Vilnius. Aplinkos ministerija (AM) viešam įvertinimui pateikė Nacionalinę klimato kaitos valdymo darbotvarkę (NKKVD), numatančią tikslus ir uždavinius, kaip Lietuvai iki 2050 m. pereiti prie klimatui neutralios ekonomikos. Pagal darbotvarkę, didžiausias šalies laukiantis iššūkis – transporto sektoriaus pertvarka, tačiau šiame dokumente nemažai dėmesio skiriama ir žemės ūkiui.

Pasak AM, artimiausias pagrindinis darbotvarkės tikslas – per ateinantį dešimtmetį sumažinti Lietuvoje išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį 30 proc., palyginti su 2005 m. Vadovaudamasi šia ambicija, AM kurs sąlygas, kad iki 2030 m. pusė šalyje suvartojamos elektros energijos būtų pagaminta iš atsinaujinančių išteklių, pusę transporto priemonių parko sudarytų elektromobiliai ir mažataršės transporto priemonės.

Tai – ne vieninteliai darbotvarkėje numatyti uždaviniai. Pavyzdžiui, iki 2040 m. numatoma atsisakyti iškastinio kuro naudojimo visuose, tame tarpe ir žemės ūkio, sektoriuose.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas pabrėžia, kad Lietuvoje atsisakyti naftos ir anglies produktų – ne praradimas, o palanki galimybė.

„Mažinti iškastinio kuro naudojimą – tai ne tik būdas gelbėti perkaitusią planetą, bet ir didelė nauda gyventojams. Lietuvos priklausomybė nuo iškastinio kuro milžiniška: importuodami degalus, anglį, dujas, kasmet atiduodame milijardus eurų svetur, užuot patys pagaminę energiją iš vietinių atsinaujinančių išteklių. Atsisakę naftos produktų tapsime turtingesni, todėl tai reikia daryti kuo skubiau“, – sako S. Gentvilas.

Atliekų sektoriuje, be kitų tikslų, bus siekiama iki 2030 m. per pusę (50 proc.) sumažinti vienam gyventojui tenkančių maisto atliekų kiekį (2018 m. jis sudarė beveik 37 kg). Taip pat bus siekiama perdirbti mažiausiai 70 proc. visų pakuočių atliekų (pagal svorį).

Žemės ūkį mato kaip taršų ir nenorintį keistis

Žemės ūkis Lietuvoje yra trečias pagal išmetamų ŠESD kiekį. „Valstybės ir ES fondų finansinė parama daugiausia nukreipta į tradicinių ūkininkavimo metodų taikymą, ūkininkams trūksta motyvacijos pereiti prie naujų technologijų, kurios leistų mažinti ŠESD kiekį“, – taip NKKVD projekte įvardijama viena iš dabartinių žemės ūkio silpnybių.

NKKVD projekte rašoma: jei žemės ūkio sektorius ir toliau būtų plėtojamas netaikant aplinką tausojančių ūkininkavimo technologijų ir metodų (ir gyvulininkystėje, ir augalininkystėje), nuolat griežtėjant ES reikalavimams ir paramos sąlygoms, kiltų didelė grėsmė, kad Lietuvos žemės ūkio sektorius nepasinaudotų pereinamojo laikotarpio galimybėmis ir paskatomis, taptų nekonkurencingas, didėtų šio sektoriaus ne tik išmetamų ŠESD kiekis, bet ir oro teršalų, ypač amoniako, kiekis.

Dokumento rengėjai, beje, ūkininkus vertina kaip nemenką jėgą. „Stipri ūkininkų ir juos vienijančių organizacijų derybinė galia ir poveikis politiniams sprendimams, mokslo tyrimų rezultatų dažnas neigimas, nenoras pripažinti neišvengiamą poreikį keistis ir siekti išnaudoti visas pokyčiams žemės ūkio sektoriuje teikiamas finansinio skatinimo galimybes, lemia taršaus pramoninio ūkininkavimo plėtrą, trukdo sparčiai vystytis naujovėms šiame sektoriuje“, – nurodoma NKKVD projekte.

Projekte pastebima, jog dabartiniais tempais didėjantis žemės plotų poreikis augalininkystei, intensyvus nederlingos žemės arimas sąlygotų daugiamečių pievų ir miškų, kurie absorbuoja reikšmingą dalį ŠESD kiekio, plotų mažėjimą, derlingo dirvožemio sluoksnio praradimą, riboti kitų pažeistų ekosistemų atkūrimo galimybes.

Ko bus siekiama agrariniame sektoriuje?

Pagal NKKVD projektą žemės ūkio sektoriuje iki 2030 m., diegiant inovatyvias technologijas ir plėtojant tvarų ūkininkavimą visose agrarinėse šakose, numatomas tikslas sumažinti išmetamų ŠESD kiekį mažiausiai 11 proc., palyginti su 2005 m.

To bus siekiama 2021-2030 metų laikotarpiu įgyvendinant šiuos uždavinius:

• užtikrinti taupų, ekonomiškai efektyvų ir aplinkai draugišką trąšų naudojimą ir ne mažiau kaip 15 proc. sumažinti azotinių mineralinių trąšų naudojimą žemės ūkyje;
• siekiant mažinti išmetamo metano kiekį gyvulininkystėje, didinti mėšlo ir srutų tvarkymo efektyvumą ir padvigubinti tvarkomo mėšlo ir srutų kiekį lyginant su 2020 m.;
• įgyvendinti priemones, mažinančias tiesioginį ir netiesioginį azoto junginių išsiskyrimą į aplinką dėl žemės ūkio veiklos;
• iki 2030 m. padvigubinti ekologinio ūkininkavimo plotą, palyginti su 2020;
• iki 2030 m. pasiekti, kad 80 proc. kiaulių ir galvijų mėšlo ir srutų būtų naudojama gaminti biodujas;
• skatinti naudoti moksliškai pagrįstus saugius alternatyvius būdus derliui nuo kenkėjų ir ligų apsaugoti, mažinant cheminių pesticidų naudojimą ir plečiant integruotos kenkėjų kontrolės sistemą;
• maisto produktų tiekimo grandinę priartinti prie vartotojų, skatinti miestų sodininkystę, siekiant mažinti transportavimo poreikį ir atstumus.

Daugiau miškų, pievų, pelkių, pramonei tinkamų augalų...

Žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės (ŽNŽNKM, anglų k. LULUCF) sektoriuje 2021–2030 m. laikotarpiu bus siekiama, kad dirbamos žemės išmetamas ŠESD kiekis nuolat mažėtų. Tam numatoma didinti sukauptos organinės anglies atsargas miškuose ir medienos produktuose plėtojant darnią miškininkystę, užtikrinančią miškų našumo, išauginamos medienos tame pačiame plote pastovų didėjimą bei racionalų jos panaudojimą.

Be to, iki 2024 m. numatoma padidinti šalies miškingumą mažiausiai iki 35 proc. Iki 2030 m. ne mažiau 8 tūkst. ha didinti daugiamečių pievų plotus. Iki 2024 m. plotus, kuriuose taikomos neariminės technologijos, padidinti 1,5 karto, iki 2030 m. – 3 kartus.

Iki 2024 m. bent 4 proc., o iki 2030 m. – 10 proc. žemės ūkio naudmenų panaudoti kraštovaizdžiui įvairinti. Iki 2030 m. atkurti ne mažiau 8 tūkst. ha daug anglies turinčių ekosistemų plotų ir užtikrinti jų tvarų naudojimą bei iki 2024 m. uždrausti naujų natūralių pelkių eksploatavimą.

Numatoma skatinti pramonei tinkamų augalų (pluoštinių kanapių, šiaudų ir kt.) auginimą ir medienos bei augalų (pvz., nendrių, švendrų ir kt.) panaudojimą pramonės šakose siekiant užkonservuoti sukauptą anglies dioksidą.

Pagal NKKVD projektą bus siekiama plėtoti bioekonomikos pramonės šakas ir pasiekti, kad bioekonomikos indėlis į šalies BVP padidėtų dvigubai, palyginti su 2005 m., ir siektų mažiausiai 26 proc.

Prisitaikymo prie pasikeitusios gamtos priemonės

Be ambicijų transporto, žemės ūkio, pramonės ir energetikos sektoriuose, NKKVD projekte numatomos ir prisitaikymo prie pasikeitusios gamtos priemones. Pavyzdžiui, visiems potvynio grėsmės teritorijose gyvenantiems žmonėms būtų taikomos apsaugos priemonės, atliekama erkių ir žiedadulkių stebėsena, modernizuojama lietaus nuotekų infrastruktūra, kuriami žalinimo planai miestuose, plačiau saugomos sengirės, diegiamos pažangios nelaimių rizikos, hidrometeorologinių stebėjimų sistemos ir kt.

Pasak AM pranešimo, įgyvendindama klimato darbotvarkę, Vyriausybė kurs platų sprendimų tinklą tarp institucijų, mokslo ir visuomenės, reguliacijos priemonėmis įtvirtins „teršėjas moka“ principą. Procesą kuruojanti aplinkos viceministrė Gintarė Krušnienė atkreipia dėmesį, kad numatomos priemonės skatins inovacijas, kurios tvarius sprendimus pavers ekonomiškai naudingais.

„Su dabartine klimato darbotvarke siunčiame aiškų signalą kapitalo rinkoms ir investuotojams, kad perėjimas prie klimatui neutralios ekonomikos yra negrįžtamas“, – teigia G. Krušnienė.

NKKVD pakeičia šiemet nustojusią galioti 2012-ųjų Nacionalinę klimato kaitos valdymo politikos strategiją. NKKVD suderinta pagal naujausias Europos žaliojo kurso ambicijas ir Paryžiaus klimato susitarimo įsipareigojimus.

Praėjusią savaitę viešam įvertinimui pateiktą NKKVD projektą Seimas turėtų svarstyti pavasario sesijoje.

Patvirtintą Klimato kaitos valdymo darbotvarkę pagal kompetenciją įgyvendins 5 ministerijos ir Vyriausybė. Už ŠESD mažinimo tikslų įgyvendinimą žemės ūkyje atsakinga Žemės ūkio ministerija.

MŪ, AM inf.