Vilnius. Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas trečiadienį Seimo Kaimo reikalų komiteto nuotoliniame posėdyje kalbėjo apie Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano projektą, tačiau klausimuose tiek parlamentarai, tiek socialiniai partneriai teiravosi ir apie aktualijas. Visų pirma – lengvatų dyzeliniam kurui peržiūrėjimą.

Po vakar pasirodžiusios informacijos apie Finansų ministerijos ketinamas peržiūrėti mokestines lengvatas įvairiems sektoriams, sunerimta dėl lengvatų žemės ūkiui. Posėdyje dalyvavęs parlamentaras Giedrius Surplys tikslinosi, kokia yra situacija, nes jų pasitarime su aplinkos ministru buvo „ryškus štrichas“, kad lengvatos dyzeliniam kurui naikinamos nebus.

„Ar jau galima sakyti šią žinią kaip tikrą ir nuraminti ūkininkus?“, - teiravosi G. Surplys.

„Dėl dyzelino lengvatų, tai taip - nebus. Ta prasme, nebus teikiama artimiausiu metu, artimiausioje sesijoje, tačiau tai nereiškia, kad apie tai nebus diskutuojama. Taip, buvo labai didelės radikalios Aplinkos ministerijos pozicijos, jie jau ir jums pasakė, kad to radikalumo nėra - atsikovojome tas pozicijas . Tą galiu patvirtinti“, - sakė K. Navickas.

„Ačiū už gerą žinią, kad nebus didinamas akcizas žymėtajam kurui. Tačiau ar tai reiškia, kad prie to bus grįžtama anksčiau nei visa ES tai peržiūrinės?“, - tikslinosi Seimo narys Juozas Baublys.

Jam atsakydamas ministras akcentavo dialogo svarbą. „Aš negaliu pasakyti, kokios bus diskusijos išdavos. Tikrai nematau bėdos diskutuoti ir kalbėti, nes tam turime laiko ir neturime, kad reiktų priimti čia ir dabar sprendimą. Per ankstyvas klausimas, nes nėra net jokio pasiūlymo pateikto“, - kalbėjo K. Navickas. Tai, kad bus diskutuojama ir neskubama su sprendimais dėl visų akcizų peržiūros, vakar akcentavo ir Finansų ministerija.

Plane – dėmesys dirvožemiui, eksportui, trumposioms grandinėms

Prieš atsakydamas į klausimus ministras trumpai pristatė plane numatomas sritis, kuriose laukiama „kokybinio poslinkio“. Vienas iš pagrindinių darbų – dirvožemio klausimas. Ketinama pasirengiant naujam BŽŪP laikotarpiui ir planuojant paramos skirstymą atsižvelgti į dirvožemio struktūras, skatinant mišrų ūkininkavimą (kooperacija tarp augalininkystės ir gyvulininkystės sektorių). Anot jo, tai reikalinga tam, kad „be kažkokių papildomų apynasrių pasiektume tuos pačius Žaliojo kurso tikslus“.

Dar viena sritis, kur tikimasi kokybinio poslinkio – trumposios grandinės. Ketinama intensyviau skatinti smulkius ir vidutinius ūkius, bus didesnis dėmesys logistikos centrų ir kooperacijos pasirengimui dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Akiratyje – ir eksporto skatinimas.

Pasak ministro, bendradarbiaujant ketinama aktyviai spręsti ir žemės ūkio specialistų rengimo, gyvūnų gerovės, melioracijos klausimus.

Diskusijose žemdirbių asociacijų atstovai klausė ir apie ekologinį ūkininkavimą, gyvulininkystės sektoriaus ateitį ir naujas pieno supirkimo taisykles, mėšlo ir valymo įrenginių dumblo tvarkymą, dirvų kalkinimą. Atsakydamas į pastarąjį klausimą K. Navickas tikino, kad visa tai smulkiau bus numatyta 2023 metams rengiamoje Dirvožemio programoje.

Seimo narys Jonas Gudauskas klausė apie ŠESD mažinimo tikslus bei terminus ir tuo pačiu – kiek saugomų teritorijų plėtra turės įtakos ūkinės veiklos ribojimams.

Jam atsakymas K. Navickas teigė, kad, Lietuvai patenkant į šiaurės šalių regioną, pagal nutylėjimą ir taip numatomos kitokios ribos. Tačiau jis pabrėžė, kad ir toliau laikysis pozicijos, kad žemės ūkis – kompleksinė veikla ir jei užduotys bus formuojamoms atskiroms dujų rūšims ir bus vertinama pagal atskirus sektorius, kompleksiškumo išlaikyti nepavyks.

„Reikia labai atsargiai žiūrėti. Žemės ūkis, kaip ir gamta, yra kompleksinė veikla ir per tai galima žiūrėti, kiek galimas pajudėjimas“, - kalbėjo K. Navickas.

Anot jo, žinant visą klimato kaitos valdymo struktūrą, žemės ūkis nėra ta veikla, kuri gali labai greitai susitraukti ir labai greitai duoti teigiamą klimato kaitos efektą.

„Trečias dalykas, kuris yra labai svarbus, ir nežinau, kodėl kolegos vis pabando tai pamiršti: jei žemės ūkis, kaip sektorius, grąžina dalį žemės pelkėms ar užsodinimui mišku, tai yra sektoriaus indėlis į klimato kaitą per absorbcinius dalykus. Iš žemės ūkio paimamas šaltinis – dirvožemis ir jis konvertuojamas į absorbavimo dalykus“, - akcentus dėliojo žemės ūkio ministras.

Tuo tarpu „Natura 2000“ teritorijų plėtra, anot jo, turėtų vykti tik suderinus su žemės savininkais, kai kuriuos aspektus ketinama spręsti ir per paramos priemones.

Žemdirbių atstovams teiraujantis dėl paramos gyvulininkystei ir ypač – pieno sektoriui, K, Navickas teigė, kad pereinamuoju laikotarpiu iš esmės lieka tos pačios paramos priemonės, jų kiekis ar intensyvumas gali koreguotis tik nežymiai. Sprendimo dėl proporcinio paskirstymo sektoriams dar nėra, tuo klausimu vyksta konsultacijos su socialiniais partneriais. 

Ministro teigimu, sprendimas dėl Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonių (RRF) lėšų žemės ūkiui turi būti priimtas artimiausiu metu. Priminus žemdirbius papiktinusį sprendimą dėl mėšlo tvarkymo aprašo ir parlamentinio Kaimo reikalų komiteto įpareigojimą jį peržiūrėti, tikino, kad šiuo metu dėl to vyksta derybos su Aplinkos ministerija, sprendimas yra peržiūrimas. Dėl pieno taisyklių esą taip pat ieškoma sprendimų, įvertinant, kad tai, kas numatyta gali būti pražūtinga smulkiesiems.

Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje taip pat diskutuota dėl gyvūnų gerovės, augalų veislių apsaugos, Nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano.

MŪ inf.