Trakai.  Nors ekologinis ūkininkavimas, kaip atskiras sektorius, yra augantis, jame dirbančius žemdirbius neramina be paramos laukiantys 2020 m. bei taikomi skirtingi reikalavimai ES šalyse narėse.

Ekologinio žemės ūkio plėtros politikos iššūkiai aptarti Trakuose Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos (LEŪA) surengtoje konferencijoje.

Pasak LEŪA vadovo Sauliaus Daniulio, svarbu, kad konferencijos dalyviai turėjo galimybę iš pirmų lūpų – Europos parlamento narių Bronio Ropės ir Martino Hauslingo (Martin Häusling) – išgirsti ne tik visos ES ekologinio ūkininkavimo kontekstą, bet ir apie naująjį reglamentą.

Anot jo, buvo svarbu išgirsti tiesioginę EP atstovo poziciją, visiems pradėti „kalbėti viena kalba“, suvokti, ko tikėtis ir kaip pasitikti naujus iššūkius, naują reglamentą. „Todėl ir norėjome, kad būtų iš pirmų lūpų, kad būtų tas žmogus, kuris prisidėjo prie paties reglamento kūrimo, tiesiogiai dirbantis. Kad nebūtų „blogas vertimas“, kaip dažnai Lietuvoje būna, kai verčia, kaip turėtų būti, o ne taip, kaip parašyta“, - apie būtinybę sužinoti laukiančius pokyčius ir iš EP atstovo, o ne tik Lietuvos biurokratų kalbėjo S. Daniulis.

Kuria kryptimi einama - tiek politikus, tiek ūkininkus kvietė diskutuoti LEŪA vadovas Saulius Daniulis

LEŪA pirmininko teigimu, metus užbaigiantys ekologiškai ūkininkaujantys žemdirbiai mato bent kelis kritinius taškus, o vienas iš jų – ateinantys finansiškai tušti metai, kuomet baigiasi įsipareigojimai, naujas paramos laikotarpis dar nebus startavęs ir nemažai daliai taip ūkininkaujančiųjų gresia likti be paramos. Norint to išvengti, būtina kalbėti ir ieškoti sprendimų jau dabar.

Jo teigimu, duomenys rodo, kad sektorius normaliai, net sparčiai vystosi, ir nebegalima kaltinti, kad taip ūkininkaujama tik dėl išmokų, tačiau 2020 metai lieka be paramos. „O būtent ekologinis ūkininkavimas be paramos patirs stiprų smūgį ir jeigu šiai dienai 1500 ūkininkų pasitrauktų iš ekologinės gamybos – tai du trečdaliai sektoriaus. Trūkstamų lėšų būtų galima rasti, ką jau padarė estai, iš savo biudžeto. Jie jau garantavo savo ūkininkams, kad 2020 metai neliks tušti, Vyriausybė rado finansavimą iki naujo periodo iš biudžeto. Jeigu mes nerasime finansavimo, sektorius patirs stiprų smūgį, susitraukimą, o atėjus į naują programą vėl pradėsime viską nuo nulio, ką darėme 2007 metais, grįšime atgalios. Matome, kad dabar jau laikas kalbėti, laikas bendrauti, laikas sakyti, laikas visiems paaiškinti, parodyti, kad čia yra tuščia vieta“, - apie laukiančius iššūkius „Mano ūkiui“ kalbėjo S. Daniulis. LEŪA skaičiavimais, norint išvengti duobės, sektoriui reikėtų apie 25 mln. eurų.

Dar vienas Lietuvos ekologinės produkcijos gamintojų laukiantis iššūkis – naujasis reglamentas, įpareigosiantis visas šalis nares dirbti pagal vieningą standartą. Pasak Europos parlamento Žaliųjų/ELA grupės Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto koordinatoriaus M. Hauslingo, ekologinėje gamyboje yra daug įvairių sunkumų ir vienas iš jų – gamintojams reikės įgyvendinti ne tik bendrai ES keliamus reikalavimus, bet ir papildomus šalių narių. Ši problema ypač aktuali kelioms šalims ir tarp jų – Lietuvai. Tad tiek Europos Komisijos, vėliau – Europos Parlamento požiūris buvo, jog būtina suvienodinti šios produkcijos gamybos reikalavimus visose šalyse, juos taikyti ir importuojamai produkcijai. Šiuo metu, anot M. Hauslingo, turime 64 skirtingus reglamentus, vėliau bus vienas standartas, kuris galios visose šalyse.

M. Hauslingas pripažįsta, kad visi ūkininkaujantys ekologiškai turi ūmią problemą - plotai yra užteršiami iš chemizuotai ūkininkaujančių kaimynų. Lietuvoje ta problema ypač aktuali, nes mūsų šalyje yra nulinė tolerancija dėl pesticidų likučių.

Europarlamentaro teigimu, EK siūlė visos bendrijos mastu ekologiška produkcija laikyti tokią, kurioje nėra pesticidų likučių. „Aš buvau priešingos nuomonės, nes didžioji dalis ekologinių ūkininkų turi susitaikyti su realybe, kad aplink juo ūkininkauja chemizuotai ir yra foninis užteršimas“, - LEŪA konferencijoje kalbėjo M. Hauslingas.

Jis akcentavo, kad naujame reglamente yra svarbus punktas dėl pesticidų likučių kilmės įrodymo – tą turės padaryti kontroliuojanti institucija ir kaltas bus užteršėjas.  „Ne ekologiškai ūkininkaujantis bus atsakingas, kad pas jį rasti mikro likučiai, o bus nubaustas kaimynas, kuris nepasirūpino ir jį užteršė cheminėmis medžiagomis. Manau, šitas punktas yra labai svarbus naujoje direktyvoje“, - sakė M. Hauslingas, pridurdamas, kad ypač svarbu ir tai, jog šią nuostatą teisingai įgyvendintų kontroliuojančios institucijos.

Europos Parlamento narys, Žaliųjų/ELA grupės Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto koordinatorius Martinas Hauslingas pristatė laukiančius pokyčius

Anot jo, dažniausiai ne ekologinį kelią pasirinkę žemdirbiai yra atsakingi už randamą taršą, o tai, kad įprastiniuose ūkiuose yra naudojama tiek daug medžiagų, jog nebeįmanoma apsisaugoti. M. Hauslingo teiginys, kad jis yra už tam tikrų pesticidų uždraudimą ir stengsis, jog tai būtų padaryta, Lietuvos ūkininkų buvo sutiktas plojimais.

EP narys kalbėjo ir apie tai, kad naujame reglamente bus įtvirtinta nuostata, jog nuo 2035 m. ekologiniai ūkiai galės naudoti tik ekologišką sėklą. „Reiškia, kad iki to laiko valstybės narės turi padaryti duomenų bazę ir ateityje sėkla turės būti gaminama ekologiškai. Ir dar svarbus momentas – naujame reglamente uždrausta genetinė inžinerija ir jos produkcija“, - kalbėdamas apie augalininkystę nepamiršo ir gyvulininkystės. Čia, anot jo, taip pat labai svarbus veislininkystės vaidmuo.

„Labai svarbus momentas, kad valstybės narės skatintų, remtų ekologinę žemdirbystę. Ir ne tik pinigais hektarui, bet ir lobistiniais darbais, aiškinimu. Kad vaikai, kad į profesines ir aukštąsias ateinantis jaunimas galėtų studijuoti ekologinę žemdirbystę. Kad ekologiškai ūkininkaujantiems būtų sudaryta galimybė mokytis, tobulėti. Ir kad kontroliuojančių institucijų žmonės būtų nuolat mokomi. Ypač, kai bus pradėta įgyvendinti nauja direktyva, kad jie iškart galėtų „persijungti“, - žinių ir bendros kalbos, vieno matymo svarbą akcentavo EP narys.

Tuo tarpu EP narys B. Ropė priminė, kad viso žemės ūkio iššūkiai laukia ir dėl naujos BŽŪP, ir dėl „Brexito“ mažinamų lėšų, ir dėl EK noro daugiau finansuoti saugumą, mokslinius tyrimus, jaunimo mainų programas. Ir visa tai išspręsti mažinant lėšas BŽŪP ir Sanglaudos fondui. „Manome, kad tai nėra teisinga. Europos Parlamento nuomonė yra tokia, kad narės turi išspręsti problemą daugiau prisidėdamos. O toms programoms turi būti surasti nauji pinigai“, - sakė B. Ropė, sveikindamas vieningą tiek žemdirbių, tiek valstybės vadovų ir kitų institucijų poziciją dėl didesnių tiesioginių išmokų.

Ūkininkas Romualdas Misevičius kėlė klausimą dėl pesticidų likučių normos

Bediskutuojant dėl naujojo reglamento ir jo nuostatų paaiškėjo, kad be ateities iššūkių itin opios šiandienos problemos, ypač – nulinė pesticidų tolerancija produkcijoje. Biržų krašto ūkininkas Romualdas Misevičius atvirai klausė tiek į konferenciją susirinkusių politikų, tiek įstaigų atstovų, kada žemdirbys bus nustotas laikyti sukčiumi ir kiek dar laiko bus baudžiama už tai, kur kaltės nėra. Ūkininkas sakė, kad po patikrinimo, radus pesticidų likučių, jam buvo pritaikytos sankcijos ir sustabdyta parama. Jam antrino ir kiti, teigdami, kad nulinės tolerancijos klausimą buvo būtina spręsti jau seniau, nes dabar esą dėl foninės taršos likučių galima bausti kone kiekvieną.

„Išsamiai paaiškinote ir ačiū jums, bet grąžinkite mums šių metų išmokas, neteisėtai atimtas šitų biurokratų. Mes nesame nieko padarę, nei sukčiai, nei vagys. Jei užnešė foninę taršą ir kuri matosi, kuri leistina ES šalyse, kodėl mūsų biurokratai mus klupdo?“, - emocingai kalbėjo R. Misevičius.

Aktyviai spręsti šį klausimą, spausti Seimo narius daryti pakeitimus, Lietuvos ūkininkus ragino ir Europos Parlamento nariai. Tuo tarpu LEŪA vadovas S. Daniulis „Mano ūkiui“ teigė, kad kalbama yra nuolat ir daromi konkretūs žingsniai, tačiau tam tikrame lygyje atsiranda stabdymas. „Atrodo, ministras, viceministrė, mes – visi kalbame ta pačia kalba, bet tas tarpas, kuris ruošia dokumentus... Kažkaip iš kažkur atsiranda tokie tekstai, ar kablelis ne ten padėtas, ar išraiška tokia, kad paskui perverčia visą informaciją. Ir šiandien tos pačios ekologinio ūkininkavimo taisyklės yra tiek kurtos, perkurtos, pakeistos, kad, mūsų manymu, turbūt, paprasčiau būtų naujam periodui atsisėsti ir sukurti naujas, nei šitas taisyti ar dar kažką daryti“, - situaciją komentavo S. Daniulis.

Anot jo, jei yra viena rinka, jei bus vienas reglamentas, tai neturėtų kiekviena šalis, kaip yra dabar, atskirai kurti savo ar griežtinti taisykles. „Tuo labiau, kai mes matome, kad „Ekoagros“ trečiose šalyse sertifikuoja ūkininkus, išduoda „Ekoagros“ sertifikatą, ten važiuoja tik su reglamentu, o pas mūsiškius ūkininkus – su dar atskiromis taisyklėmis. Bet produkcija tiek jų, tiek mūsų turi tą patį „Ekoagros“ sertifikatą. Tai neturėtume savų lupti taip, kad kiti bijotų. Bet šiai dienai taip yra“, - kalbėjo S. Daniulis.

Konferencijoje taip pat kalbėta apie ekologinių ūkių produkcijos paklausą, perspektyvas, galimybes, diskutuota su įvairių institucijų atstovais, politikais.

MŪ inf.