Šakiai. Lukšių žemės ūkio bendrovė yra vienas pažangiausių ūkių šalyje. Todėl pamatyti bendrovės pasėlių, sužinoti, kokių naujienų yra agronomų taikomose technologijose, visuomet įdomu.

AB „Linas Agro“ Lukšių ŽŪB surengė lauko dieną, į kurią gausiai susirinko Šakių ir aplinkinių rajonų žemdirbiai. Jie turėjo galimybę susipažinti su žieminių rapsų ir žieminių kviečių veislių kolekcijomis, taip pat apžiūrėti pupų pasėlius, išgirsti įmonių „Linas Agro“, „Bioversija“ ir „Ekodrena“ specialistų rekomendacijų aktualiais augalininkystės, tręšimo, dirvų vandens režimo reguliavimo klausimais.

Lukšių ŽŪB, kaip sakė jos vadovas Kastytis Krištolaitis, kaip ir anksčiau, taip ir dabar, plėtoja dvi kryptis – augalininkystę ir gyvulininkystę. Laikoma 900 pieninių karvių, iš kurių per metus vidutiniškai gaunama net po 12,5 t pieno. Pastatytos dvi naujos karvidės. O iš viso laikoma per 2 tūkst. gyvulių. „Aišku, nelengva, nes pastaruosius dvejus metus pienininkystėje uždarbio dėl žemų supirkimo kainų praktiškai nėra. Tačiau negalime šios šakos taip paprastai atsisakyti, kai yra sukurta infrastruktūra, dirba žmonės“, - sakė K. Krištolaitis.

Šiemet Lukšių ŽŪB turi 1100 ha žieminių kviečių, 550 ha žieminių rapsų, apie 500 ha salyklinių miežių, 390 ha pupų, 270 ha kukurūzų, dar auginamos pašarinės žolės. Kaip sakė bendrovės vadovas, žemės našios, todėl ir siekiami derlingumo rodikliai yra tikrai aukšti. Įdėjimai į žemę irgi dideli, o ar bus pelno, niekas negarantuoja, tai paaiškėja tik nuėmus ir pardavus derlių.

„Gauname visokių smūgių. Ne tik iš gamtos. Pavyzdžiui, dideli ūkiai dabar daugeliu atžvilgiu turi „išmokų lubas“, negalime dalyvauti kai kuriuose paramos programose. Dėl to mūsų veikla apsunkinta. Kita vertus, gyvulininkystės produkcijos supirkimo kainos irgi žemos. Daug melžiame, o neuždirbame nieko. Tačiau kažkaip reikia išgyventi. O mūsų stiprybė yra labai darbštus bendrovės kolektyvas“, - sakė K. Krištolaitis, kviesdamas lauko dienos dalyvius apžiūrėti pasėlius ir susipažinti su augalininkystės naujienomis, augalų veislėmis.

Žieminių rapsų auginimo niuansai

Lukšių ŽŪB šiemet įrengta „Linas Agro“ žieminių rapsų veislių gamybinių bandymų kolekcija. Joje auginama 10 žieminių rapsų veislių: tiek jau žinomų, tiek specialistų atrinktų perspektyvių naujų, kurių geriausios ateityje gali būti pasiūlytos šalies ūkiams.

Lauko dienos dalyviai galėjo apžiūrėti ir palyginti kolekcijoje esančias rapsų veisles: Visby, Umberto KWS, Factor KWS, Kuga, Pantheon, Lysander, ES Imperio, DK Implement CL, DK Extime ir Dominator. Su jų ypatybėmis supažindino „Dotnuva Baltic“ vadybininkas Gintautas Cesevičius

Lukšių ŽŪB gamybiniuose pasėliuose, kaip sakė bendrovės agronomas Jonas Bakas, šiemet auginamos 4 rapsų veislės: Visby, Umberto KWS, Factor KWS ir Kuga. Pasak agronomo, jam bene labiausiai patinka hibridinė veislė Umberto KWS. „Ne pirmus metus turime gamybinius rapsų veislių bandymus, ir beveik kasmet šis hibridas duoda vienus geriausių rezultatų. Aišku, čia yra mano pastebėjimas, o selekcininkų sukurta kiekviena veislė turi savų privalumų”, - sakė J. Bakas, pristatydamas bendrovėje taikomas rapsų auginimo technologijas.

Lukšių ŽŪB gamybiniuose pasėliuose šiemet auginamos 4 rapsų veislės: Visby, Umberto KWS, Factor KWS ir Kuga

Žieminiai rapsai buvo pasėti po kviečių, dirva nearta, o tik sekliai ir giliai skusta. Rudenį rapsų pasėlis nuo piktžolių buvo nupurkštas Brasan ir Teridox herbicidų mišiniu. Tiek bendrovės agronomas, tiek ir „Linas Agro“ pesticidų prekybos vadovas Petras Kiseliovas pastebėjo, kad toks herbicidų derinys labai gerai išnaikina plačialapes piktžoles, geras sprendimas iš karto po sėjos panaudoti dirvinio poveikio produktus. Nuo kviečių pabirų vėliau dar naudotas herbicidas Fusilade Forte.

Lukšių ŽŪB agronomas Jonas Bakas sako, kad kiekvienam pasėliui reikia skirti daug dėmesio, tik tuomet galima pasiekti teigiamų rezultatų

Rudenį rapsų pasėliuose naudotas augimo reguliatorius Caryx, mikroelementai Oligo Boron, insekticidas. Pavasarį taip pat purkšta Caryx, mikroelementais, insekticidais, fungicidu. Rapsų priežiūros darbai jau beveik baigėsi, lieka tik tręšimas ant ankštarų karbamidu ir mikroelementais Tiomax Oil. „Linas Agro“ technologijų vystymo ir mikroelementų prekybos vadovas Andrius Lukoševičius pastebėjo, kad toks tręšimas gali padidinti būsimą rapsų derlingumą keliais šimtais kilogramų iš hektaro.

Pasak veislių savybes apžvelgusio „Linas Agro“ sėklų prekybos vadovo Sigito Augo, rapsų, kaip ir kitų augalų, veislių galutinį vertinimą parodys kombainas. Nereikėtų pernelyg skubėti kulti, baiminantis sėklų išbyrėjimo. Dabar dauguma veislių turi padidintą atsparumą sėklų išbyrėjimui iš ankštarų, auginamos didesnio derlingumo potencialo vėlyvesnės brandos veislės. Negerai ir per anksti panaudoti desikantą, nes tai gali sumažinti būsimą derlingumą ir sėklų aliejingumą.

S. Augas patarė žemdirbiams nevėluoti žieminių rapsų sėjos, sėti anksti ir naudoti augimo reguliatorius, nes tik iš rudens užaugę stiprūs augalai gali suformuoti didelį būsimo derliaus potencialą. Iš silpnų augalų rudenį tikėtis, kad jie pasitaisys pavasarį, nevertėtų.

Žieminių kviečių ir kitų veislių pasirinkimas

Kaip kiekvienais metais, taip ir šiais, įmonė „Linas Agro“ žieminių rapsų ir kviečių veislių gamybines kolekcijas turi įvairiose šalies vietose. Viena žieminių kviečių veislių kolekcija auginama ir Lukšių ŽŪB kaimynystėje ūkininkaujančių Gyčio ir Zenono Zakarauskų ūkyje. Šiemet čia pasėta 10 kviečių veislių: Etana, Kena DS, Ada, Balitus, KWS Emil, Plejada, Hallfreda, Campesino, SU Hymalaya, Asory.

Ši gamybinė veislių kolekcija iš kitų skiriasi tuo, kad kviečiai buvo pasėti po kviečių, ir, pasak S. Augo, tai, be kita ko, leis įvertinti, kaip veislės reaguoja į atsėliavimą.

Lauko dienos dalyviai apžiūri žieminių kviečių veislių kolekciją

Tiek kviečių, tiek ir rapsų veislių kolekcijose visi pasėlių priežiūros darbai atliekami taip pat, kaip ir kituose Lukšių ŽŪB bei Zakarauskų ūkio gamybiniuose plotuose. Tai leidžia įvertinti veisles būtent gamybinėmis sąlygomis.

Atrinkdami naujas žemės ūkio augalų veisles, kurios galėtų tikti mūsų šalies ūkiams, „Linas Agro“ specialistai atlieka daug jų tyrimų. Pasak S. Augo, šiemet bandymų apimtis ypač didelė – pasėta 69 veislės žieminių kviečių, 44 veislės rapsų, 26 veislės vasarinių kviečių, 22 - vasarinių miežių, 13 - avižų ir 30 įvairių variantų sideralinių augalų laukelių. Taigi, įvertinus pakartojimus, gaunami 726 apskaitiniai laukeliai, arba 204 įvairūs variantai.   

„Linas Agro“ sėklų prekybos vadovas Sigitas Augas sako, jog šiemet labai išplėstos įvairių rūšių žemės ūkio augalų veislių tyrimų apimtys

Nukuliamas kiekvienas laukelis atskirai, apskaičiuojamas derlingumas, paimami mėginiai nustatyti grūdų, sėklų kokybei. Vertinant, kuri veislė davė didžiausią derlingumą ir pajamas, naudojama speciali kompiuterinė programa, kuri nustato, ar pokytis yra statistiškai patikimas, ar tai lėmė būtent veislės savybės.

„Apimčių neplanuojame mažinti, nes tikslas yra vienas – kuo daugiau veislių tiksliais bandymais patikrinti vietos sąlygomis, atrinkti geriausias ir tik tuomet jas siūlyti Lietuvos žemdirbiams“, - sakė S. Augas.

Kiek derliaus duoda papildomas grūdas

Siekiant suformuoti ir išsaugoti esamą javų derliaus potencialą, itin svarbu ir tręšimas, tinkamų maisto medžiagų parinkimas bei jų panaudojimo būdai. Pasak A. Lukoševičiaus, šiemet kviečių pasėliai daug kur vešlūs, gražūs, drėgmės netrūksta, todėl reikia ir toliau padaryti viską, kad užsimezgę grūdai varputėse nenunyktų, kad būtų aukštas jų baltymingumas. Vienas papildomas grūdas derlingumą padidina iki 200 kg iš hektaro. Todėl ypač efektyvus javų tręšimas per lapus, kuris padeda išsaugoti ir padidinti derlingumą bei pagerinti derliaus kokybę.

Beje, „Linas Agro“ bendradarbiauja su UAB „Bioversija“, kuri savo laboratorijoje gamina žemės ūkiui skirtus mikroorganizmų preparatus. Jais galima apdoroti sėklas, purkšti ant dirvožemio ir augalų. „Biomas“ produktai padeda augalams efektyviau įsisavinti trąšas ir dirvoje esančius elementus, gerina dirvožemio struktūrą, didina augalų atsparumą stresui ir pan. Įvairiapusis teigiamas poveikis galiausiai padidina augalų produktyvumą.  

Lukšių ŽŪB vyksta trejų metų lauko bandymas kviečių pasėlyje su mikroorganizmais, kur norima gamybinėmis sąlygomis patikrinti, kaip jie veikia augalus ir dirvožemį.

UAB „Bioversija“ atstovas Arnoldas Jurys sakė, jog tyrimai su mikroorganizmų poveikiu organikos skaidymui jau ne pirmus metus atliekami ir LAMMC Žemdirbystės institute, taip pat ūkiuose. Duomenys rodo, kad naudojant mikroorganizmus, galima efektyviai padidinti dirvų humusingumą, gaunami ir javų derliaus priedai

Pupoms reikia nemažai dėmesio

Šiemet Lukšių ŽŪB auginama daug pupų. Pasirinkta veislė Vertigo. Pasak J. Bako, pupos gana įnoringi augalai, tačiau taikant tinkamą priežiūrą galima gauti didelį derlių. Pernai, gana sausringais metais, Lukšiuose užaugintų pupų vidutinis derlingumas siekė net 5,2 t/ha ir didžioji derliaus dalis atitiko maistinėms pupoms keliamus reikalavimus.

Šių metų pavasarį Lukšių ŽŪB pupas pradėjo sėti dar kovo pabaigoje ir baigė sėti balandžio pirmomis dienomis. Nuo piktžolių tuoj po sėjos nupurkšta herbicidu Fenix. Dabar pupos labai vešlios ir gražios, prieš dieną pasėlyje panaudotas fungicidas Signum, insekticidas Proteus ir mikroelementai. Pasak agronomo, po 3-4 savaičių bus kartojamas purškimas fungicidu ir insekticidais.

P. Kiseliovas patarė dažniau stebėti pupų pasėlius, nes šiltas ir drėgnas oras labai palankus plisti amarams. O prie insekticidų būtina pridėti kokybiškos paviršiaus aktyviosios medžiagos, kad kontaktinės veikliosios medžiagos geriau pasklistų ir patektų ant kenkėjų. Beje, šiemet pupų pasėliuose prieš derliaus nuėmimą nebegalima naudoti desikanto Reglone.

Lauko dienos dalyviams rekomendacijų pasėlių priežiūros klausimais negailėjo „Linas Agro“ specialistai Andrius Lukoševičius (kairėje), Sigitas Augas ir Petras Kiseliovas

J. Bakas pabrėžė, kad auginant pupas ir siekiant pelno, svarbiausia derliaus kokybė – pupos turi būti nedėmėtos, nepažeistos kenkėjų. O tą padaryti galima tik laikantis visų priežiūros reikalavimų: naudojant augalų apsaugos priemones. Kenkėjų, ligų plitimą pupų pasėliuose lemia sezono oro sąlygos, o jos būna skirtingos, todėl ir pasėlių priežiūra turi būti parinkta pagal augalų būklę.     

Reguliuojamas drenažas vis aktualesnis

Nuo šių metų „Linas Agro“ grupės įmonė UAB „Dotnuva Baltic“ pradėjo bendradarbiauti su UAB „Ekodrena“ – kartu vystys reguliuojamo drenažo verslą trijose Baltijos šalyse. Reguliuojamo drenažo sistemas gaminanti „Ekodrena“ koncentruojasi į technologijų ir inovacijų vystymą, o „Dotnuva Baltic“ rūpinasi produkto pardavimais. Abiejų įmonių atstovai lauko dienos dalyviams pristatė šios technologijos principus ir parodė įrangos elementus.

Kaip sakė Jonas Steikūnas, „Ekodrena“ direktorius, reguliuojamas drenažas aktualus ir tuomet, kai sausa, ir tuomet, kai šlapia. Pirmu atveju jis padeda ilgiau išsaugoti dirvožemių drėgmę, o antru – greičiau ją pašalinti. Ši technologija gali veikti visus metus. Pagrindinė įranga yra prie drenažo žiočių statomi šuliniai ir reguliuojami vožtuvai. Nuo reljefo lygio priklauso, kiek jų reikės.

UAB „Dotnuva Baltic“ statybų projektų vadovas Aringas Pačešiūnas ir UAB „Ekodrena“ vadovas Jonas Steikūnas lauko dienos dalyvius supažindino su reguliuojamo drenažo veikimo principais

Reguliuojamo drenažo poveikis tiriamas ir Lietuvos mokslo institucijose. Pasak J. Steikūno, mokslo ir gamybiniai rezultatai rodo šios technologijos teigiamą poveikį pasėlių derlingumui. Tyrimų duomenimis, reguliuojamas drenažas per metus gali duoti iki 500 eurų papildomų pajamų iš hektaro. O investicija į reguliuojamą drenažą priklauso nuo laukų būklės ir gali siekti nuo minimalios 150 Eur/ha iki kelių šimtų ar tūkstančių eurų. Praktikoje daugiausiai ūkis yra investavęs į reguliuojamo drenažo hektarą 1 tūkst. eurų. Pasak „Ekodrenos“ atstovo, pinigai nemaži, bet įranga tarnauja dešimtmečiais.

Lauko diena Lukšiuose  – pirmoji šį sezoną „Linas Agro“ lauko diena, dar trys šią ir kitą savaitę vyks Panevėžio, Pasvalio ir Joniškio rajonuose.

Parengta bendradarbiaujant su AB „Linas Agro“