Kaunas. Dirbtinis intelektas (DI) gali pasiūlyti įvairių sprendimų žemės ūkiui, tuo aktyviai domisi ir paukštininkystės sektorius. Tačiau klausimų, kaip tai padaryti ir kiek tai kainuos, kol kas lieka nemažai.

„Noras optimizuoti ir skaitmenizuoti gamybą didelis, bet noras investuoti – mažesnis“, – teigė Kauno technologijos universiteto (KTU) Dirbtinio intelekto centro vadovė, Informatikos fakulteto docentė Agnė Paulauskaitė-Tarasevičienė kartu su Lietuvos paukštininkystės asociacija (LPA) KTU „Santakos“ slėnyje surengtame seminare.

Priežasčių, kodėl nėra DI proveržio šalies žemės ūkyje, anot docentės, yra įvairių, bet pagrindinė jų – kiekvienas verslas nori taupyti kaštus, nes DI sprendimai, jų palaikymas kainuoja nemažai: „Pigiau dirbti vadinamuoju „senosios mokyklos“ stiliumi, kai niekas neverčia daryti kitaip. Be to, trūksta informacijos dėl DI efektyvumo, sprendimo palaikymo kaštų, iš to kyla ir nepasitikėjimas.“

Vis dėlto DI sprendimų poreikis didėja, todėl KTU DI centras, šiuo metu daugiausia tyrimų atliekantis medicinos srityje, siekia bendradarbiauti su žemės ūkio sektoriumi ir išsiaiškinti, kokius DI sprendimus gali pasiūlyti ir įdiegti.

DI gali aptikti kiekvieną pulko paukštį

Žemės ūkio sektoriuje dirbtinis intelektas gali sutekti nemažai privalumų. Tam tikrus DI sprendimus, pasak A. Paulauskaitės-Tarasevičienės, galima integruoti ir į prognozavimą (pvz., derliaus), identifikavimą (pvz., piktžolių, ligų), išmanųjį vertinimą (panaudojant DI technologijas galima vertinti dirvožemio drėgmę, pasėlių kokybę), tikslųjį ūkininkavimą (ūkinę veiklą transformuoti į palankesnę aplinkai).

Gyvulininkystėje DI gali padėti modernizuoti gyvulių auginimo procesus, didinti jų efektyvumą (mažinti darbo laiką, gamybos sąnaudas), atlikti nuolatinę stebėseną, kuri padėtų užtikrinti gyvulių gerovę, gerintų sveikatingumą, galėtų prognozuoti gyvulio svorio prieaugį, analizuoti duomenis ir teikti išvadas pagal gyvūnų elgesį, tam tikrus išorinius veiksnius.

Lygiai taip pat DI sprendimai gali būti pritaikomi paukštininkystėje. „Modernizuojant paukštininkystės sektorių dabar plačiai naudojamas daiktų internetas – išmanieji davikliai, robotai, dronai, monitoringo sistemos. Daiktų internetas priskiriamas DI technologijoms, bet šios sistemos nėra DI, kurios kurtų dar didesnę pridėtinę vertę“, – pabrėžė KTU Dirbtinio intelekto centro vadovė.

Paukštininkystėje pritaikius DI vaizdų apdorojimo ir analizės technologijas, būtų galima išspręsti tam tikras problemas, susijusias su prieaugio prognozavimu, aptikti kiekvieną pulko paukštį. Šiuo metu jau yra metodų, leidžiančių stebėti visą paukščio elgseną.

„Kokie DI sprendimai būtų reikalingi paukštynams, galėtų įvardyti ir augintojai. Jie pasako problemą, o mes patariame, kokios technologijos geriausiai veiktų, kaip jas sudėti, kokia reikalinga infrastruktūra. Vaizdų analizės uždavinių, kurie taikomi užsienio šalyse, yra nemažai. Mokslinių tyrimų rezultatai rodo, kad jie yra efektyvūs, ganėtinai tikslūs ir suteikia pridėtinę vertę“, – teigė A. Paulauskaitė-Tarasevičienė, ragindama paukščių augintojus atsigręžti į dirbtinį intelektą.

Sukūrė pilotinį algoritmą paukštynui

KTU profesorius Vidas Raudonis seminare pasakojo apie DI metodų taikymo pavyzdžius. Vienas sėkmingiausių – bendradarbiavimas su linų pluošto perdirbimo įmone, kuri linų pluoštą parduoda siūlus gaminančiai kompanijai. Ant lininio audinio kartais pasitaiko guziukų – jie susidaro todėl, kad 5 m/s greičiu judančių linų sraute, kai jie pešami ir formuojamas pluoštas, atsiranda susiraukšlėjimų. DI sugeba išskirti tokius sudėtingus raštus ir skirtingus defektus sudėtingoje tekstūroje.

„Kai kurias paukščių problemas galima identifikuoti pagal jų ekskrementus. Esame sukūrę pilotinį algoritmą, kuris nurodo, kiek procentų išmatos yra normalios, o kiek – ne. Šis algoritmas, net esant skirtingam kraikui, sugeba surasti ir įvertinti tai, kas yra aktualu. Tai leidžia augintojui užbėgti problemoms už akių“, – teigė KTU profesorius.

DI taip pat gali nustatyti, kiek laiko paukščiai yra aktyvūs, kiek laiko lesa ir ilsisi,  t. y. gali suskaičiuoti, kurie paukščiai tik tupi, kurie juda ir pan. „Esmė ta, kad per netiesioginius matavimus galime išmatuoti tai, ko mums reikia“, – DI teikiamas galimybes akcentavo V. Raudonis.  

KTU docentas Valentas Gružauskas pridūrė, kad įmonėms priimant verslo sprendimus gali padėti apsispręsti kompiuterinės simuliacijos: tam tikri technologiniai sprendimai parengiami laboratorinėmis sąlygomis ir nustatoma, kaip jie paveiktų paukštidę, visą įmonę, kokia būtų ekonominė nauda. Tokiomis sąlygomis galima analizuoti ir įvairių valstybinių reguliavimų įtaką pramonės bei žemės ūkio raidai.

MŪ inf.