Akademija (Kėdainių r.). Antrą kartą organizuotoje parodoje-forume „EKOAgrITech“ pristatytos ekologinės žemdirbystės, žemės ūkio technologijų ir mokslinių tyrimų inovacijos.

Ketvirtadienį, liepos 3 d. vykusį renginį organizavo Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras (LAMMC), parodą rėmė kelios verslo įmonės. Pirmoji tokio tipo paroda vyko prieš dvejus metus. Sulaukus nemenko lankytojų susidomėjimo, renginį nutarta vėl organizuoti.  

Šių metų parodos tema – tvarumas prasideda čia: nuo eksperimentinio laukelio iki kiekvieno stalo.

Tvarumas ir ekologija dabar yra vieni svarbiausių šiuolaikinio ūkininkavimo aspektų. Neatsilikdami nuo pasaulinių tendencijų mokslininkai, ūkininkai, verslininkai ir konsultantai siekia ne tik paisyti aplinkosaugos reikalavimų, bet ir aktyviai taikyti pažangias technologijas.

Renginį atidarė LAMMC direktorius dr. Gintaras Brazauskas, žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas, Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos (LEŪA) pirmininkas Mindaugas Petkevičius, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos direktorius (LŽŪKT) Saulius Cironka ir VšĮ „Ekoagros“ direktorė Virginija Andrulė.

Parodos-forumo „EKOAgriTech 2025“ atidarymo akimirka

Kaip pabrėžė G. Brazauskas, ekologinis žemės ūkis yra ypač sudėtinga sritis, kuriai reikia ir žinių, ir patirties. Todėl dalijimasis žiniomis itin svarbus, o tokią galimybę ir suteikia paroda-forumas „EKOAgritech“.

Žemės ūkio ministras irgi pripažino, kad ekologiniam ūkininkavimui reikia ypatingo dėmesio ir pastangų, nes ši sritis susiduria su daugybe įvairių rizikų, kurias būtina suvaldyti. I Hofmanas dėkojo mokslininkams, kurie ieško atsakymų, kaip užauginti patrauklią ekologišką produkciją.

LEŪA vadovas M. Petkevičius į šventinį atidarymą įnešė ir nusivylimo pastarojo meto Vyriausybės sprendimais gaidą, stebėdamasis, kodėl ketinama mažinti ekologinio žemės ūkio plėtros ambicijas.

O ekologinę gamybą sertifikuojančios įstaigos „Ekoagros“ direktorė V. Andrulė šią sritį pavadino „sėkmės istorija“. Pasak jos, ekologinė gamyba yra vienintelis standartizuotas ir reglamentuotas, paremtas viešųjų naudų užtikrinimu žemės ūkio gamybos būdas Europos Sąjungoje. Dabar ES ekologiniai ūkiai sudaro 10 proc. viso žemės ūkio. Pasak V. Andrulės, siekiant tolesnio vystymosi, reikia pritraukti jaunimą, svarbi ir šios srities technologinė pažanga.

LŽŪKT direktorius S. Cironka linkėjo parodos lankytojams išsivežti bent po vieną naują gerą sprendimą ar idėją – tai jau būtų indėlis į ekologinio ūkininkavimo ateitį.

Renginys sutraukė nemenką būrį besidominčiųjų

Tūkstantis augalų laukelių, penki „mokslo burbulai“, degustacijos

Šių metų parodoje „EKOAgriTech“ naujausi ekologinės augalininkystės mokslo tyrimai buvo pristatomi net 1000-yje laukelių. Juose buvo galima pamatyti ir sužinoti, kam skirti dengiamieji ir tarpiniai pasėliai, kaip panaudoti biostimuliatorius skirtingiems javams, kaip auginti mišrius pasėlius su naujomis avižų veislėmis, lęšiais, miežiais ir žirniais.

Parodos erdvė plati – buvo galima pamatyti pačius įvairiausius ekologiškai auginamus žemės ūkio augalus ir jų veisles

Laukeliuose taip pat buvo galima pamatyti daugybę miglinių žolių, žieminių javų, avižų, vasarinių kviečių, žirnių ir vasarinių miežių veislių. Buvo ir rečiau auginamų augalų, tokių, kaip sojos, kurias Lietuvoje mokslininkai tyrinėja jau 10 metų, taip pat sorų, šeryčių, sorgų, linų, kalendrų, ožragių, margainių laukelių.  

Be to, demonstruotos inovatyvios tiksliosios ir skaitmeninės technologijos. Organizuotos 5 diskusijų erdvės, pavadintos mokslo burbulais, ir ūkininkų dalijimosi gerąja patirtimi taškai.

„Mokslo burbuluose“ mokslininkai pristatė pranešimus įvairiomis ekologinio žemės ūkio temomis

Skirta dėmesio ir trumpos grandinės ekologinei gamybai „Nuo lauko iki stalo“ – buvo pristatoma ūkiuose ar mažose įmonėse gaminama ekologinė produkcija  – duona, aliejus, actas, uogos, fermentuoti gėrimai ir pan. Parodos lankytojai galėjo paragauti įvairių ekologiškų produktų, kuriuos pristatė įmonės „Artrūna“, „Ekko LT“, „Manfredo uogos“, šaltalankių ūkis „Amberry“, Nacionalinis maisto ūkio klasteris, „Mėlynė“, „Eno Extractum“, „Kvalitetas“, „Gyva duona“.

Įmonė „Gyva duona“ pristatė duonos gaminius, iškeptus pagal prancūziškus receptus iš biodinaminio ūkio kviečių miltų

Ekologiniam ūkininkavimui tinkamą robotizuotą ir sunkiąją techniką pristatė įmonės „Dotnuva Baltic“, „AUGA group“.

Ekspozicijas įrengė ekologiniam žemės ūkiui augalų veisles, trąšas, techniką ar paslaugas teikiančios įmonės„Agrolitpa“, „Dotnuva Baltic“, „BioInnovations LT“ „Biodinamika“, „Naujasis kalcitas“, „FMC Agricultural Solutions“, „Compensa“, „Timac Agro“, „Žaliosios politikos institutas“, LEŪA, LŽŪKT, „Ekoagros“, „Geoface“, „Agrodronas“, „Biovaga“, „Agrofuture“, „Beta via“, „AgriFood Lithuania DIH“.

Paroda draugiška šeimai – vyko specialios edukacijos vaikams

Kas paskatintų ekologinio ūkininkavimo plėtrą?

Per parodą surengtos kelios diskusijos ekologinio žemės ūkio temomis. Diskusijoje apie ekologinio ūkininkavimo vizijas ir kryptis išryškėjo įvairios nuomonės. Ieškant atsakymų į moderatoriaus Raigardo Musnicko užduotą klausimą, kas stabdo spartesnę ekologinio žemės ūkio plėtrą Lietuvoje, diskusijos dalyviai išsakė keletą svarbiausių priežasčių.

Diskusijoje ieškota atsakymų, kas paskatintų ekologinio ūkininkavimo plėtrą

G. Brazausko nuomone, viena jų – neatitikimas vartotojų lūkesčių. „Kelias į ekologinį žemės ūkį nelengvas, reikia įveikti pereinamąjį laikotarpį, didėja gamybos kaštai, o pajamos sumenksta. Vien iš idėjos sunku toli eiti“, – pastebėjo jis.

Diskusijoje dalyvavęs LEŪA pirmininko pavaduotojas, Ukmergės r. ūkininkas Saulius Daniulis įvardijo ir ekologinių ūkių plėtros „stabdį“. Jo nuomone, kadaise pagrindai ekologiniam žemės ūkiui buvo padėti geri, prie to prisidėjo glaudus LEŪA ir ŽŪM bendradarbiavimas. Tačiau vėliau viskas pasisuko priešingai. Pasak S. Daniulio, nebeliko nuoseklumo ekologinės gamybos politikoje, atsirado neadekvačių reikalavimų norintiesiems pasinaudoti investicine ir kitokia parama. Trukdo ir per dažna valdžios kaita, nes skirtingos politinės partijos turi nevienodus tikslus.

Daug metų ekologiškai ūkininkaujančio S. Daniulio žodžiams iš dalies pritarė ir žemės ūkio ministras, teigdamas, kad teisėkūros sistema labai inertiška, procedūros labai ilgos. Kita vertus, pasak I. Hofmano, Europos Sąjunga ne tik duoda pinigų, bet ir reikalauja laikytis tam tikrų taisyklių, reglamentų, nors kai kurie galbūt pernelyg formalizuoti ir standartizuoti. „Gerai, kad ES kalbama apie bendrosios žemės ūkio politikos supaprastinimą“, – vylėsi teigiamų pokyčių I. Hofmanas, žadėdamas ir pats dirbti ta kryptimi.      

„Jeigu norime proveržio, turime investuoti į technologijas, remti išmaniuosius sprendimus. Ūkininkams teks mažinti gamybos kaštus, pasiūlyti konkurencingas produktų kainas. Kito kelio nėra“, – sakė Dangis Valaitis, UAB „Dotnuva Baltic“ vykdantysis direktorius.

Demonstruota moderni technika, kurios reikia ir ekologiniams ūkiams

LŽŪKT direktorius S. Cironka pastebėjo, kad įsikūrę daugybė mažų ekologinių ūkių, o vidutinis jų dydis šalyje siekia tik 90 ha. Į tokius ūkius modernios technologijos, vargu ar ateis. Jo nuomone, ekologinio ūkininkavimo proveržio nebus be 4 komponentų. Tai – žinios, technologijos, finansai ir žmonės (politikai, vartotojai, ūkininkai).  

Neišradinėti naujo dviračio, o jau pasinaudoti gerąja kaimyninių šalių praktika siūlė S. Daniulis. Pasak jo, Danija per 10 metų išaugino ekologinį žemės ūkį ir ekologiškų produktų vartojimą, pradėjusi nuo viešojo sektoriaus. O tam reikėjo valdžios iniciatyvų ir palaikymo. Pavyzdžiui, buvo sumažintas PVM mokestis ekologiškiems produktams, tiekiamiems viešajam sektoriui. Kaip pastebėjo S. Daniulis, tokiu būdu netgi taupomi biudžeto pinigai, nes per viešąjį sektorių viskas į jį ir sugrįžta. Pradėjus nuo viešojo sektoriaus augtų ir bendra ekologiškų produktų vartojimo paskata.