Panevėžys. Mūsų šalies žemės ūkyje dominuoja augalininkystė, tad daugumai ūkių pagrindinis pajamų šaltinis yra grūdai. Kokie veiksniai daro įtaką grūdų rinkai, nuo ko priklauso jų kaina ir kaip galima būtų uždirbti daugiau – apie tai diskutuota Panevėžyje ir Šiauliuose bendrovės „DOJUS agro“ surengtame forume „Lietuviška javapjūtė. Tarsi amerikietiškuose kalneliuose...“

Pasak bendrovės „Agrochema“ grūdų verslo analitiko Pauliaus Jakelio, grūdų rinkoje amerikietiškų kalnelių netrūksta, mat jų kainai įtaką daro daugybė veiksnių. Tarp jų – pasaulio geopolitinė situacija, prekybiniai didžiųjų valstybių karai, neaiškus „Brexit“ likimas, didėjantis Rusijos grūdų eksportas. Svarbus vaidmuo tenka ir valiutų, konkrečiai euro ir JAV dolerio, kurso svyravimams, nes didieji grūdų pirkėjai – Egiptas, Saudo Arabija ir kitos šalys – atsiskaito JAV doleriais.

„Visa grūdų rinka grindžiama JAV doleriais, todėl auginantiems ir parduodantiems grūdus už eurus, siekiant gauti kuo daugiau eurų, palanku yra kuo silpnesnis euras. Pavyzdžiui, 2018-aisiais kviečių kaina doleriais per metus padidėjo 12 proc., o eurais – 17 proc. Vadinasi, 5 procentinių punktų pokytį ir didesnę kainą lėmė vien valiutų kursas“, – pastebėjo P. Jakelis.

Tiesa, jis pridūrė, kad didžiausi pasaulio investiciniai bankai šiais metais prognozuoja dolerio kurso didėjimą, o tai parduodantiesiems grūdus eurais nėra itin palanku, tačiau prognozės gali ir neišsipildyti, nes daugumos procesų baigtį, pvz., JAV ir Kinijos prekybos karus, „Brexit“ scenarijus, sunku tiksliai nuspėti.

Bendrovės „Agrochema“ grūdų verslo analitikas Paulius Jakelis

Grūdų verslo analitikas atkreipė dėmesį ir į vis augantį Rusijos žemės ūkio vaidmenį, mat šioje šalyje nuo 2012 m. grūdų derlius išaugo daugiau kaip du kartus, didėjo ir eksporto apimtys, nors šalies viduje suvartojamas grūdų kiekis kasmet išlieka daugmaž stabilus. Palyginimui, 2012 m. rusai prikūlė 38 mln. t kviečių, o rekordas pasiektas 2017–2018 m., kai buvo prikulta 85 mln. t, iš jų 41 mln. t kviečių eksportuota. Kaip ir daugumoje šalių, pernai sausra turėjo įtakos Rusijos grūdų derliui, kuris sumažėjo iki 70 mln. t. Nepaisant to, pirmą šių metų pusmetį Rusija valdo grūdų rinką, prekiaudama pigesniais grūdais.

„Pirmą pusmetį dominuoja Rusija, kuri atiminėja rinkas iš kitų eksportuotojų. Dėl sausros mažesnis derlius, didelė paklausa turėjo įtakos kainos kilimui – šalies viduje ji pakilo į penkerių metų aukštumas, todėl valdžiai teko apriboti eksportą. Antrąjį pusmetį jis bus lėtesnis ir į žaidimą galės grįžti Prancūzija, Baltijos šalys, Amerika ir grūdus parduoti šiek tiek didesne kaina, tuomet ir biržoje kaina šiek tiek padidės“, – įsitikinęs P. Jakelis.

Bendrovė „DOJUS agro“ Panevėžyje surengė forumą „Lietuviška javapjūtė. Tarsi amerikietiškuose kalneliuose...“

Palankūs orai daugumoje šalių leido išplėsti žieminių pasėlių plotus, kol kas augalų būklė gera, todėl šiais metais visame pasaulyje prognozuojamas didesnis grūdų derlius. ES derlius turėtų didėti iki 146 mln. t (2018 m. – 127 mln. t), vadinasi, tikėtinas apie 20 mln. t derliaus padidėjimas. Didžiulį derliaus augimo potencialą turi Rusija, kuri išplėtė ir vis plečia žieminių pasėlių plotus, tam įtakos turi didesnė iššalimams atsparių veislių pasiūla.

Jei oro sąlygos bus palankios, didesnio derliaus laukiama ir mūsų šalyje. Statistikos departamento duomenimis, šiam sezonui Lietuvoje pasėta 1 mln. 29 tūkst. ha žieminių augalų (praėjusių metų sezonui – tik 686, nes sėjai trukdė drėgmės perteklius, dar ankstesnį – 899 tūkst. ha).

„Lietuvoje 2015 m. pasiektas rekordinis 7 mln. t derlius, tada kritimas žemyn, kuris ypač ryškus buvo pernai dėl sausros, kai derlius buvo mažiausias nuo 2012 m. Tikėtina, kad derliaus kreivė šį sezoną kils aukštyn“, – atsižvelgdamas į gerą pasėlių būklę gerų derlių prognozavo analitikas.

Bendrovės „Agrochema“ grūdų verslo analitiko P. Jakelio pranešimo skaidrė

Kalbėdamas apie būsimo derliaus kainas, P. Jakelis pabrėžė, kad šiuo metu vyraujanti 187 Eur/t suma yra didžiausia, palyginti su kelerių ankstesnių metų kviečių kainomis, kurių vidurkis – 175 Eur/t, tad kvietė ūkininkus pasvarstyti apie dalies derliaus kainos fiksavimo galimybes.

Ekonomika lėtėja, bet krizė neprognozuojama

Apžvelgdamas pasaulio ir Lietuvos ekonomikos tendencijas, SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas taip pat pripažino, kad geopolitika akivaizdžiai veikia žemės ūkio sektorių. Jis pastebėjo, kad euro zonos augimas lėtėja, tačiau pabrėžė, kad ekonomikos perkaitimo ar krizės, apie kurią vis dažniau pasigirsta žiniasklaidoje, ženklų nematyti.

Jo manymu, Europos centrinio banko nustatoma bazinė palūkanų norma šiemet neturėtų būti didinama. Naftos kainos turėtų būti apie 7 proc. mažesnės nei prieš metus, todėl ir degalų brangimas neprognozuojamas, jų kaina vidutiniškai 2–3 proc. bus mažesnė. Gamtinių dujų kaina taip pat šiek tiek mažėja, tai turėtų lemti ir mažesnes amonio trąšų gamybos sąnaudas.

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas

T. Povilauskas priminė, kad praėjusieji metai žemės ūkio produkcijos kainų prasme nebuvo įspūdingi. Vienintelis produktas, kuris brango, buvo grūdai, nes pienas, mėsa, cukrus, aliejinės sėklos pigo. Kainų indeksas buvo gana žemas. „Ko tikėtis šiais metais? Vienareikšmiai kito derliaus grūdai bus pigesni, žaliavinio pieno supirkimo kaina turėtų didėti, nes pieno gamyba pasaulyje auga lėtokai, o sausį ES išvalė nugriebto pieno miltelių atsargas. Tai labai geras ženklas pieno rinkai“, – neabejojo ekonomistas.

Kaip didžiausią mūsų šalies žemės ūkio problemą jis įvardijo sparčiai augančią augalininkystę ir merdinčią gyvulininkystę. „Lietuvoje sparčiai auga augalininkystės sektoriaus įtaka ekonomikai. Pavyzdžiui, Latvijoje ar Estijoje yra daug didesnė gyvulininkystės dalis, todėl 20–30 proc. mažesnio grūdų derliaus ekonomika beveik nepajuto, nes gyvulininkystės sektorius turėjo didesnę įtaką ir stabilizavo pokyčius“, – sakė ekonomistas.

Techniniai kombaino sprendimai, padedantys uždirbti daugiau

Bendrovės „DOJUS agro“ produktų grupės vadovo Dangio Valaičio teigimu, nei ekonomikai, nei grūdų kainoms ūkininkai nepajėgūs daryti įtakos, tačiau yra dalykų, kuriuos gali keisti ir uždirbti daugiau. Vienas iš jų – tinkamus techninius sprendimus turinčio javų nuėmimo kombaino pasirinkimas ir jo reguliavimas.

„Kombaino pagrindinis darbas – kokybiškai ir greitai nuimti javus su minimaliais nuostoliais, o svarbiausi dalykai, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį, yra grūdų ir šiaudų kokybė, grūdų nuostoliai ir kombaino našumas. Grūdų ir šiaudų kokybė priklauso nuo kūlimo ir separavimo sistemos konstrukcijos. Sužalotų grūdų nuostolius lemia būgno skersmuo ir sukimosi dažnis, našumą – separavimo ir valymo sistemų efektyvumas“, – sakė technikos specialistas, pabrėždamas, kad būtent šioms sistemoms tobulinti John Deere kombainų gamintojas skiria ypatingą dėmesį.

Pasak jo, nepriklausomos įmonės bandymais patvirtinta, kad 1 proc. sužalotų grūdų kiekis bunkeryje iš tikrųjų sudaro 2 proc. nuostolių, nes dar 1 proc. sužalotų grūdų lieka lauke, juos išpučia ventiliatoriai. Siekiant, kad šie nuostoliai būtų kuo mažesni, svarbus vaidmuo tenka būgno skersmeniui, nes nuo jo dydžio priklauso sūkių greitis. Didesnio skersmens būgno sūkiai mažesni, todėl mažiau žalojami ir grūdai. Kuo sužalotų grūdų daugiau, tuo derliaus kiekis mažesnis ir nuostoliai didesni.

Bendrovės „DOJUS agro“ produktų grupės vadovas Dangis Valaitis

„Nepriklausoma Vokietijos kompanija „Feiffer consult“ paskaičiavo, kad esant bunkeryje 1 ar 0,5 proc. sužalotų grūdų, nuostoliai siekia nuo 163 iki 50 kg/ha, o pinigine išraiška tai sudaro 28 arba 8 Eur/ha“, – galimybes taupyti atskleidė D. Valaitis, pabrėždamas, kad John Deere kombaino bunkeryje sužalotų grūdų kiekis neviršija 0,5 proc. Tuo buvo įsitikinta ir pernai Vokietijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Lenkijoje ir Lietuvoje vykusiame renginyje „Kombainų iššūkis“, kuriame John Deere T serijos kombainai vienodomis sąlygomis rungėsi su kito gamintojo mašinomis.

D. Valaičio pastebėjimu, darbo našumui gerinti daugiabūgniuose naujos kartos T serijos kombainuose įdiegta daug naujų sprendimų. Tarp jų – 7 proc. didesnis pirmas pobūgnis, įdiegtas greitai aktyvuojamas papildomas spragilas (Booster bar), 20 proc. didesnis antrasis būgnas (nuo 660 mm jo skersmuo padidėjo iki 800 mm). Padidinus aktyvios separacijos plotą iki 4 kv. m, 30 proc. padidintas ir nuožulniosios kameros greitis.

Naujovė – sekcijinis pobūgnis, leidžiantis pasirinkti įdėklus skirtingoms kultūroms ir iki 12 proc. padidinti kombaino našumą. Pagrindiniai pokyčiai valymo sistemoje – masės padavimo sraigelės, kurios labai palengvina operatoriaus darbą, nes nereikia gaišti laiko kratomajai lentai valyti. Naujos kartos T serijos kombainuose montuojama 40 proc. didesnio ploto valymo sistema Dynaflo Plus su aliuminės konstrukcijos rėmais, taip užtikrinant jų stabilumą ir patikimumą.

„Svarbus dalykas kasdieniame darbe – minimalus kombaino tepimo taškų skaičius, mat iki 200 val. reikia sutepti tik 58 taškus, o tai yra 4 kartus mažiau nei kitų gamintojų. Skaičiuojama, kad naujosios kartos kombainams reikia iki 10 proc. mažiau priežiūros išlaidų“, – sakė D. Valaitis.

Be T serijos naujos kartos kombainų, renginyje pristatyti ir kompaktiškieji W330 / W440, taip pat našiausios kompanijos „John Deere“ gamoje mašinos – visiškai automatizuoti rotoriniai S 700 serijos javų kombainai.

MŪ inf.