Akademija (Kėdainių r.). Tai, kad ekologinis žemės ūkis yra tvarus ir perspektyvus, daugelis neabejoja. Tačiau tam, kad jis dar būtų ir pelningas, reikia žinių ir inovacijų – tokią išvadą padarė ekologinės augalininkystės technologijų parodos-forumo „EKOAgrITech“ diskusijos dalyviai ir renginyje apsilankę ūkininkai.

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Žemdirbystės instituto ekologiniame lauke vykęs renginys buvo iš kelių dalių.

Iš pradžių surengta diskusija apie ekologinį žemės ūkį, po to buvo galima apžiūrėti 8 ha lauke išsidėsčiusius instituto mokslininkų atliekamus ekologiškų technologijų, augalų veislių bandymus, demonstruota žemės ūkio technika, skirta mechaniškai prižiūrėti pasėlius, skaitytas pranešimas šia tema, buvo galima pasitarti su mokslininkais ekologinio ūkininkavimo klausimais.

Bandymų laukeliuose lankytojų laukė mokslininkai, kurie pristatė tyrimus ir pasidalijo patirtimi, atsakė į parodos lankytojų klausimus

Diskusija „Ekologinis ūkis – tvaru, perspektyvu, pelninga?“ sulaukė didelio parodos lankytojų susidomėjimo.

Joje dalyvavo Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Augalininkystės ir žaliųjų technologijų skyriaus patarėja Neda Jakubauskienė, LAMMC Žemdirbystės instituto mokslo darbuotoja dr. Monika Toleikienė, Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos (LEŪA) vadovas Mindaugas Petkevičius, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos direktorius Saulius Cironka, VšĮ „Ekoagros“ direktorė Virginija Lukšienė, UAB „Dotnuva Baltic“ vykdantysis direktorius Dangis Valaitis ir UAB „Bioversija“ direktorius Stanislav Balion.

Diskusijos „Ekologinis ūkis – tvaru, perspektyvu, pelninga?“ dalyviai

Taisyklės griežtėja

Apžvelgdama esamą situaciją Lietuvos ekologiniame žemės ūkyje ŽŪM atstovė paminėjo, kad į šią sritį ateina mažiau ūkių ir jie smulkesni.

Kitas pokytis, kuris palies visą Europos Sąjungą, yra toks, jog nuo 2025 m. keičiamos taisyklės sertifikavimo įstaigoms, kurios veikė trečiosiose šalyse – ir jose reikės dirbti pagal tokius reikalavimus, kokie galioja ES.

Dėl to, manoma, mažės sertifikavimo įstaigų, dirbančių trečiosiose šalyse, ir kartu gali smarkiai mažėti į ES įvežamos sertifikuotos ekologiškų produkcijos iš trečiųjų šalių kiekiai. Bendrijos ekologiniams ūkiams tai ir gera žinia, nes dabar ekologiškiems produktams iš trečiųjų šalių buvo taikomos tam tikros išlygos, ir Europos ūkininkai atsidurdavo nelygiavertėje konkurencijoje.

Beje, pernai ES, buvo pradėtas taikyti naujas Ekologinio žemės ūkio reglamentas, kurio tikslas – suvienodinti ekologinio ūkininkavimo, sertifikavimo taisykles visose ES šalyse. Kaip pastebėjo LEŪA vadovas M. Petkevičius, mūsų ūkininkai naująjį sankcijų paketą už taisyklių nusižengimus vadina „Baudžiamuoju kodeksu“, nes reikalavimų itin daug.

Ekologinio žemės ūkio sertifikavimo įstaigos „Ekoagros“ direktorė V. Lukšienė irgi pripažino, kad situacija dėl vieningo sankcijų paketo nėra džiuginanti, daug kam tai buvo „šoko terapija“. Tačiau jais ES siekia tikslo, kad ekologiška produkcija visur atitiktų tuos pačius ekologinės gamybos reikalavimus.   

Ūkiai nebegali išgyventi

Diskutuojant apie tai, ar ekologinis ūkininkavimas perspektyvus, LEŪA vadovas M. Petkevičius pastebėjo, kad dabar ekologiniai ūkiai atlieka aplinkosaugos ir socialinę funkciją, tačiau nebegali išgyventi ekonomiškai.

„Iš ekologinio ūkininkavimo pasitraukia ilgus metus dirbę ir didelius, perspektyvius ūkius sukūrę žmonės. Tokia situacija rodo, kad šios srities valstybės politika nuėjo ne ta kryptimi“, - sakė M. Petkevičius.

Dar aštresnių žodžių, adresuotų Žemės ūkio ministerijai, negailėjo ilgametis LEŪA vadovas, Ukmergės r. ūkininkas Saulius Daniulis, rėžęs, kad laikas valdžiai atsimerkti ir pripažinti, jog šiais metais ekologinis žemės ūkio patyrė fiasko.

Diskusijai besibaigiant M. Petkevičius renginyje dalyvavusiam viceministrui Egidijui Giedraičiui įteikė LEŪA parengtą ir ŽŪM adresuotą rezoliuciją, kurioje išdėstytos minėtos problemos ir asociacijos siūlymai valdžiai.

Ką daryti toliau?

Kalbėdami apie tai, kas padėtų plėsti Lietuvos ekologinį sektorių, diskusijos dalyviai minėjo kelis dalykus: žinių, konsultavimo, perdirbimo, kooperacijos poreikius.

Kaip sakė S. Cironka, per vieną dieną nei ekologiniu ūkininku, nei konsultantu netampama. Tai yra ilgas procesas. „Ekologinio sektoriaus plėtra turėtų vykti kryptingai, ciklas turi apimti tiek gamybą, tiek perdirbimą“, - sakė LŽŪKT direktorius.

M. Petkevičius pastebėjo, kad ekologiškos produkcijos vartojimas Lietuvoje nedidėja, gal netgi mažėja, nes didžiosios įmonės nedidina ekologiškų produktų gamybos kiekių, o kai kurios gamybą nutraukia, nes nėra paklausos.

V. Lukšienės nuomone, vartojimą reikia skatinti ir švietimu, ir valstybės pagalba. Pavyzdžiu galėtų būti Danija, kur ekologiški produktai tiekiami vaikų darželiams, mokykloms, ligoninėms ir pan. Turėdami ilgalaikes sutartis ūkiai gali vystytis.  

Ravėjo rankomis, ateityje gal ravės robotai

Mokslininkų nuomone, ekologinio žemės ūkio proveržis turėtų įvykti dėl naujų technologijų. „Kas neveikia, turi pasikeisti. Rezultatas pasiekiamas visų priemonių visuma“, - sakė M. Toleikienė, pristačiusi LAMMC atliekamus ekologinių technologijų tyrimus.

LAMMC Žemdirbystės instituto mokslininkė dr. Monika Toleikienė pristatė retesnių augalų kolekciją ir kitus tyrimus

Bandymų laukuose, kaip ir ekologiniuose ūkiuose, viena didžiausių problemų yra piktžolių kontrolė. Bandymų laukelius kai kur tenka ravėti ir rankomis. „Tikimės, kad ateityje pasėlius ravės robotai, varomi saulės energijos. Tokių jau yra sukurta“, - sakė M. Toleikienė.

Renginio metu buvo pristatytos austrų kompanijos „Einböck“ sukurtos žemės įdirbimo mašinos.

Kaip sakė šiai įmonei atstovaujančios UAB „Dotnuva Baltic“ vykdantysis direktorius D. Valaitis, net 80 proc. pagamintos technikos austrai tiekia būtent ekologiniams ūkiams. Be to, matoma tendencija, kad ir chemizuoti ūkiai stengiasi mažinti chemijos naudojimą ir pasėlių priežiūrai vis dažniau renkasi mechanines priemones.

Demonstruojama technika, mechaniškai naikinanti piktžoles

Laukuose – sėjomainų, augalų rūšių ir veislių įvairovė

LAMMC tyrimus vykdo sertifikuotame 8 ha plote, kur ekologiškai auginami įvairių rūšių žemės ūkio augalai, tiriamos sėjomainos, veislės ir pan. Parodos lankytojai galėjo susipažinti su naujausiomis miglinių ir pupinių augalų veislėmis, daugiafunkciniais trumpalaikiais žolynais, tarpiniais pasėliais, juostinės javų ir pupinių žolių sėjos bandymais, retesniais augalais, tokiais, kaip soros, sorgai, sojos.

Buvo galima ne tik apžiūrėti laukelius, bet ir išgirsti mokslininkų komentarų, patarimų.

Juostinės sėjos bandymų laukas

Dalis laukelių skirta mikroorganizmų, skirtų dirvai ir augalams, tyrimams. Juos pristatė UAB „Bioversija“ specialistai.

Parodos lankytojai ūkininkai, kaip ir mokslininkai, pastebėjo, kad pateikiamas „nepagrąžintas“ pasėlių vaizdas. Šiemet ekologiškai auginamiems augalams, kaip ir visiems kitiems, pakenkė sausra. Ji ypač paveikė vasarinius augalus, silpnai atauga žolių atolas.

Be to, karšti orai labai palankūs kai kuriems kenkėjams, pavyzdžiui, amarams. Ekologiniuose laukuose negalima naudoti insekticidų, todėl jie ypač pažeidė pupas. Amarų tiek daug, kad natūralūs jų priešai – boružės, kurių irgi labai daug, jų nebeįveikė.

LAMMC Žemdirbystės instituto mokslininkės prie žolių kolekcijos: dr. Vilma Kemešytė, dr. Žydrė Kadžiulienė, dr. Kristina Jaškūnė ir dr. Gintarė Šidlauskaitė

Ekologinėje žemdirbystėje daug dėmesio skiriama sėjomainoms, veislių pasirinkimui, augalų rūšių įvairovei. Pasak mokslininkų, ypač trūksta veislių, kurios tinka ekologinėms technologijoms, tyrimų. Todėl tokie tyrimai pradėti minėtame ekologiniame lauke.

Sėjomainos ekologiniuose ūkiuose irgi turėtų būti specifinės, tokios, kad padėtų kontroliuoti piktžolių plitimą. Šiuo ir maisto medžiagų kaupimo požiūriu labai svarbūs ir tarpiniai augalai. Daug bandymų atliekama ieškant kelių augalų, auginamų kartu, derinių. Pavyzdžiui, juostose tarp javų auginami įvairūs pupiniai augalai.

Parodos lankytojus sudomino mokslininkų paruoštos retesnių augalų sėklos

Taigi, klausimų, dominančių tiek mokslininkus, tiek ūkininkus, sfera – labai plati. Pirmą kartą surengta paroda-forumas „EKOAgrITech“ parodė, kad ekologinės augalininkystės žinių poreikis didelis. Renginio organizatoriai – LAMMC tikisi, kad jis taps tradicinis ir galėtų vykti kas dvejus metus.