Vilnius. Vartosime elektros energiją iš atsinaujinančių šaltinių, važiuosime elektromobiliais, valgysime sveiką ir įperkamą maistą, gyvensime energiją taupančiuose namuose, mėgausimės natūralia gamta – visos šios ambicijos turės būti įgyvendintos per artimiausius trisdešimt metų.

Lietuva, kaip ir kitos ES narės, siekia iki 2050 m. pereiti prie klimatui neutralios ekonomikos – tai yra iš esmės pakeisti dabar iškastiniu kuru pagrįstą ekonomiką. Tad pokyčiai palies visų žmonių gyvenimą.

Lietuva kuria artimiausius planus, kaip viso to sieksime: rengiamas Vyriausybės programos įgyvendinimo planas, parengta Nacionalinė klimato kaitos valdymo darbotvarkė ir pan.

Šiomis dienomis su visuomenės grupėmis, socialiniais bei ekonominiais partneriais vyksta viešosios nacionalinės konsultacijos dėl Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano prioritetų ir šalies Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės parengimo.

Ketvirtadienį surengta pirmoji išVyriausybės organizuojamų nacionalinių viešųjų konsultacijų diskusijų buvo skirta Žaliajam kursui. Diskusijoje dalyvavo net 5 ministrai: aplinkos – Simonas Gentvilas, žemės ūkio – Kęstutis Navickas, susisiekimo – Marius Skuodis, energetikos – Dainius Kreivys, ekonomikos ir inovacijų – Aušrinė Armonaitė.

Į nuotoliniu būdu vykusį renginį prisijungė daugiau kaip 200 žmonių: minėtų sričių socialiniai ir ekonominiai partneriai, visuomenės grupių atstovai ir ekspertai. 

Diskusijos metu visi 5 ministrai pristatė savo sričių planuojamas reformas per Vyriausybės programos įgyvendinimo plano darbus ir jiems skiriamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano investicijas, numatomus pokyčius ir jų logiką, su jais susijusius Vyriausybės strateginius projektus, prioritetinius savo darbus ir finansines projekcijas.

Pokyčiai turės įtakos kiekvienam

Dar gruodį paskelbtoje Vyriausybės programoje Žaliajam kursui skiriama daug dėmesio. Diskusijoje pirmasis iš 5 ministrų pasisakęs aplinkos ministras S. Gentvilas akcentavo, jog už pokyčius būsime atsakingi visi, ir kiekvienam reikės prie jų prisidėti.

„Šis viešasis svarstymas yra pradžia to dialogo, kaip mes dirbsime ateinančius keturis metus kartu. Žaliasis kursas mūsų šalyje dažnai buvo priimamas su skepticizmu, kaip primestas Europos mums. Norėtųsi visai kita nata pradėti diskusiją apie Žaliąjį kursą - eidami juo kartu su Europa mes tapsime turtingesni“, – sakė aplinkos ministras.  

Pasak S. Gentvilo, Aplinkos ministerijos kuruojamos temos bene plačiausiai apima Žaliąją kursą ir jos eina per eilę skirtingų potemių. Numatoma žalioji mokesčių pertvarka - iki 2024 m. naikinti visas subsidijas iškastiniam kurui (apie dyzeliną žemdirbiams aplinkos ministras šįkart nedetalizavo - red. past.). Kalbama ir apie žiedinę ekonomiką, kaip visas tinkamas atliekas grąžinti į gamybą. Kaip sakė A. Gentvilas, sąvartynai turi būti tokie brangūs, kad į juos būtų vežamos tik jau visiškai niekur nebetinkamos atliekos. 

Pertvarkos vyks siekiant mažinti miestų užterštumą (viešasis transportas, centrinis šildymas), didinant renovacijos tempus, statybų sektoriuje ir t.t.

Kalbėdamas apie būsimus pokyčius žemės ūkyje, S. Gentvilas akcentavo, jog šioje srityje reikia elgtis itin atsargiai. „Didžiausia diskusija kyla su žemės ūkiu. Čia negalime elgtis taip, kaip dramblys porceliano parduotuvėje – grubiais judesiais viską sugriauti. Labai svarbu, kad keldami standartus mes apsaugotume ir savo gamintojus, ypač tai aktualu žemės ūkiui“, – jau renginio pabaigoje, diskusijoms baigiantis patikino aplinkos ministras.

Svarbiausias tikslas - aprūpinti žmones įperkamu maistu

Žemės ūkio ministras K. Navickas, kalbėdamas apie tvarų žemės ūkį, maisto sistemas ir kaimo plėtrą, pristatė planuojamus būdus klimato kaitos, gamtos nykimo, oro, vandens ir dirvožemio taršos keliamoms problemoms spręsti.

Ministras išskyrė tris kokybinius poslinkius: pokyčius dirvožemio valdyme, trumpųjų maisto tiekimo grandinių plėtrą ir maisto gamybą darnoje su gamta. Jis akcentavo, jog pirminė ir svarbiausia žemės ūkio paskirtis – aprūpinti gyventojus įperkamu ir kokybišku maistu. Taigi, žemės ūkyje Žaliojo kurso ambicijos gal mažesnės negu kituose ekonomikos sektoriuose, nors joms vietos irgi yra.

„Žemės ūkyje žalieji tikslai pasireiškia ne tik per traktorių išdegintą kurą. Šiame sektoriuje viskas susiję su gyvybe ir tarpusavyje – mikroorganizmais, augalais, gyvuliais. Tad, be technologinių dalykų, turime daug sudėtingesnį procesą. Čia pasireiškia ir visas kompleksiškumas žemės ūkio politikos“, – sakė K. Navickas.

Kaip vieną svarbių kokybinių poslinkių, kurį ketinama įgyvendinti, žemės ūkio ministras minėjo dirvožemio valdymo programą, nes dirvožemis yra ne tik pagrindinė ūkininkavimo priemonė, bet ir turi didelės įtakos klimato kaitos sistemai. Tad nuo šios srities (ne vien nuo jos - red. past.) turės priklausyti tiek nacionalinė politika, tiek paramos schemos.

Per 2021-2027 metų laikotarpį žemės ūkis turėtų gauti 5,606 mlrd. eurų paramos. Iš jos tiesioginėms išmokos – 4,055 mlrd. (iš jų 20-30 proc. turės būti numatyta ekoschemoms), kaimo plėtrai – 1,412 mlrd., ES ekonomikos gaivinimo priemonėms – 140 mln. eurų.

K. Navickas priminė Europos Audito Rūmų kiek anksčiau padarytą išvadą, kad buvusi, t.y. Lietuvos jau panaudota parama tik iš dalies (40 proc.) pataikė į numatytus tikslus. Todėl tikimasi, kad su naująja, Žaliuoju kursu grįsta, logika seksis labiau pasiekti norimų dalykų.

Keisis ne tik žemės ūkis

Kalbant apie Žaliąjį kursą, reikia pasakyti, kad žemės ūkis yra tik viena, ir ne pati didžiausia, ūkio sritis, kurioje vyks pokyčiai.

Susisiekimo ministras M. Skuodis sakė, jog didžiausius ŠESD kiekius Lietuvoje generuoja transporto sektorius – 30,2 proc. Energetikos sektorius šiuo požiūriu yra antroje vietoje – 28,6 proc. viso ŠESD kiekio, tuomet eina žemės ūkis – 21,1 proc., pramonė – 15,6 proc. ir atliekos – 4,5 proc.

Iš transporto daugiausiai anglies dvideginio išskiria lengvieji automobiliai, todėl einant Žaliuoju kursu šioje srityje teks daug ką pakeisti, kad iki 2030 m.. pusę transporto priemonių parko sudarytų elektromobiliai ir mažataršės transporto priemonės.

Energetikos ministras D. Kreivys minėjo, jog dabar iš atsinaujinančių energijos šaltinių pagaminama tik 30 proc. elektros energijos. Bus siekiama, kad iki 2030 m. pusė šalyje suvartojamos elektros energijos būtų pagaminta iš atsinaujinančių išteklių. Be to, bus plėtojama biometano, skystų biodegalų gamyba ir pan.

Diskusijoje - pagyrimai ir pasiūlymai

Po visų 5 ministrų pristatymų daug laiko buvo skirta išklausyti renginyje dalyvavusių socialinių partnerių nuomonei.

Ne vienas kalbėjusysis pagyrė Vyriausybę už tai, jog bene pirmą kartą rengiamos tokios nacionalinio masto viešosios konsultacijos, kai stengiamasi išgirsti visuomenės atstovų nuomonę.

Išreikšti savo mintis vienais ar kitais su Žaliuoju kursu susijusiais klausimais pageidavo kelios dešimtys žmonių, tarp kurių buvo ir žemdirbių bei miško savininkų atstovų. Kalbėjusieji agroverslo ir žemdirbių organizacijų atstovai akcentavo, kad Žaliojo kurso tikslai ir numatomos priemonės jiems įgyvendinti neturėtų sumažinti konkurencingumo ir neturėtų „nužudyti žemės ūkio“.

Dėl didelio diskusijos dalyvių skaičiaus ne visiems užteko laiko pasisakyti. Tad renginiui baigiantis S. Gentvilas patikino, jog visi pasiūlymai ir pastabos neliks nepastebėti, bus užrašyti ir pateikti atsakingoms institucijoms.    

Vyriausybės programos įgyvendinimo planą, kuriame jau turėtų būti atsižvelgta ir į šiose viešosiose konsultacijose išsakytas pastabas, ketinama pristatyti kitą savaitę.

MŪ inf.