu atlikti dirvožemio tyrimus. „Agrokoncerno“ Tiksliųjų  technologijų centro „AgroTTC“ vadovo Arno Radzevičiaus teigimu, ištirti hektarą dirvožemio dabar kainuoja 18–20 eurų. Anot jo, investavus vos tokią sumą jau gaunamos rekomendacijos.

Visi diskusijos dalyviai sutarė, kad dirvožemio tyrimai žemdirbiams neturėtų kainuoti.

„Dirvožemio tyrimai turi būti nemokami. Jei pagal valstybinę ar europinę programą būtų skiriama lėšų, turėtume vienodais metodais ir sistemingai ištirtą dirvožemį ir, kas labai svarbu, visus duomenis. Šį klausimą reikia spręsti ne pavienių ūkių lygmeniu, o gerokai plačiau“, – sakė Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro direktorius Gintaras Brazauskas.

A. Radzevičiaus teigimu, būtų labai pravartu sudaryti visų Lietuvos dirvožemių žemėlapį.  „Kalbama apie tai, kad reikia naudoti mažiau trąšų, bet neaišku, kiek jų reikia atskiriems sklypams. Kas bus, jei tręšite mažiau, bet vėliau ištirsite dirvožemį ir paaiškės, kad jam trūksta fosforo ir kalio?“ – retoriškai klausė diskusijos dalyvis.

Labai svarbios investicijos

Nors Lietuvos žemės ūkis technologijų prasme labai pažengęs, tačiau dirvožemio srityje reikėtų labiau pasistengti. Įmonės „Dotnuva Baltic“ vykdantysis direktorius Dangis Valaitis sakė, kad tikriausiai mažiau nė pusė Lietuvos žemdirbių ištyrė savo dirvožemį, nors Vokietijoje beveik visi ūkiai tai daro reguliariai.

„Gaila, kad nepavyksta rasti kompromisų su valstybės atstovais ir priimti sprendimų, kurie padėtų žemės ūkiui žengti pirmyn. Juk technologijos ir sprendimai yra – turime išmaniuosius purkštuvus, dronus, dirvožemio tyrimus, bet tai reikalauja papildomų investicijų – ne visi gali sau tai leisti“, – pabrėžė D. Valaitis.

Kelmės r. ūkininkų sąjungos pirmininkas Martynas Puidokas teigė, kad nuolat reikia investuoti į technologijas ir tyrimus, domėtis naujovėmis. „Juk esame globalios rinkos dalis – konkuruojame su kitomis šalimis ir žemynais. Didelė produkcijos dalis skirta eksportui. Privalu investuoti, kitaip stovėsi vietoje“, – aiškino ūkininkas.

Reikia bandyti

Martynas papasakojo ir apie savo patirtį – ilgai galvojo, ar tikrai verta ištirti dirvožemį, bet, jo teigimu, teikiamą naudą pastebėjo gana greitai. „Būna ir klaidų, ir laimėjimų, bet nepabandęs nesužinosi, kaip bus. Net jei rezultatas netenkina – tai vis tiek yra kažkoks atsakymas“, – kalbėjo ūkininkas.

Pasak D. Valaičio, dažniausiai žemdirbiai investuoti į technologijas bijo, nes nenori rizikuoti savo ūkio rezultatais. Vadovaujasi tokiu principu – jeigu viskas gerai, pokyčiai nebūtini. Žaliojo kurso tikslai – visiškai įmanomi, tik reikia didelių investicijų.

„Kad ūkis klestėtų, labai svarbu nuolat investuoti. (...) Naujausios technologijos padeda tausoti žemės resursus, gerokai sumažina naudojamų augalų apsaugos produktų, trąšų kiekį. Tad žaliojo kurso tikslai visiškai įgyvendinami.

Žinoma, diegiamos technologijos reikalauja didelių investicijų“, – reziumavo jis pridurdamas, kad, nepaisant to, reikia drąsiai žengti į priekį.

Autorius: Eulalija Jonuškienė
Gudinas - mobilioji apacia 21.03.14

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Taip pat šia tema skaitykite
Skaitomiausios naujienos
Verslo informacija
Apklausa
Ar Lietuvos žemės ūkis geba prisitaikyti prie klimato kaitos?
Visos apklausos