Akademija (Kauno r.). ASU Agronomijos fakulteto Žemės ūkio ir maisto mokslų institute atidaryta Prof. habil. dr. Vlado Venskutonio laboratorija. Taip pagerbtas sodininkystei nusipelnęs mokslininkas.

„Reiklus sau ir kitiems, įžvalgus, nebijantis aštresnių frazių atitinkamu momentu, dalykiškas ir preciziškai tvarkingas tiek administraciniame darbe, tiek moksliniuose tyrimuose, inteligentiškas, sugebėjęs žmoguje įžiūrėti charakterį“, – tokios frazės skambėjo laboratorijos atidarymo metu.

Šio žymaus sodininkystės mokslininko biografijoje keliolika metodinių leidinių, vienas pirmųjų tuo metu taip reikalingų vadovėlių, perleistų net keletą kartų „Sodininkystė“, knygos „Sodininkystės praktikos darbai“, „Fenologija sode ir darže“ ir kitos, 4 su bendraautoriais išvestos aktinidijų veislės, 10 aspirantų (dab. – doktorantų).

Simbolinę Prof. habil. dr.V. Venskutonio laboratorijos atidarymo juostelę, pagerbdamas savo buvusį dėstytoją ir disertacijos vadovą, perkirpo buvęs šio Universiteto Agronomijos fakulteto dekanas, dabartinis Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis kartu su ASU rektoriumi prof. Antanu Maziliausku.

Agronomijos fakulteto dekanė prof. Aušra Blinstrubienė trumpai supažindino susirinkusiuosius su svarbiausiais V. Venskutonio (1919–1996) 41-erių metų darbinės veiklos Universitete faktais, pabrėžė, kad vienas svarbių jo asmenybės bruožų buvo entuziazmas. „Atėjęs į tuometinę Žemės ūkio akademiją 26-erių metų amžiaus V. Venskutonis paliko ryškų pėdsaką, jo darbai turi įtakos šiuolaikiniam mokslui“, – kalbėjo dekanė.

Kaip vienas V. Venskutonio pedagoginio palikimo įrodymų – įžengusiuosius į jo vardo laboratoriją pasitinka ant sienų aliejumi tapyti dailininko (kol kas nenustatytos autorystės) paveikslai, vaizduojantys skiepijimo būdus ir eigą, rodantys obuolių, kriaušių,aviečių pjūvius ir kiti. Jiems daugiau kaip 30 metų.„Tai ne šiuolaikinė laboratorija, neturinti išliekamosios vertės, tai daugiau meno ir kultūros erdvė, turtinga laiko dvasios klasikinė laboratorija“, – teigė buvę profesoriaus bendražygiai ir studentai.

Vlado Venskutonio laboratorija unikali tapytais (kai kurie – iš natūros) paveikslais

Oficialiajai laboratorijos atidarymo daliai moderavo Žemės ūkio ir maisto mokslų instituto direktorė prof. Elvyra Jarienė, kuri gražiai susiejo kiekvieną profesoriaus darbo etapą. Pirmiausia ypač pagarbiai kalbėjo paskutinysis V. Venskutonio aspirantas Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. Jis pabrėžė, kad būtent profesorius pakreipė jo gyvenimą kita – sodininkystės – linkme ir nuo studentiškų laikų privertė būti savarankišku. „Nieko neliepdavo, bet tikėdavosi rezultato“, – sakė Seimo Pirmininkas.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad V. Venskutonis kartu su bendraautoriais Lietuvoje įdiegė naują augalą, „atkeliavusį iš niekur“, iki tol nežinomą – aktinidijas ir padarė jas išskirtiniu Lietuvos „veidu“. Jas ištyrė ir aprašė. „Gerai prisimenu, kaip 1988 m. balandžio 20 d. buvo pasodintas pirmasis aktinidynas“, – šventėje kalbėjo buvęs V. Venskutonio mokinys.

Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis pabrėžė, kad profesorius jį privertė būti savarankišku

Kiti buvę profesoriaus bendradarbiai ir studentai prisiminė įvairias to meto darbo su V. Venskutoniu Agronomijos fakultete, vėliau – Sodininkystės ir daržininkystės katedroje akimirkas. Ypač artimi bendražygiai nevengė ir asmesniškesnių detalių.

Vladas Venskutonis užaugino 3 sūnus, iš kurių 2 pasirinko žemės ūkio sritį, vienas susiejo kelią su medicina. Šventėje kalbėjęs vidurinysis sūnus Donas Venskutonis (Kauno klinikinės ligoninės Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bendrosios chirurgijos klinikos vadovas, profesorius) su jauduliu dėkojo Universiteto bendruomenei už gražius žodžius, skirtus jo tėvui. „Nors jį matėme retai, tėvas gyvenime buvo šviesulys“, – sakė sūnus. Jis susirinkusiesiems skaidrėmis pateikė mažiau viešai žinomų faktų iš tėvo vaikystės, mokymosi metų, santykio su vaikais, laisvalaikio.

Prof. D. Venskutonis šmaikštavo, kad giminėje žemės ūkio sritis „varžosi“ su medicina, štai 3 vaikaičiai susiję su medicina, 1 – su žemės ūkiu

„Aš buvau pasakęs, kad būsiu toks kaip tėtis ar dar daugiau, – šypsojosi Donatas Venskutonis. – Tačiau dabar matau, kad to nepavyks, nes kartelė užkelta labai aukštai.“

MŪ inf.