Prienai. „Kai kurie mano patarimai iš knygų, kai kurie – iš praktikos“, – žiniomis ir praktiniais patarimais su ūkininkais dalijosi limuzinų augintojas ir LSMU Veterinarijos akademijos Stambiųjų gyvūnų klinikos vadovas doc. dr. Arūnas Rutkauskas.

Visų mėsinių galvijų augintojų tikslas – gauti iš ūkio naudos, su minimaliomis sąnaudomis pagaminti kuo daugiau geresnės ir išskirtinės produkcijos. Šio tikslo neįmanoma pasiekti, kai, A. Rutkausko teigimu, bandoje yra sveikatingumo problemų.

„Svarbiausia – kuo greičiau identifikuoti susirgimą. Nemažą dalį pirmųjų veiksmų gali atlikti pats ūkininkas“, – pabrėžė lektorius Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos (LMGAGA) surengtoje tarptautinėje konferencijoje.

Ligų būna įvairių, kai kurios paprastesnės, kai kurios – lėtinės ar lemiančios didelius ekonominius nuostolius.

„Nė viename tvarte nėra sterilių sąlygų. Sveikatos problemos – realybė, jų visiškai neišvengsi, bet reikia žinoti, kaip nuo jų pabėgti“, – kalbėjo A. Rutkauskas.  

Reikia pašalinti priežastį ir taikyti profilaktikos priemones

Bandos sveikatingumą ugdome nuo pat pirmųjų veršelio gyvenimo dienų. Išsigąstame, šalia motinos pamatę viduriuojantį veršelį, tačiau, pasak lektoriaus, tai yra gerai, nes jo organizmas, pajutęs, kad žarnyne yra kažkoks toksinas, bando jį atskiesti – pritraukia vandens ir stengiasi kuo greičiau toksiną pašalinti.

„Tai – apsauginė reakcija ir ženklas mums, kad reikia ką nors daryti“, – sakė LSMU Veterinarijos akademijos docentas. Pirmiausia jis pataria greitaisiais testais identifikuoti, koks tai patogenas. Jeigu virusas, antibiotikų veršeliui neverta naudoti, galbūt geriau atlikti jo mamos kraujo serologinius tyrimus.

„Svarbiausia pašalinti priežastį ir taikyti profilaktiką. Gal tais metais mūšį pralaimėsite, bus netekimų, bet žinodami, kas yra, sudarysite vakcinacijos planą ir kitais metais problemą įveiksite. Dažnai pigiau nupirkti vakciną visai bandai nei išvežti vieną gyvulį“, – tikino A. Rutkauskas.    

Vakcinacijos plano būtina laikytis. Jeigu vienais metais vakcinuojama, kitais – ne, naudos nebus. Mėsinių galvijų augintojams dažnai nepatogu suleisti antrąją vakcinos dozę, nes gyvuliai tuo metu būna ganyklose ir juos sunku sugaudyti. Tokiu atveju A. Rutkauskas rekomenduoja pakoreguoti reprodukcinį ciklą ir kergimus, kad būtų patogiau vakcinuoti.

Tiesa, pasitaiko, kad kai kuriems gyvuliams vakcina veikia silpniau – tai normalu, nes vakcinos negarantuoja šimtaprocentės apsaugos.

Būtų gerai, kad galvijus vakcinuotų 90 proc. šalies ūkininkų, tada liga neplistų po ūkius. Vakcinacijos schemų yra ne viena, pasak A. Rutkausko, gera ta, kuri tinka, nes kiekvienas ūkis individualus.

„Skaudu, kai ūkininkai skambina konsultuotis ir klausia, kokį antibiotiką suleisti gyvuliui. Neretai jo visai nereikia. Pirmiausia reikia pašalinti priežastį. Jeigu gydysite to nepadarę, tik veltui išleisite pinigus“, – teigė žinomas veterinarijos gydytojas, pridūręs, kad antibiotikų kartais reikia, tik svarbu žinoti, kokių, kada ir kokiomis dozėmis naudoti, t. y. tikslingai ir pagal paskirtį, o tai gali nuspręsti tik veterinarijos gydytojas.  

Biosauga ūkyje reikia rūpintis kasdien, tai – abėcėlė. Parsivežus gyvulius iš užsienio A. Rutkauskas primygtinai rekomenduoja juos karantinuoti. „Neatsivežate gyvulių su rinotracheitu, su virusine diarėja, bet smulkių problemų būna, pavyzdžiui, kerpančioji dedervinė. Ne vienas atsivežė gyvulį su šia liga, į kurią Lietuvoje žiūrima griežčiau. Tad karantinas ne iš piršto laužtas“, – gyvenimiškomis pamokomis dalijosi docentas.  

Kelias į sėkmę prasideda nuo sveiko veršelio

Lektorius dar kartą priminė kokybiškų krekenų būtinybę gimusiam veršeliui. Jeigu kyla sveikatingumo problemų, patartina ištirti krekenų kokybę. Tiesa, retas ūkininkas ryžtųsi pamelžti mėsinę karvę, kuri ką tik atsivedė veršelį. A. Rutkausko patarimu, lengviau paimti 2–7 d. amžiaus veršelio kraujo mėginį ir taip sužinoti, kokia jo būklė.  

Iš praktikos jis žino, kad ne kiekvienas ūkininkas veršeliams duoda starterinių pašarų, nors tai itin svarbu gamybiniams ūkiams, kurių tikslas – gauti kuo daugiau mėsos. „Jeigu nuo pirmos dienos nepastūmėsime naujagimio link gero augimo, vėliau teks kompensuoti kitais būdais, kurie didins auginimo savikainą. Nereikia pripilti pilnos šėryklos, kad pašarai pelytų, bet po truputį reikia prie jų pratinti“, – patarė A. Rutkauskas.

Negalima nutraukti koncentruotųjų pašarų nujunkant veršelius dar bent dvi savaites, nes atskiriami nuo mamos jie patiria stresą. Kreida, mineralai taip pat būtini mėsiniams galvijams.

Doc. A. Rutkauskas rekomenduoja ūkyje visada turėti pirmosios pagalbos rinkinį veršeliams: krekenų papildų, vitaminų priedų, anglies toksinams sutraukti.

Kiti praktiniai patarimai

Veršiavimosi problemas, jo manymu, dažnai sukelia pačių augintojų klaidos: netinkamai pasirenka bulių, kartais peršeria karves prieš veršiavimąsi ar jas laiko per tankiai.

Mėsinių galvijų daugėja, bet tvartų jiems laikyti daugiau neatsirado – didelis gyvulių skaičius tvartuose tampa problema. „Tai sukelia stresą, lemia nagų ligas, sklinda daugiau kvapų. Rekomenduojama karvei su veršeliu skirti 12–15 m², nors pas mus ir 8 sutalpinamos“, – pastebėjo lektorius.

Jeigu kyla problemų dėl ventiliacijos, tvarte nepakanka šiaudų, veršeliai kosti, jiems gali praversti laižalai su eukaliptu, mėta. Jeigu yra problemų dėl pakratų, verta naudoti probiotikus.

Ganiavos laikotarpiu insekticidai būtini, kaip ir dehelmentizacija. „Jeigu laikotės galvijų auginimo abėcėlės, dehelmentizacija ir vakcinacija turi tapti įprasta rutina“, – pabrėžė A. Rutkauskas.

Beje, jo pastebėjimu, daugiametės pievos, kurias taip griežtai siūloma saugoti, yra helmintozių šaltinis. Norint atsikratyti helmintų, pievas reikia arti.