Kaunas. Geopolitinė situacija, energetikos krizė – visa tai kelia dar daugiau išbandymų einant ekologinės žemdirbystės keliu, tad reikia didinti vartotojų pasitikėjimą ekologiška produkcija, sako Europos Komisijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato vadovas Pierre'as Bascou (Pjeras Basku).

Kaip pasitikėjimą didinti? Tarptautinėje konferencijoje „Ekolink 2022. Ekologinė gamyba. Pakeliui į 2030“ dalyvavęs EK atstovas teigė, kad sertifikavimas – vienas iš būdų tai padaryti. Jis vertingas, nes atliekant šią procedūrą kontrolės įstaiga patvirtina, kad laikomasi ekologinės gamybos reikalavimų.

Pasak P.  Bascou, ekologišką produkciją įtraukti į viešuosius pirkimus – dar vienas ją populiarinti padėsiantis būdas.

Tarptautinės ekologinės žemdirbystės judėjimų federacijos Europos skėtinės ekologiško maisto ir žemdirbystės organizacijos („IFOAM Organics Europe“) politikos skyriaus vadovo pavaduotojos Silvia'os Schmidt (Silvija Šmit) teigimu, tokią praktiką neseniai pradėjo taikyti Italija.

„Šioje šalyje įvestas reikalavimas – atliekant viešuosius pirkimus, darželiams pirkti tik ekologiškus vaisius ir daržoves (100 proc. – red. past.)“, – sakė ji. P.  Bascou manymu, taip turėtų būti visose šalyse narėse.

Žinoma, svarbu ne tik didinti vartotojų pasitikėjimą, bet ir populiarinti pačią ekologišką produkciją. Kaip teigė S. Schmidt, ekologijai dar daugiau išbandymų kyla dėl infliacijos.

„Dėl to dabar kone visų šalių visuomenės susiskaldžiusios. Turintieji daugiau pinigų gali sau leisti pirkti ekologišką, sveiką ir tvarų maistą, o gyvenantieji prasčiau pinigus taupo“, – aiškino ji.

Jos teigimu, situaciją gelbėtų ekologiško maisto elektroninės parduotuvės. „Dauguma ekologiškos produkcijos gerbėjų – jaunuoliai, o juos pasiekti socialiniuose tinkluose, internete turėtų būti ir veiksminga, ir nelabai sunku“, – sakė S. Schmidt.

EK Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato vadovo manymu, svarbu viešinti gerosios praktikos pavyzdžius, parodyti ūkininkams, kad ekologinis ūkininkavimas – tai galimybė.

„Yra ES šalių, kurios ekologinės žemdirbystės srityje pasiekė labai daug, bet kitoms dar yra kur pasitempti“, – pridūrė jis.

Kalbėdamas apie bendrą ES tikslą iki 2030 m. 25 proc. žemės ūkio paskirties žemės skirti ekologinei žemdirbystei, EK atstovas ne kartą pabrėžė, kad ši atsakomybė tenka visiems: kiekvienos valstybės narės žemdirbiams, perdirbėjams, mažmenininkams, atitinkamoms institucijoms.

Stiprinti maisto sistemos atsparumą – vienas svarbiausių uždavinių, ypač dėl dabartinių geopolitikos aplinkybių. O ekologinis ūkininkavimas, pasak P. Bascou, vienintelis gali tai užtikrinti.

S. Schmidt teigimu, ekologiška produkcija Europos Sąjungoje dar tikrai nepopuliari. „Per metus ES gyventojas ekologiškai produkcijai išleidžia vidutiniškai 100, Lietuvoje – vos 18 eurų. O štai Šveicarijoje šis rodiklis siekia 418 eurus. Tad skirtumai akivaizdūs“, – aiškino ji pabrėždama, kad, prasidėjus COVID-19 pandemijai, neregėtai išaugo ekologiško maisto paklausa, mat visi ėmė labiau savimi rūpintis. Tad, P.  Bascou teigimu, reikia kuo daugiau kalbėti apie naudą ne tik gamtai, bet ir žmonių sveikatai.

EK atstovo teigimu, norint sklandžiau ir greičiau pereiti prie ekologinio ūkininkavimo, taip pat reikia sustiprinti tiekimo grandinę. Svarbu, kad ji būtų integrali. „EK taip pat ragina nacionaliniu lygmeniu burtis gamintojams“, – pridūrė P.  Bascou.