Basf 22 09 27 + Dimedium 22 09 01 Dimedium 22 09 01 + Adama 22 09 05
Renginiai
Pasaulio bitininkų kongresas: nuo veislininkystės iki bičių šilko
LSMU Gyvūnų reprodukcijos laboratorijos vadovė dr. Neringa Sutkevičienė

Kaunas / Stambulas. Kuo svarbi bičių veislininkystė? Ar propolis gydo karvių mastitą ir koronavirusą? Kuo ypatingas bičių šilkas? Apie tai kalbėta 47-ame pasauliniame bitininkystės kongrese „Apimondia“, vykusiame Stambule.

Bitininkų traukos centru kongrese tapo bitininkystės paroda, kur pristatyti įvairių šalių medaus pavyzdžiai, eksponuoti aviliai, bitininkų apranga, bitininkavimo technika, vaistai ir papildai bitėms, įvairiausi apiproduktai, kosmetika ir t. t.

Naujiena – bičių šilkas

Bioversija 22 08 31

„Visi 188 moksliniai pranešimai įvairiausiomis temomis parengti trumpai ir aiškiai – mokslininko idėja, hipotezė, ką daro, kas pavyko, koks rezultatas. Mokslinių tyrimų, susijusių su bitininkyste, pasaulyje atliekama labai daug, kai kurie – aukšto molekulinio lygio. Tačiau keista, kad pranešimų apie apiterapiją veterinarijoje buvo tik du“, – stebėjosi LSMU Veterinarijos akademijos Stambiųjų gyvūnų klinikos Gyvūnų reprodukcijos laboratorijos vadovės dr. Neringa Sutkevičienė.

Vienas iš jų – pačios N. Sutkevičienės. Ji kalbėjo apie tyrimus, atliekamus su propoliu karvių mastitui gydyti, o mokslininkas iš Kanados skaitė pranešimą apie karvių gimdos gleivinės uždegimo, endomoetrito profilaktikai naudojamą propolio ir medaus mišinį.

Pasak mokslininkės, pastaraisiais metais daugiausia tyrimų atlikta su propoliu gydant koronavirusą, todėl tam kongrese skirta daugiausia dėmesio.  

Įdomiausia jos išgirsta naujiena – bičių šilkas (natūralus keturių sluoksnių baltyminis pluoštas, kurį pasigamina ir tarsi apsivelka bitės lervos vystymosi metu, jis lieka korio akutės šonuose bitei išsiritus). Dėl biologinių savybių šilkas gali būti naudojamas medicinoje ir biomedicinoje. Kipro mokslininkai darė tyrimus ir paruošė metodiką, kaip paimti šį šilką ir pagaminti iš jo tirpalą, tinkamą biomedicinos reikmėms naudoti.

„Be apiterapijos, domėjausi bičių veisimu ir tranais. Tranų spermos tyrimus atliekame ir mes Gyvūnų reprodukcijos laboratorijoje, bet nauja tai, kad atrandami nauji biomarkeriai – nauji tyrimo metodai nagrinėja giliau, ieško būdų, kaip lengviau ir objektyviau ištirti trano sėklos gyvybingumą. Žinome apie šaldomą tranų spermą, bet jau šaldomi ir embrionai – bičių lervutės, ką bitininkai vadina vikšreliu. Mokslininkai tiria, kaip ir kada geriau užšaldyti, kad paskui lervutė būtų gyvybingesnė“, – žiniomis dalijosi N. Sutkevičienė. Jos teigimu, svarbu tai, kad mokslo naujoves galima pritaikyti praktikoje.

„Dirbtinis apvaisinimas yra brangus, bet bičių, kaip ir kitų gyvūnų, veislininkystė svarbi. Juk bitę motinėlę apvaisina nuo keliolikos iki keliasdešimties tranų, genetika labai susimaišo. Tad dirbtinio apvaisinimo poreikis bus, nes kol kas bičių motinėlių veisėjai pagrindinę genetinę medžiagą siunčiasi iš Austrijos, Vokietijos ir kt. veislynų“, – kalbėjo mokslininkė.  

Lietuvoje bitininkystė aukšto lygio

Pasak N. Sutkevičienės, visame pasaulyje bitės tos pačios, tad ir bėdos vienodos. Tačiau yra vienas niuansas – kai kuriose šalyse vis bitininkystėje dar leidžiama naudoti antibiotikus, nors Lietuva jų jau seniai nenaudoja.

Lietuvos mokslininkė nustebo nieko kongrese neišgirdusi apie mažąjį avilio vabalą – tai Italijoje 2014 m. atrastas parazitas, atkeliavęs į Europą iš Afrikos per Ameriką. „Gal trūksta informacijos mokslininkams“, – svarstė ji.

Bitininkystės lygis įvairiuose pasaulio kraštuose skirtingas. Dar yra šalių, kuriose nemokama surinkti bičių duonelės iš korių. Bet Lietuvoje bitininkystė, produktų panaudojimas, N. Sutkevičienės teigimu, yra aukšto lygio: „Manau, esame pirmajame pažangiausių pasaulio šalių trečdalyje ir galime tuo didžiuotis.“ Dėl to lietuviškas medus vertinamas, didieji bitininkai sudaro sutartis su didelėmis užsienio rinkomis.

Bičių žiemos mirtingumo procentas, jos teigimu, Lietuvoje nėra toks aukštas, kaip kai kuriose kitose šalyse, nes pas mus bitininkavimas yra bičiuliškas, draugiškas ir palankus bitėms, neturime tokių didelių pramoninių bitynų, kokių yra JAV ar Turkijoje.

***

Kongrese dalyvavo 5 tūkst. dalyvių iš 105 pasaulio šalių, įskaitant gausią Lietuvos bitininkų delegaciją. Perskaityti 188 moksliniai ir pristatyti 259 stendiniai pranešimai įvairiomis temomis, tarp jų ir LSMU Veterinarijos akademijos Stambiųjų gyvūnų klinikos Gyvūnų reprodukcijos laboratorijos vadovės, mokslo darbuotojos dr. Neringos Sutkevičienės.

Renginyje darbas vyko įvairiose sekcijose. Gvildentos aktualiausios temos, skirtos bitininkams, mokslininkams, gydytojams, verslo atstovams: bičių biologija, sveikatingumas, apdulkinimas, bičių auginimas ir laikymas klimato kaitos sąlygomis, apiterapija (gydymas bičių surenkamais ir gaminamais produktais), bitininkavimo ekonomika, technologijos, bitininkystė ir kaimo plėtra, medaus ir jo produktų kokybė ir kt.

Autorius: Dovilė Šimkevičienė
Gudinas - mobilioji apacia 21.03.14

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Taip pat šia tema skaitykite
Skaitomiausios naujienos
Verslo informacija
Apklausa
Kas turėtų sudaryti planuojamo steigti Melioracijos fondo lėšas?
Visos apklausos