Kaunas. Paukštininkystės sektoriui nūdienos iššūkiai tampa sunkiai pakeliami. Kokie auginimo ir technologiniai sprendimai padėtų optimizuoti gamybą, kad būtų galima gauti daugiau produkcijos mažesnėmis sąnaudomis?

Ieškodama atsakymų, Lietuvos paukštininkystės asociacija (LPA) kartu su Kauno technologijos universiteto (KTU) Dirbtinio intelekto centru paukščių augintojams, paukštynų vadovams ir įvairių gamybos sričių specialistams surengė tarptautinį seminarą „Paukščių mityba ir sveikatingumas“.

KTU Dirbtinio intelekto centro vadovė, Informatikos fakulteto docentė Agnė Paulauskaitė-Tarasevičienė pažymėjo, kad rengti tokius seminarus tampa tradicija, o taikomos dirbtinio intelekto technologijos paukštininkystėje gali padėti modernizuoti paukštienos ir kiaušinių gamybą.

Pasak LPA vadovo prof. Vytauto Tėvelio, dabar itin svarbu išsiaiškinti, kokiomis priemonėmis – pašarais, jų priedais, technologijomis – gauti kokybišką produkciją, nes ekonominės problemos paukščių augintojus kasdien slegia vis labiau.

KTU vyriausiasis mokslo darbuotojas prof. habil. dr. Romas Gružauskas pabrėžė mokslinių tyrimų svarbą: „Kuo daugiau turime tyrimų duomenų, tuo tiksliau galime optimizuoti paukščių lesinimą. Pašarinių žaliavų analitika, tyrimai dabar yra pirmoje vietoje.“

Praktinių rekomendacijų paukščių augintojams pateikė Kaune viešėjęs pasaulinio lygio mokslininkas, Berlyno Laisvojo universiteto Veterinarijos fakulteto Gyvūnų mitybos instituto direktorius prof. Jürgenʼas Zentekʼas (Jurgenas Centekas), supažindinęs ir su aktualiomis paukštininkystės tyrimų kryptimis.

Pasaulinio lygio mokslininkas prof. Jürgenʼas Zentekʼas (kairėje) Lietuvoje viešėjo KTU prof. habil. dr. Romo Gružausko kvietimu

Baltymai paukščių lesaluose

Mityba – pagrindinis sveikatos raktas. Pasak prof. J. Zentekʼo, pastaruoju metu atliekama daug pašarų struktūros, naujų priedų poveikio sveikatingumui tyrimų, dirbama su fermentu fitaze, bandant įrodyti, kad jis gerina fosforo įsisavinimą ir žarnyno funkcijas. Vis aktualesnės tampa alternatyvių pašarinių žaliavų, naujų pašarų priedų ir pašarų gamybos technologijos.

„Yra tam tikri mitybos reikalavimai, kurių reikia laikytis. Jūs esate praktikai ir kartais bandote neigti mokslo teorijas sakydami, kad taip negali būti, bet visada galima rasti pusiausvyrą“, – kreipdamasis į seminaro klausytojus sakė Vokietijos profesorius.

Baltymai – viena svarbiausių lesalų sudedamųjų dalių. Visi augintojai žino, kad viščiukai pradedami lesinti aukšto baltymingumo pašarais ir palaipsniui pereinama prie mažesnio baltymų kiekio. Dabar diskutuojama, ar galima gaminti mažesnio baltymingumo pašarus, naudojant sintetines aminorūgštis ir fermentus. Tai, pasak lektoriaus, priklauso ir nuo paukščių genetikos.

„Atlikome bandymą su lėtai augančiais viščiukais – būtent tokiems galima mažinti pašarų baltymingumą. Bet ilgas lesinimo laikas neduoda ekonominio efekto. Esant tokiai situacijai, reikia apsvarstyti fiziologinę baltymų vertę ir įsisavinimą, taikyti idealaus baltymo koncepciją“, – kalbėjo J. Zentekʼas.

Oficialiai rekomenduojama, kad startiniuose lesaluose būtų 23 proc. baltymų, bet dalies pašarinių žaliavų kietafazė fementacija arba tam tikrų fermentų, kurie skaldo nekrakmolo polisacharidus, naudojimas leidžia sumažinti baltymų kiekį.

Labai svarbu technologinis pašarų gamybos procesas – jeigu sojos, rapsų rupiniai apdorojami aukštoje temperatūroje, aminorūgščių įsisavinimas ir virškinamumas prastėja.

Mityba gali padėti sumažinti antibiotikų naudojimą

Broilerių lesaluose labai svarbus kalcis ir fosforas. Šie makroelementai užtikrina gerą paukščių produktyvumą, gerą kaulų vystymąsi, lukšto kokybę. Pastaruoju metu į paukščių racionų įvedami ir įvairūs ląstelienos tipai, kurie skatina skrandžio darbą, stimuliuoja virškinimo sistemą, gerina maistinių medžiagų įsisavinimą.

Paukščių laikytojai iš patirties žino, koks svarbus vištų žarnyno, kuriame vyksta maisto medžiagų rezorbcija, sveikatingumas.

„Kai pradėjau dirbti, lėkštelėje skaičiuodavome mikroorganizmus. Dabar analitiniai metodai yra visai kitokie, analizuojame DNR ir atliekame labai tikslius tyrimus“, – sakė J. Zentekʼas

Žarnyno mikroorganizmai labai veikia paukščių produktyvumą. Didelę įtaką mikroorganizmų sudėčiai daro ir išsiritusio viščiuko kontaktas su višta, bet inkubatoriuje šios galimybės nelieka. Todėl būtina pradėti lesinti viščiukus tokiais lesalais, kurie skatintų mikroorganizmus augti virškinamajame trakte.

„Vykdėme daug tyrimų su pašarų priedais: mikroelementais, organinėmis rūgštimis, fermentais, probiotikais, prebiotikais ir kitais. Į kiekvieną produktą reikia žiūrėti specifiškai“, – pabrėžė profesorius.

Mityba – ta sritis, kuri gali padėti išvengti ar bent sumažinti antibiotikų naudojimą auginant paukščius.

Berlyno Laisvasis universitetas atidarė tyrimų centrą, kuriame tiriamas įvairių gyvūnų žarnyno sveikatingumas.

„Tikslas – suprasti antimikrobinio atsparumo mechanizmą ir žinoti, kokias priemones naudoti, kad jo išvengtume. Pasauliniu mastu yra įvairių priemonių, bet svarbiausia – naudoti kuo mažiau antibiotikų“, – teigė J. Zentekʼas.

Jis pabrėžė, kad nereikėtų paukščiams antibiotikų, svarbu, jog lesaluose būtų tinkamas (bet ne maksimalus) kiekis mikroelementų. Atlikti tyrimai su cinku parodė, kad per didelis jo kiekis gali skatinti mikrobų atsparumą.

Rekomenduojama naudoti probiotikus, labai svarbu ir paukštidės biosauga – tik tinkamai auginant paukščius visose grandyse galima tikėtis, kad paukščiai augs sveiki ir jiems nereikės antimikrobinio gydymo.