Akademija (Kauno r.). 37-ajame Lietuvos ūkininkų suvažiavime (LŪS) Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) ūkininkai negailėjo kritikos. Ji palyginta su ugniagesiu gelbėtoju, o ministrui įteiktas gesintuvas su palinkėjimu dirbti taip, kad ŽŪM keliamus gaisrus tektų gesinti kuo rečiau.

„Paskutiniu metu Ministerija tapo ugniagesiu gelbėtoju: laukia, o prasidėjus gaisrui puola gesinti. (...) Šis daiktas (gesintuvas – red. past.) sukurtas tam, kad būtų naudojamas kuo rečiau. Jis Ministerijos darbuotojams turėtų priminti, kad reikia dirbti taip, jog šio daikto nereikėtų naudoti“, – sakė gesintuvą ministrui įteikęs LŪS Pakruojo skyriaus pirmininko pavaduotojas ir ūkininkas Gedas Špakauskas.

Tiesa, tai buvo ne vienintelė dovana ministrui. Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos vadovas ir Rokiškio r. ūkininkų sąjungos pirmininkas Mindaugas Petkevičius jam įteikė ES reglamento dėl ekologinio ūkininkavimo kopiją.

Panašu, kad ministras Kęstutis Navickas dovanomis pernelyg nesidžiaugė

Kęstutis Navickas pasisakyti galimybę gavo tik suvažiavimo pabaigoje – beveik po keturių valandų. Tiesa, ant scenos jį ne visi nulydėjo plojimais.

„Prieš nušvilpdami net labai nemėgstamą politiką, pirma paklausykite, ką jis sako. (...) Nesakau, kad padarėme viską gerai ir nepadarėme klaidų. (...) Daugelis dalykų nepasikeis, kol nepasikeis reglamentas, nes sprendimus priima ne konkretus žmogus“, – kalbėjo ministras.

Ūkininkams koją kišanti politika

LŪS pirmininkas Raimundas Juknevičius, tardamas įžanginį žodį pabrėžė, kad susikaupė daug nacionalinių ir Europos Sąjungos lygmens rūpesčių.

Anot jo, dar neseniai ūkininkai skatinti modernizuoti ūkius, vystyti gamybą, gaminti daugiau sveiko ir kokybiško maisto, tačiau dabar žemės ūkio politika kardinaliai pasikeitusi.

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininko Raimundo Juknevičiaus teigimu, nors visuomenė mano priešingai, tačiau žemdirbiai už žaliąjį kursą

„Dabar ūkininkai skatinami mažinti gamybos intensyvumą. Jei nori gauti šiek tiek didesnę paramą, turi mažiausiai 5 proc. ploto skirti veiklai, kuri būtų naudinga aplinkai. Ten, be abejo, gamybos nebus. Už tuos 5 proc. ploto nebus gaunamos pajamos, už kurias ūkininkai mokėtų mokesčius. Taigi ūkininkai papildomai įsipareigoja investuoti savo laiko ir lėšų“, – kalbėdamas renginį pradėjo LŪS pirmininkas.

Suvažiavime dalyvavusio Žemės ūkio tarybos ir Radviliškio krašto ūkininkų sąjungos pirmininko Igno Hofmano teigimu, žemės ūkio politika Lietuvoje dabar vadovaujasi dogmomis: „uždrausti“, „neleisti“, „panaikinti“, „sumažinti“ ir pan. Jos atsispindi ir laikantis Paryžiaus susitarimo, kuriame skelbiama, kad klimato kaitos mažinimo turi būti siekiama nedarant žalos žemės ūkiui ir maisto gamybai. Anot I. Hofmano, Lietuvoje yra priešingai.

Kaip teigė Žemės ūkio tarybos ir Radviliškio krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas Ignas Hofmanas, dažnai įvairūs dokumentai tvirtinami neatsižvelgus į žemdirbių pastabas

Ir tai – tik dalis Ministerijai skirtų kritikos strėlių. Tarkime, G. Špakauskas kalbėjo apie jaunųjų ūkininkų įsikūrimo programą, kurioje įžvelgia nemažai trūkumų.

Anot jo, tikrieji ūkininkai, kurie svajoja bent apie naudotą vakarietišką traktorių, neturi konkurencinio pranašumo prieš įvairius juridinius asmenis, nes jiems lengviau surinkti daugiau konkurso balų.

„Neseniai kilo skandalas, kiek išgrobstyta jaunųjų ūkininkų įsikūrimo lėšų. Kaip manote, ar sudarytos sąlygos dalyvauti juridiniams asmenims dar labiau nedidins noro grobstyti pinigų? ŽŪM aiškinasi tuo, kad EK liepė leisti dalyvauti ir juridiniams asmenims. Bet jeigu Ministerijos atstovai turi tiek fantazijos, kad sukurtų tokias taisykles, nejaugi neturi užtektinai fantazijos, kaip apriboti tuos juridinius asmenis?“ – svarstė ūkininkas.

Be kita ko, LŪS Pakruojo skyriaus pirmininko pavaduotojas ir ūkininkas Gedas Špakauskas ne kartą sukritikavo šiųmetį deklaravimą

O štai Kelmės r. ūkininkų sąjungos pirmininkas Martynas Puidokas per suvažiavimą kėlė klausimą – kodėl RRF fondo lėšas Lietuva panaudojo pelkininkystei ir taip sumažino Lietuvos žemės ūkio konkurencingumą?

„Raktiniai RRF fondo žodžiai – ekonomika, gaivinimas, atsparumo didinimas. Tačiau, kaip žinote, Lietuva šias lėšas nusprendė panaudoti pelkininkystei. (...) Kaip ji susijusi su ekonomika, gaivinimu, didinimu? Ar neatrodo, kad rizikuojame atsilikti nuo kitų ES šalių narių ir tokiais veiksmais žemdirbių padaryta pažanga per pastarąjį dešimtmetį bus nubraukta?“ – svarstė M. Puidokas.

Pasak ūkininko Martyno Puidoko, daugelis šalių RRF fondo lėšas naudos inovacijoms, technologijoms skatinti, žemės ūkio atsparumui didinti, o tai padės žemdirbiams tapti pelningesniems ir konkurencingesniems

Problemos sprendžiamos vangiai

Nepaisant to, kad pieno krizė tęsiasi jau nuo metų pradžios, situaciją vadinti gera vis dar vargiai įmanoma. LŪS Mažeikių skyriaus valdybos narys ir ūkininkas Audrius Vanagas, pristatydamas naujausius duomenis, teigė, kad Lietuvoje pieno kaina dar mažėja ir atotrūkis nuo ES vidurkio vis dar didelis.

Jis ne kartą pabrėžė, kad nereikėtų pasitikėti ŽŪM, verčiau patikrinti kiekvieną jos žodį. A. Vanagas priminė istoriją dėl atsėliavimo, kuris, pasak Ministerijos, uždraustas visose ES šalyse narėse. Vis dėlto paaiškėjo, kad daugelyje valstybių leidžiama du trečdalius ploto atsėliuoti dvejus metus iš eilės be jokių papildomų sąlygų.

LŪS Mažeikių skyriaus valdybos narys Audrius Vanagas ragino aklai nesikliauti Žemės ūkio ministerijos žodžiais

O štai Telšių r. ūkininkų sąjungos pirmininkė Zita Dargienė, kalbėdama apie pieno sektoriaus padėtį, sakė, kad ūkininkai liko prie suskilusios geldos. „Ko nepribaigė pieno krizė, sausra ir ŽŪM pribaigs“, – reziumavo Z. Dargienė.

Jos teigimu, taikūs protestai, pieno dalijimo akcijos atkreipė visuomenės dėmesį, bet valdžiai tai vargu ar rūpėjo.

„Visuomenė mus suprato 110 proc., bet tik ne valdžios atstovai. Naiviai tikėjau, pati sėdau prie derybų stalo, dalyvavau protestuose prie Seimo, Vyriausybės, Ministerijos, maniau, kad išspręsime šią problemą. (...) Šią dieną jaučiuosi kalta, kad protestai buvo taikūs“, – atviravo Z. Dargienė.

Telšių r. ūkininkų sąjungos pirmininkė Zita Dargienė teigė, kad gailisi, jog protestai buvo geranoriški

Pasak M. Petkevičiaus, Lietuvoje ekologinių ūkių situacija apgailėtina ir taip bus tol, kol nepasikeis Ministerijos požiūris.

„Lietuvos siekiamybė – iki 2027 m. ekologinių pasėlių plotą padidinti 106 tūkst. ha, kas sudarytų 13 proc. visų pasėlių. Tačiau dėl ribojimų ekologiniams ūkiams naudotis įprastiems ūkiams prieinamomis ekologinėmis sistemomis iš ekologiško ūkininkavimo pasitraukė 18 tūkst. hektarų. Ekologai gali rinktis ne daugiau kaip 2 veiklas iš trijų galimų. Jei galimos trys, kodėl negali rinktis visų trijų?“ – svarstė M. Petkevičius.

Anot jo, dažnai konkretaus atsakymo ŽŪM nepateikia, dažniausiai pasako tik tai, kad bijoma, jog pritrūks lėšų.

Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos vadovo ir Rokiškio r. ūkininkų sąjungos pirmininko Mindaugo Petkevičiaus teigimu, ekologinių ūkių perspektyvos Lietuvoje liūdnokos

Žemdirbių organizacijos turi glaudžiai bendradarbiauti

Kad ūkininkams atstovaujančios organizacijos turi veikti išvien, sutinka ir europarlamentarai, ir patys ūkininkai, ir Seimo nariai.

LŪS pirmininko pavaduotojo Zigmanto Aleksandravičiaus teigimu, žemdirbių organizacijos reikalingos tam, kad gintų nuo kvailų valdžios sprendimų. Deja, anot jo, kai kuriuose rajonuose net nėra ūkininkų sąjungos skyrių, nes trūksta lyderių.

LŪS pirmininko pavaduotojas Zigmantas Aleksandravičius taip pat pateikė trumpą statistiką apie pasitraukusius narius

Europarlamentaras, Europos žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto narys Bronis Ropė taip pat pasigedo organizacijų vieningumo.

Į suvažiavimą atvyko ir europarlamentaras Bronis Ropė

„Liūdnoka, kad nemažai jūsų nelabai tiki, jog situacija gali keistis. (...) Žinoma, džiugu, kad esate vieningi ir dirbate kartu, bet reikia daugiau vienybės ir tarp visų Lietuvos žemdirbių organizacijų, kad eitų viena kryptimi“, – kalbėjo europarlamentaras.

Jam pritarė ir europarlamentaras Juozas Olekas: „Po vieną mes – niekas. Mums reikia didesnės vienybės ir bendrų veiksmų.“

Europarlamentaras Juozas Olekas taip pat pabrėžė vienybės svarbą

Priimtas rezoliucijos projektas

Per suvažiavimą balsuota dėl dviejų dokumentų projektų – rezoliucijos ir Suvažiavimo pasiūlymo politikams ir visuomenei susitarti dėl žemės ūkio ateities. Visi balsavusieji pritarė projektų turiniui, tad jie dar bus tobulinami ir galiausiai patvirtinti.

„Suvažiavimas vyksta su parengtais dokumentais, kurie rodo, ko žmonės viliasi ateityje. Jie yra reikalingi“, – sakė Seimo Kaimo reikalų komiteto primininkas Viktoras Pranckietis.

Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis taip pat kvietė ūkininkus į spalį vyksiančią Kaimo sueigą