Vilnius. Mokestinių lengvatų peržiūros darbo grupė ketina peržiūrėti galiojančias pelno mokesčio lengvatas žemės ūkiui, smulkiam verslui, filmų gamybai, sveikatos įstaigoms bei viešbučiams. 

Pasak finansų viceministrės Rūtos Bilkštytės, lengvatų neketinama panaikinti, tačiau reikia išanalizuoti, ar jos atitinka Vyriausybės tikslus. 

„Galbūt (būtų pereinama – BNS) prie tam tikrų lengvatų laipsniško atsisakymo, galbūt lengvatų išplėtimo arba tinkamesnio lengvatos modelio parinkimo arba tiesiog palikimo taip, kaip yra. Tai nereiškia, kad lengvatos visos būtų naikinamos“, – Finansų ministerijos surengtame pirmajame Mokestinių lengvatų peržiūros darbo grupės susitikime sakė viceministrė.  

Anot jos, taip pat svarstoma peržiūrėti paskatas skatinti reinvestuoti pelną, nes dabartinė lengvata neišnaudoja savo potencialo. 

„Planuojame peržiūrėti galiojančią lengvatą ir svarstyti įvairius papildomos paskatos pelno reinvestavimui variantus, kurie prisidėtų prie augimui palankesnės mokesčių struktūros, o bendra paskatų apimtis nebekeltų abejonių dėl Lietuvos konkurencingumo regione“, – sakė R. Bilkštytė. 

Be to, dėmesys bus skiriamas pajamų nelygybės mažinimo iniciatyvoms. „Diskutuosime dėl progresinių gyventojų pajamų mokesčių tarifų, nes yra daug visokių pasiūlymų. Taip pat svarstoma pajamų apmokestinimo ir socialinių išmokų balanso analizė, bus įvertinta šeimos  deklaracijos galimybė, sudarant galimybę atsižvelgti ne tik į gyventojo gautas pajamas, bet jo įsipareigojimus išlaikytinių atžvilgiu“, – sakė viceministrė. 

Be kita ko, pasak R. Bilkštytės, svarstoma peržiūrėti lengvatas gyventojų investicijoms. Anot jos, šiuo metu taikomos skirtingos lengvatos vertybinių popierių pardavimo pajamoms, palūkanoms, investicijoms į pensijų kaupimo fondus ar ilgalaikį investicinį draudimą, ir dėl tokių skirtumų smulkus investavimas tampa sudėtingas. 

Ji taip pat pabrėžė, jog siekiant įgyvendinti Žaliojo kurso uždavinius, turi būti sukurtos papildomos ekonominės paskatos pereiti prie energijos gamybos ir vartojimo iš atsinaujinančių išteklių.

Viceministrė taip pat užsiminė, jog siekiant stiprinti savivaldybių finansinį savarankiškumą, svarstoma jų nekilnojamojo turto ir žemės mokesčius visiškai įskaityti į savivaldybių biudžetus.

Tuo tarpu finansų ministrė Gintarė Skaistė pabrėžė, kad Seimo pavasario sesijoje sprendimai dėl lengvatų nebus priimami, nors anksčiau tokios galimybės nebuvo atmetusi.

„Atsižvelgiant į didelį neapibrėžtumo lygį, kurį kelia dabartinė pandeminė situacija, (...) apsisprendėme šiuo metu daugiau dėmesio skirti pačių lengvatų aptarimui ir išsamiai diskusijai su socialiniais partneriais ir pavasario sesijos metu šių įstatymų projektų dar į Seimą nenešime. (...) Planuojame ateiti į Seimą su konkrečiais aptartais pasiūlymais šiek tiek vėliau“, – sakė G. Skaistė.

Vėliau  ji sakė, kad sprendimai dėl mokesčių turėtų būti priimti kitąmet ir įsigaliotų nuo 2023-ųjų. Anot G. Skaistės, metų pabaigoje su biudžeto projektu mokestiniai pakeitimai nebus priimami. „Drauge su biudžetu mokesčių naujų įvedinėti neplanuojame, todėl tikėtina, kad įstatymų įsigaliojimas visgi būtų nuo 2023 metų. Tikrai neplanuojame įvedinėti mokesčių, kurių įsigaliojimas bus mažiau nei šeši mėnesiai", – spaudos konferencijoje teigė G. Skaistė.

Numatoma, kad Mokestinių lengvatų peržiūros darbo grupėje dirbs Prezidentūros, Vyriausybės, Lietuvos banko, Aplinkos, Ekonomikos ir inovacijų, Energetikos, Kultūros, Socialinės apsaugos ir darbo, Sveikatos apsaugos, Žemės ūkio ministerijų, „Investuotojų forumo“, Lietuvos pramonininkų bei Lietuvos verslo konfederacijų bei kitų organizacijų atstovai.

BNS, MŪ inf.