Jonava. Pieno gamintojai šalies valdžiai parengė rezoliuciją, kad gyvulininkystė turi išlikti prioritetine žemės ūkio šaka, todėl reikalauja negriežtinti aplinkosauginių ir kitų perdėtų reikalavimų šiam sektoriui.

Šalies pieno ūkis atsidūręs ant prarajos krašto. Tai visuotiniame narių susirinkime, kuris dėl pandemijos iš pavasario buvo perkeltas į rudenį, akcentavo Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) prezidentas Jonas Vilionis. Tačiau daugiausia LPGA pastangomis ir jos vadovo atkaklumo dėka pieno gamintojai sunkiausiais laikotarpiais sulaukė finansinės paramos.

Dėl 2018 m. sausros Lietuvos pieno gamintojai negavo beveik 32 mln. Eur pajamų. LPGA kreipėsi į šalies Vyriausybę su prašymu kompensuoti šiuos praradimus. Buvo pažadėta 20 mln. eurų. Pernai Žemės ūkio ministerija nuostoliams kompensuoti skyrė 8,5 mln. Eur: gyvulininkystės ir paukštininkystės sektoriams - 4,25 mln. Eur, dar tiek pat - augalininkystės. Šiemet valstybė šiems sektoriams papildomai kompensuos dar 8,5 mln. Eur (proporcijos tos pačios kaip ir 2019 m.).

„Tai mūsų asociacijos bendro darbo pasiekimas“, - pabrėžė J. Vilionis.

Šiemet nukentėjusiems dėl pandemijos pieno gamintojams išmokėta 18,5 mln. ir dar bus mokama 19,5 mln. eurų.

„Pateikęs šiuos skaičius, kiek mums bendrai pavyko iškovoti paramos, aš įrodžiau, kad narystė Lietuvos pieno gamintojų asociacijoje reikšminga ir svarbi kiekvienam pieno gamintojui“, - teigė Asociacijos prezidentas.

Savo ataskaitoje J. Vilionis minėjo, kad LPGA tarybos posėdžių metu dažniausiai buvo diskutuojama apie situaciją Lietuvos ir ES pieno rinkose. Svarstyti ir kiti visiems aktualūs klausimai - dėl administracinės naštos mažinimo žemės ūkio subjektams, dėl požeminio vandens apmokestinimo, dėl gyvulių sanitarinių skerdimų, dėl Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2021-2027 m. strateginio plano. Daug diskutuota apie žemės ūkio ateitį po 2020 m.

LPGA prezidentas dėl pieno gamintojų rūpesčių nuolat susitinka su aukščiausiais valstybės pareigūnais, pradedant ministrais, pateikia jiems svarių argumentų paramai gauti, vis dėlto jis pasigenda didesnio visų asociacijos narių palaikymo.   

„Labiausiai mūsų asociacijai šiandien reikia vienybės. Kiekvienas turime tą suvokti ir visi kartu bendrai dirbti dėl savo ateities ir gerovės. Vienas lauke ne karys, taip pat ir mūsų asociacija bus stipri ir su ja bus skaitomasi tol, kol mes visi kartu aktyviai dirbsim, rinksimės į posėdžius, spręsim ir tarsimės. Mūsų asociacija atvira kiekvienam pieno gamintojui, ir laikančiam vieną karvę, ir turinčiam didelį ūkį. Lietuvoje turi išlikti įvairūs ūkiai, kiekvienas turi teisę į savo vietą po saule. Tad linkiu mums visiems vienybės, darnos priimant sprendimus, tolerancijos esančiam greta kolegai ir bendro tolimesnio darbo“, - linkėjo J. Vilionis.

Andrejus Štombergas priekaištavo LPGA nariams, kurie net nesivargina atvažiuoti į visuotinius susirinkimus: „Jonas vaikšto po valdžios kabinetus, daro viską dėl mūsų ir kai salėje nerandi žmonių, dėl kurių stengiamės, tai yra negerai. Suprantu, kad kažkas sėja, kažkas bijo koronaviruso, kažkas karves melžia. Bet ir deklaruojant surinkta tik 13 tūkst. eurų – per tiek ūkininkų, tai yra negražu. Jeigu turime organizaciją, visi turime galvoti, kaip padėti ją išlaikyti. Ir turime palaikyti J. Vilionį, kuris dėl mūsų visų daro labai daug ir reikia, kad tai darytų ir toliau.“  

Visuotiniame susirinkime dar kartą piktintasi nuolat griežtėjančiais aplinkosaugos reikalavimais, nepagrįstai didelėmis sankcijomis ūkininkams. Akcentuota, kad nėra jokių objektyvių priežasčių, kodėl Lietuvos pieno gamintojams tendencingai mokama viena žemiausių (dažniausiai – pati žemiausia) ES pieno supirkimo kaina. Šio proceso pasekmės daro neigiamą įtaką ne tik Lietuvos pienininkystei, bet ir Lietuvos ekonomikai, ypač ekonominiam kaimo vietovių gyvybingumui.

Todėl LPGA parengė rezoliuciją Žemės ūkio ministerijai, Vyriausybei, Kaimo reikalų komitetui, kurioje reikalauja išlaikyti gyvulininkystę prioritetine Lietuvos žemės ūkio šaka, negriežtinti aplinkosauginių, mėšlo ir srutų tvarkymo, kvapų ir kitų perdėtų reikalavimų gyvulininkystei, atsisakyti gyvulininkystėje būtino ištekliaus – vandens – apmokestinimo.

Taip pat ragina paramą veislinei genetinei medžiagai įsigyti didinti iki  60 proc.; investicijoms į ūkių modernizavimą, pienininkystei turi būti skiriamas prioritetas, suteikiant 75 proc. paramos intensyvumą; statantiems karvių fermas būtina supaprastinti aplinkos vertinimo kriterijus bei parengti tipinius tvartų projektus. Svarbu sudaryti palankias sąlygas pieninio ūkio fermos projekto parengimui ir derinimui.

Rezoliucijoje, be kita ko, nepritariama susietosios paramos už pieninių veislių bulius panaikinimą, reikalauja didinti susietosios paramos už pienines karves dydį iki maksimalaus leistino ES teisės aktais. Pereinamojo laikotarpio nacionalinė parama už pieną turi būti maksimali ir siekti 25 Eur už toną pieno.

Taip pat reikalaujama valstybės finansavimo priemonės „Žemdirbių savivaldos stiprinimas“ finansavimą vienodai paskirstyti ne tik Žemės ūkio rūmams, bet ir Lietuvos žemės ūkio tarybai, arba priemonės turi būti atsisakyta iš viso.

Karvių skaičius Lietuvoje nuo 2004 iki 2020 m. sumažėjo 48 procentais (2004 m. buvo 467 414, 2020 m. liko 241 847). Karvių laikytojų nuo 195 231 (2004 m.) sumažėjo iki 36 029 (2020 m.).

MŪ inf.