Radviliškis. Paroda „Avis aprengs ir pamaitins“ ir augantis jos populiarumas bent truputį praskaidrino augintojų nuotaikas, nes metai išskirtinai sunkūs – dėl sausros trūksta pašarų, menkos avių supirkimo kainos, o ir pirkimo nėra.

Tradicinė, jau 11-oji, avių paroda „Avis aprengs ir pamaitins“ jau tapo tikra švente ūkininkams ir rajono gyventojams, kurie kasmet tiesiog užtvindo parodą priimantį UAB „Genetiniai ištekliai“ avių ūkį Pavartyčiuose, šalia Šeduvos (Radviliškio r.).

Parodoje demonstruotos 15 veislių avys iš 37 registruotų Lietuvoje. Tarp populiariausių – sufolkai, Ile de France, tekseliai, Vokietijos ir Lietuvos juodgalvės, akį traukė merinosai, gražuolės „anglės“ Kerry Hill ir iš Šveicarijos Valė kantono kilusios šveicarų juodanosės avys (angl. Valais blacknose). Įspūdingais ragais žavėjo egzotinės Racka veislės avytės, taip pat Lietuvos vietinės šiurkščiavilnės ir skudai.

Parodos programoje vyko aviganių šunų pasirodymas, avių kirpimo varžybos, kuriose dalyvavo rekordinis kirpėjų skaičius – šeši. Didžiausio susidomėjimo, aišku, sulaukė avių veislių pristatymas, apie avių veisles ir jų privalumus pasakojo patys augintojai.

Veislių pristatyme – sufolkų avys

Per dešimtmetį, kai rengiamos avių parodos, į priekį gerokai pažengė ir geriausi šalies veisėjai, ir parodų organizatoriai – Avių augintojų asociacija. Parodos tikslas ne tik pristatyti geriausią avių genetiką, vienyti augintojus, bet ir parodyti, kokius verslus galima padaryti iš avininkystės. Avininkystės sektoriaus atstovai viliasi, kad populiarumą susigrąžins natūralūs avių vilnos gaminiai, kuriuos pastaruoju metu nukonkuruoja sintetiniai, dėl to mažėja ir pasiūla.

Parodos „Avis aprengs ir pamaitins“ dalyvius ir žiūrovus sveikino būrys svečių. Tarp jų – iš šių kraštų kilęs Seimo narys Algirdas Butkevičius, daugelį metų glaudžiai su Avių augintojų asociacija, su bendrovės „Genetiniai ištekliai“ Šeduvos avininkystės padaliniu bendradarbiaujančios Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos direktorius Saulius Cironka, pasidžiaugęs bendros veiklos rezultatais.

Prekyba veisliniais gyvuliais po parodų pagyvėja

Augio Rimkevičiaus ūkio (Kėdainių r.) vadovė Rūta Lukoševičiūtė parodoje su Ile de France veislės avimis dalyvavo nepaisant didelių šiųmetinių sunkumų. Pasak Rūtos, tokių metų, kai iš hektaro pievų gaunamas tik vienas ritinys šieno, dar nėra buvę, net nėra kur ganyti avių – vos pusė jų ganyklose, kitos vasarojo tvarte. Žolinių pašarų trūkumą, kurių net nusipirkti sunku, tenka kompensuoti grūdais. Bent jų užsiaugino. „Nėra ir avių pirkimo. Pernai avinų veislei pardavėme daug, šiemet vos kelis. Gerai, kad ūkis yra užsiauginęs storą odą – bandysime išgyventi“, – atsiduso ji.

Nepaisant visko, Rūta tvirtina, kad dalyvauti veislininkystės parodoje augintojams būtina. „Visi veisėjai turi rodyti, kokių veislinių avių užauginama Lietuvoje, kad kiti galėtų matyti, kokios genetinės medžiagos yra Lietuvoje, kuo skiriasi vienos nuo kitų, veislinės nuo ne veislinių ir tiesiog šiaip pasigrožėti. O ir prekyba veisliniais gyvuliais po parodų pagyvėja, nes žmonės vienoje vietoje gali pamatyti ir palyginti įvairias veisles ir rinktis labiausiai patikusius eksponatus“, – kalbėjo Rūta, už savo veiklą gavusi ir apdovanojimą.

Rūta Lukoševičiūtė pirmoji Lietuvoje pradėjo auginti Ile de France veislės avis. Pasak jos, tai tikrai gera veislė, nelepi, ilgaamžė, gera skerdenos išeiga

Ji į parodą atvežė Ile de France avyčių ir įspūdingo stoto reproduktorių, kuris žavėjo savo draugiškumu. Avys buvo labai gerai paruoštos parodai – nukirptos, nupraustos, švarios. „Paruošti avis parodai nėra lengva. Nukirpti reikia tam tikru metu, kad matytųsi povilnė ir kas po ja yra, avytes būtina išprausti, pagražinti“, – pasakojo R. Lukoševičiūtė.

Parodoje – žinomi šalies veisėjai

Avių augintojų asociacijos Tarybos pirmininkas Rimantas Kairys neslėpė, kad ne visi ūkininkai sutinka važiuoti į parodas. Ir šįkart joje dalyvavo nuolatiniai jos dalyviai: Žilvinas Augustinavičius, Evaldas Laucevičius, Gintautas Činskis, Aurimas Jazbutis, Rūta Lukoševičiūtė, UAB „Genetiniai ištekliai“, Giedrė Balčienė, egzotines avis laikantis Raimondas Neverdauskas ir kiti.

Nė viena avių paroda neįsivaizduojama be Kristinos Milišiūnienės

Už atrinktus parodai geriausius veislių pavyzdžius R. Kairys dėkojo vienai labiausiai patyrusių augintojų Kristinai Milišiūnienei.

Jis džiaugėsi matydamas, kaip augintojai bendrauja tarpusavyje, kaip dalijasi patirtimi ir naujovėmis, tačiau apgailestavo, kad jų į parodą su savo avimis atvažiuoja ne tiek ir daug, nors asociacija vienija per 300 narių. Iš viso šiuo metu Lietuvoje maždaug 9 tūkst. ūkininkų laiko apie 158 tūkst. avių.

Sufolkų veislės avis pristatė šios veislės augintojai Evaldas Laucevičius ir Giedrė Balčienė

Avių ūkiai neišvengiamai stambės

Asociacijos vadovas pritaria R. Lukoševičiūtei, kad augintojų ūpą šiemet labai numušė sunkūs metai. Žiema buvo nebloga, bet atėjęs sausringas pavasaris sujaukė daugelį planų. Negana to, gamtos stichijos neaplenkė daugelio šalių, o tai darė įtaką visam žemės ūkio sektoriui. Liepos pabaigoje avių supirkimo kainas labai stipriai numušė škotai, airiai ir kai kurios kitos šalys, aprūpinusios Europą pigia ėriena, šių įvykių aidas pasivijo ir Lietuvą.

„Pernai už ėriukus, išvežtus į Vokietiją, Nyderlandus, mokėdavo 3–3,5 Eur/kg, o šiemet tik 2–2,5 Eur/kg – kaina nukrito trečdaliu. Tai didelis smūgis. Žiemą gal ta kaina pakils, bet ji nekompensuos brangių pašarų kainos ir ūkininko piniginėje daugiau pinigų tikrai nebus“, – apie augintojų rūpesčius kalbėjo R. Kairys.

Avių augintojų asociacijos Tarybos pirmininkas Rimantas Kairys džiaugėsi augintojų bendravimu tarpusavyje, tačiau apgailestavo, kad jų į parodą su savo avimis atvažiuoja ne tiek ir daug

Jis pastebėjo, kad ėrienos vartojimas Lietuvoje po truputį auga, tačiau ne lietuvių, o iš Vidurinės Azijos ir kitų šalių, kuriose nevalgoma kiauliena, atvykusių darbininkų sąskaita. Atsiranda ir naujų kavinių, kurios gamina ėrienos patiekalus.

R. Kairys pasigenda nacionalinės gyvulininkystės strategijos, kad būtų galima pasiekti proveržį. „Žemės ūkiu ir ypač gyvulininkyste užsiima tik labai kantrūs žmonės. Manau, avininkystėje liks tik stambūs, pramoniniu būdu avis auginantys ūkininkai, ūkių stambėjimas neišvengiamas. Smulkių augintojų liks – tie, kuriems avys reikalingos kraštovaizdžiui. Žinoma, yra ir tokių vietovių Lietuvoje, kur gali tik ganyti, ten turėtų vystytis avininkystė, nes žemė niekam kitam netinkama, tačiau bet kokiu atveju reikia ir valstybės politikos, ir konkrečių darbų“, – kalbėjo asociacijos vadovas.