Radviliškis. Mėsinių galvijų produktyvumo kontrolė yra būtina, norint turėti kokybišką bandą. Tai seminare Lietuvos augintojams pabrėžė Vokietijos specialistė dr. Sabina Šmit (Sabine Schmidt).

Vokietijos įmonės „RinderAllianz“ agronomė-inžinierė S. Šmit specializuotoje mėsinių galvijų parodoje Radviliškyje pasidalijo Vokietijos patirtimi, kaip valdyti bandą pagal produktyvumo kontrolės duomenis. Vokietijoje yra apie 600 tūkst. mėsinių galvijų, apie 10 proc. (61,4 tūkst.) veislinių karvių įrašytos į kilmės knygą. Daugiausia galvijų koncentruojasi Šiaurės Rytų Vokietijoje.

Vokietijos gyvulininkystės specialistė dr. Sabina Šmit Lietuvos augintojams pasakojo apie produktyvumo kontrolės naudą ir svarbą. Paskaitą iš vokiečių kalbos vertė LSMU Veterinarijos akademijos Biologinių tyrimų centro veterinarijos gydytojas Audrius Kučinskas

„Mėsinės galvijininkystės pagrindas – kilmės knygos vedimas ir produktyvumo kontrolė“, - akcentavo lektorė. Vertinant galvijus sudėtinga atkreipti dėmesį į kiekvieną rodiklį, todėl jos veislininkystės įmonė akcentuoja svarbiausius požymius. Veršeliai ūkyje sveriami tarp 90-280 d. (svoris koreguojamas 200 d.) ir tarp 281-500 d. (svoris koreguojamas 365 d.) amžiaus. Jauni buliai nuo 11 mėn. yra vertinami dar kartą pagal tipą ir raumeningumą. Karvės pagal šiuos kriterijus vertinamos po pirmo ir trečio apsiveršiavimo. Skirtinguose Vokietijos regionuose galvijų vertinimas vyksta ir tam skirtose stotyse. „Tai yra brangesnis, tačiau gerokai tikslesnis variantas. Visi duomenys patenka į bendrą sistemą, ir juos galima palyginti su gautais ūkyje“, – teigė S. Šmit.

Vertinant mėsines savybes ūkyje, svarbu įvertinti šėrimo intensyvumą, tuo metu jis turi būti pats intensyviausias. Bet negalima persistengti, kad gyvulys neužsiaugintų riebalų – tai turės neigiamos įtakos, vertinant mėsines savybes.

Veislės savybės turi būti vertinamos esant optimalioms šėrimo sąlygoms, o tai geriausia padaryti kontrolinėje stotyje. Į ją patenka 6-9 mėn. amžiaus buliukai, 4 savaites jie laikomi karantine, tuomet 140 dienų vyksta kontrolinis penėjimas. „Rezultatai rodo, kad atskirų veislių svorio skirtumai būna labai dideli“, – sakė Vokietijos specialistė.

Seminaro klausytojai – specializuotoje mėsinių galvijų parodoje Radviliškyje dalyvavę ūkininkai ir gyvulininkystės specialistai

Šalia produktyvumo požymių, pasak specialistės, labai svarbūs funkcionalumo požymiai, tad neturėtų kelti problemų galvijo galūnių sveikatingumas. Vis didesnis dėmesys kreipiamas ir į gyvulių temperamentą, šios savybės yra paveldimos, tad selekciją reikia vykdyti atsižvelgiant ir į charakterį. „Gyvulių charakteriui įtakos turi ir nuolatinis jo kontaktas su žmonėmis. Piktesnių, sunkiau išgyvenančių veterinarines procedūras, svėrimą, vertėtų nebenaudoti tolimesniam veisimui ar selekcijai. Reikia skirti daug dėmesio motinai su vaiku, nes jautrumą ar piktumą, elgesį veršelis 50 proc. paveldės ir iš motinos. Labai svarbi ir aplinka – ji neturi kelti streso veršeliui. Kategoriškai rekomenduojame atsisakyti karvių, nežiūrint į jų produktyvumą, jeigu jos gali kelti pavojų“, – teigė S. Šmit. 

Bulius ji rekomenduoja pirkti aukcionuose, nes tokie gyvuliai yra vedžiojami, pripratę prie žmogaus, gero charakterio. Jeigu jau bulius vedamas už pavadžio, jo temperamentas ir charakteris, pasak lektorės, nekelia rūpesčių.

Kitas svarbus požymis – veršiavimosi rodikliai (lengvumas, gimusio veršelio svoris, laikas tarp veršiavimųsi, vaisingumas). Sunkus veršiavimasis ir negyvų atvestų veršelių skaičius tarpusavyje labai susiję. Veršiavimuisi įtakos pirmiausia turi bulius, tas savybes jis perduoda savo dukterims. Bulius veršiavimosi procesą lemia tiek iš veršelio, tiek iš motinos pusės. „Problema ta, kad abi šios savybės ar požymiai susiduria vienas prieš kitą. Bulių, kurie lyg ir perduoda lengvą veršiavimąsi, dukterys dažniausiai veršiuojasi sunkiai. Nes tokių bulių veršeliai, t. y., dukterys, turi siaurus dubens kaulus, dėl ko joms būna sunkiau atvesti veršelius. Taip gaunasi užburtas ratas. Todėl rekomenduočiau tokį bulių naudoti tik telyčioms. Bandos reprodukcijai tokio buliaus naudoti nepatarčiau. Reikia ieškoti aukso vidurio, kad veršeliai nebūtų per dideli, bet turėtų gana plačius dubens kaulus“, – aiškino S. Šmit.

Augintojai žino, kad veršelio svėrimas gana sudėtingas dalykas, tačiau vis tiek sverti būtina. Dabar tam yra naudojamos ir matavimo juostos. Taip pat yra nustatyta svorio skaičiavimo metodika pagal tam tikrų kūno vietų parametrus. Nustatytas patikimas ryšys tarp apynagės apimties ir kūno masės. Pasak lektorės, Didžiojoje Britanijoje, kai kuriose kitose šalyse yra užpatentuotos juostelės, kurios matuoja svorį pagal apynagę. Jos netinka tik plonas galūnes turintiems Akvitanijos šviesiesiems ir wagyu veislės galvijams.

„Vertinant gyvulius visa problema, kad požymiai, kurie yra nustatomi, labai veikiami konkrečių ūkio sąlygų, todėl kartais sunku pasakyti, ar gyvulių produktyvumas, jų svoris yra nulemtas genetikos, ar laikymo ir šėrimo sąlygų. Todėl veislinės vertės nustatymas yra labai svarbus. Ir tuo tikslu dirbame su daugybe tėvų, protėvių, vaikų duomenų. Sistemos privalumas, kad ji atmeta kai kurias ūkio, aplinkos savybes ir leidžia suprasti, ar vienas ir kitas požymis paveldėtas genetiškai“, – apie duomenų analizavimo svarbą kalbėjo „RinderAllianz“ atstovė.

Vokietijoje naudojami du veislinės vertės vertinimo indeksai – reprodukcijai ir mėsinėms savybėms. Mėsinės savybės vertinamos 8, o veislinė vertė – 11 veislių galvijų.

Mėsinės savybės vertinamos pagal gimimo svorį, 200-ąją ir 365 dieną – pagal svorį ir raumeningumą. Mėsinių savybių požymiai, pvz., raumeningumas, labiau paveldimi negu vislumo savybės. Į veislinės vertės indeksą patenka duomenys apie veršiavimosi svorį, laiką tarp veršiavimųsi, veršiavimosi eigą ir negyvų veršelių atvedimą, veršelių skaičių.

„Vertinimas priklauso ir nuo to, kur atliekamas – stotyje ar ganykloje. Skaičiavimo metodika stengiasi atskirti pačią genetiką nuo aplinkos veiksnio. Dažnai turime vieną bulių ir mažą bandą, tuomet skaičiavimo metodikai sunku išskaičiuoti, ar veršelių savybėms įtakos turėjo aplinka, ar genetika, – apie produktyvumo kontrolės subtilybes pasakojo S. Šmit. – Galima taikyti dirbtinį apvaisinimą arba naudoti tą bulių skirtingose bandose ir tuomet duomenis sujungti į bendrą sistemą. Pasiteisino ir metodas, kai 3 metus panaudotas bulius perkeliamas į kitą bandą. Bet patikimiausi paveldimumo duomenys gaunami, jeigu bulius tikrintas lauko sąlygomis, o jo palikuonys – ir stotyje.“

Ūkininkams daug informacijos suteikia Kilmės knyga. Joje yra ir daugiau dokumentų ne tik apie gyvulį, bet ir jo palikuonis. Vieną kartą metuose Vokietijos ūkiai gauna daug vertingos informacijos apie visus gyvulius ir tai labai padeda vykdyti selekciją. „Kuo daugiau duomenų pateikta ir apdorota, tuo informacija patikimesnė“, – pabrėžė S. Šmit.

Motinų ir bulių selekcija

Vykdant žindenių selekciją reikia žinoti, kokią karvę norime pasilikti. Pasak pranešėjos, pirmiausia ji privalo turėti geras pienines savybes, motinišką instinktą, sveiką tešmenį, būti visli, veršiuotis be problemų, turi būti ne pernelyg masyvi, nes ir toną sverianti karvė per metus atves vieną veršelį, bet jos išlaikymas kainuos daugiau negu mažesnio svorio karvės. Labai svarbu yra ilgaamžiškumas, atsparumas, nepriklausomai nuo veislės intensyvumo. Vykdant selekciją reikia siekti optimalaus rezultato, kad galvijas gautų reikiamus požymius.

„Jeigu smulkioms motinoms naudosite didelį bulių, turėsite šansą, kad gims gana dideli veršeliai, bet jie bus skirtingi, o tuomet kita karta bus išbalansuota, nevienoda. Todėl veislininkystė turi būti nuosekli, negalima šokinėti – naudoti tai stambų, tai kitokį bulių. Visada reikia ieškoti optimalaus varianto“, – akcentavo Sabina. Renkantis bulių reikia nepamiršti pieninių savybių, nes jos bus perduotos veršeliams ir turės įtakos jų augimui.

Neseniai įsigytą bulių iš pradžių rekomenduojama patausoti, neapkrauti dideliu darbu. Maždaug 2 metų buliui, teigė S. Šmit, optimalu būtų – 10-20 karvių banda, jokiu būdu ne didesnė negu 30. Vyresnį bulių galima leisti į 30-40 karvių bandą. „Vokietijoje sakoma, kad geras bulius – tai pusė bandos. Įvertintas ir aukštos veislinės vertės indeksą turintis bulius yra gera investicija“, – neabejoja gyvulininkystės specialistė. Ji pabrėžė, kad nepaisant to, ar turite veislinę bandą, ar gyvulius naudojate produkcijai, vis tiek būtina naudoti gerą bulių. Jis atsiperka, nes pagerinama banda, jo palikuonys yra labai paklausūs.

„Taigi turite matuoti, užrašyti, siųsti duomenis ir jais naudotis. Nes tik tada duomenys duos rezultatą, kai juos naudosite ir analizuosite“, – kaip augintojams įvykdyti tikslą – kuo daugiau mėsos užauginti iš žolės - patarė S. Šmit.

Mėsinė galvijininkystė Vokietijoje

Vokietijoje 72 proc. visų galvijų sudaro 4 pagrindinės veislės: simentaliai (29,8 proc.), angusai (16,7 proc.), vietiniai ukermerkeriai (vok. uckermarker, 14,5 proc.) ir šarolė (11 proc.). Svarbios veislės yra limuzinai ir aubrakai. Ūkių struktūra skirtinga, yra ir iki 20, ir per 100 žindenių bandų.

Vokietijoje veikia atskirų žemių veislininkystės organizacijos. Jos atsakingos už visą veislininkystę, veda kilmės knygą, sudaro selekcines programas. Per šias organizacijas ar jų įsteigtas įmones organizuojama visa mėsinių galvijų prekyba. Vokietijoje yra ir veislių klubai, kurie taip pat atsakingi už veislininkystę, parodų organizavimą, prekybą, reklamą.

„RinderAllianz“ veikia nuo 2014 m., kai susijungė dvi veislininkystės organizacijos. Ši veislininkystės įmonė siūlo visą gyvulininkystės paslaugų servisą, veda kilmės knygas, sėklina, parduoda gyvulius ir konsultuoja. Turi per 1 100 narių, įmonės regione laikoma apie 100 tūkst. galvijų, apie 12 tūkst. jų įrašyta į kilmės knygą.

MŪ inf.