Anykščiai. Pirmoji specializuota mėsinių galvijų paroda, daugelio nuomone, pranoko lūkesčius. Čia buvo viskas, ko reikia tokiems renginiams: geri įvairių veislių galvijai, įdomios konferencijos ir lektoriai, nuostabi „Vaja Farm" ūkio aplinka, daug žmonių ir gražus rudeniškas oras.

Lietuvos mėsinių galvijų ir gerintojų asociacija (LMGAGA) dvi dienas - vakar ir šiandien - trukusią specializuotą parodą surengė vos per mėnesį laiko. Per tiek laiko ir „Vaja Farm" ūkio savininkas Vygantas Šližys pritaikė didžiulę teritoriją parodai. O ta teritorija išties nepaprasta - šalia Anykščių šilelio, klonių ir kalvų kalvelių išraižyta, pušaitėmis apsodinta.

Pirmoji specializuota mėsinių galvijų paroda surengta „Vaja Farm" ūkyje

„Vaja Farm" įsikūręs Anykščių šilelio kraštovaizdžio regioniniame parke. „Mokslininkai sako, kad čia buvo sustojęs paskutinis ledynmečio laikotarpio ledas, kuris tirpdamas ir suformavo tas gražias kalvas, slėnius ir šį kraštovaizdį", - pasakojo V. Šližys.

Idėja čia įkurti ūkį, kuris yra uždaroji akcinė bendrovė, gimė paprastai - šalia yra jo tėvų ir senelių žemė. Ūkį V. Šližys pradėjo kurti su vokiečiu E. F. Baumeriu, buvo atvežta 180 galvijų - 6 bandos po 30 gyvulių. Šiuo metu ūkyje yra 220 karvių žindenių, 12 bulių, daug prieauglio. Pirmasis ūkio bulius dėl įspūdingo dydžio buvo pavadintas Puntuku, jis iki šiol ganosi pievoje. „Taigi, atvykote į buliaus Puntuko valdas", - šypsojosi ūkio šeimininkas.

Parodoje dvi dienas vyko įvairūs seminarai ir paskaitos, eksponuoti 38 vienuolikos veislių galvijai. Juos atrinko galvijų vertintojai Andrius Turskis ir Alvydas Pečiulaitis. Pagrindinė parodos organizatorė, LMGAGA direktorė Vilma Živatkauskienė džiaugėsi, kad ūkininkai labai geranoriškai sutiko atvežti gyvulius į parodą. „Jie jau supranta, kad aukštos veislinės vertės gyvulys turi būti rodomas, - sakė asociacijos direktorė. - Ir esu labai laiminga, matydama, kiek žmonių susirinko. Tai pranoko mūsų lūkesčius."

Ūkio šeimininkas Vygantas Šližys su LMGAGA prezidente Laura Mišeikiene (kairėje) ir asociacijos direktore Vilma Živatkauskiene

Ūkininkai stengėsi būti kuo arčiau savo augintinių, ypač pirmąją parodos dieną, kad galvijai, atsidūrę jiems neįprastoje aplinkoje, nejaustų didelio streso. Su duona aplink savo Aberdynų angusų telyčias sukinėjosi Vaida Pajarskienė (Anykščių r.), nuolatinis visų parodų dalyvis Algirdas Salyklis (Lazdijų r.) labai nuoširdžiai globojo nerimą jautusią galovėjų veislės karvę su jaunikliu, Virginijus Brezgys (Plungės r.) - savo užaugintą aubrakų bulių. Ir visi kiti stengėsi būti kuo arčiau savo galvijų - juk tik nuolatinis rūpestis jais ir leidžia užauginti gerą parodinį gyvulį.

Daugelis ūkininkų eksponavo jau Lietuvoje gimusius ir užaugintus galvijus. Pasak V. Brezgio, jeigu jau gebame patys užauginti, tai savus gyvulius, o ne atvežtinius, ir turime demonstruoti.

V. Pajarskienė tikisi, kad kitais metais parodoje bus dar daugiau galvijų ir galbūt vyks aukcionas, kuriame juos bus galima parduoti. „Tikrai Lietuvoje jau užauginame pakankamai geros veislinės vertės gyvulių ir nebūtina važiuoti jų pirkti į užsienį. Aukcionas būtų visiems augintojams papildomas stimulas stengtis", - tvirtina Vaida, su vyru Rolandu auginanti angusus.

Vaida Pajarskienė į parodą atvežė dvi angusų telyčias

Kiano veislės galvijai - naujiena Lietuvoje. Prieš tris mėnesius juos auginti pradėjo Širvintų r. ūkininkas Darius Šepkus, atvežęs į parodą du buliukus ir dvi telyčias. „Krepšininkai", - taip aukštaūgius galvijus juokais vadino galvijų augintojai, nors D. Šepkaus ilgakojai galvijai, atvesti vasarį, dar nepasiekė savo ūgio - suaugusio buliaus ūgis ties ketera siekia 1,5-1,7 metro, o svoris gali pasiekti ir pusantros tonos.

Kiano veislės galvijai - naujiena Lietuvoje

„Pagaliau tai įvyko - specializuota paroda ūkio lygiu, apie ką visi šnekėjome 10 metų. Mėsinių galvijų augintojai tai padarė ir labai tuo džiaugiuosi. Tai - ir veislininkystės, ir ūkininkų savivaldos žingsnis į priekį  Eksponuojami geri gyvuliai, atitinkantys savo veislę. Ir viskas surengta lauko sąlygomis, be jokių brangių statinių, įrengti geri gardai su galvijų išvarymu vertinimui. Ši paroda tikrai verta dėmesio. Dabar yra vienas klausimas - kiek ji augs toliau", - kalbėjo Veislininkystės komiteto prie ŽŪR pirmininkas dr. Edvardas Gedgaudas.

Kaip ir dera parodoje, galvijus vertino autoritetingi ekspertai iš Vokietijos - mokslininkas Jorgas Martinas  ir ūkininkas, gyvulininkystės specialistas Klemensas Brašos (Celemens Braschos). Jiems talkino „Biodinamika LT" prezidentė Rasa Čirienė.

Mėsinius mišrūnus auginantys ir į biodinaminį ūkininkavimą pereinantys Tauragės r. ūkininkai Jonas ir Asta Dragūnai, atvykę pasižiūrėti parodos, liko labai patenkinti. „Ir pailsėjome, galvijais pasigrožėjome, ir naujų žinių gavome - dalyvavome seminaruose, įdomu buvo paklausyti", - kalbėjo J. Dragūnas.

Ūkininkai Jonas ir Asta Dragūnai liko labai patenkinti paroda

LMGAGA prezidentė Laura Mišeikienė sako, kad asociacija užaugo ir pribrendo tokiai parodai. „Pastaraisiais metais mėsinė galvijininkystė Lietuvoje itin plečiasi, todėl didėja ir žinių poreikis. Reikia ir praktinių mokymų, dalytis patirtimi, tad specializuota paroda - pati tinkamiausia vieta tam", - kalbėjo L. Mišeikienė. Ji labai tikisi, kad žengusi istorinį žingsnį paroda nesustos ir nebus vienkartiniu renginiu.

V. Šližio daugelis klausė, kodėl ėmėsi tokio didelio darbo - rengti parodą. „Man tai įdomu. Tai kažkas naujo, pirmoji specializuota mėsinių galvijų paroda Lietuvoje ir, manau, ji vyks kasmet. Kita vertus, tai - iššūkis, tokį renginį suorganizuoti per mėnesį. Be didelių „Vaja Farm" kolektyvo pastangų to nebūtume padarę", - kalbėjo ūkio šeimininkas.

Pasak V. Šližio, susirinkę į būrį augintojai gali ne tik pabendrauti, pasidalyti patirtimi, bet gali ir priimti sprendimų, rasti naujų idėjų, pagalvoti apie kooperaciją, kad „nekartotume pienininkų klaidų".

Tik šiemet LMGAGA direktore tapusi Vilma Živatkauskienė drąsiai priėmė iššūkį surengti parodą per rekordiškai trumpą laiką - finansavimą ministerija patvirtino tik rugpjūčio viduryje, nors, jos manymu, parodai pradėti rengtis reikėtų prieš metus, kad liktų kuo mažiau paskutinės nakties darbų. Gerai, kad visomis procedūromis, viešaisiais pirkimais rūpinosi ŽŪR specialistai.

„O aukščiausiųjų jėgų ir Rasos Čirienės pastangomis radome Vygantą Šližį, kuris taip pat ryžosi priimti iššūkį. Rengdamas parodą jis įdėjo daug laiko, savo lėšų ir, kas labai svarbu, meilės. Tai jaučiama kiekviename žemės lopinėlyje. Ir Vygantas nuolat turėjo naujų idėjų, ką ir kaip geriau padaryti", - džiaugėsi V. Živatkauskienė.

Ministerijos skirtų lėšų parodai rengti viskam neužteko, todėl teko prisidėti ir pačiai LMGAGA, ieškoti ir rėmėjų. Ji tikisi, kad sėkminga paroda kitais metais padės pritraukti daugiau rėmėjų.

Specializuota paroda surengta nepraėjus nė mėnesiui po veislininkystės parodos Algirdiškyje. V. Živatkauskienės nuomone, tai nėra pats geriausias variantas, bet parodų Lietuvoje reikia. „Kuo daugiau jų bus, kuo labiau populiarinsime savo šaką, tuo geriau bus. Vietos po saule tikrai užteks abiem parodoms, tik galbūt Algirdiškio parodos formatas turėtų keistis. Ten yra puiki bazė, kur galima atvežti labai daug gyvulių, organizuoti profesionalius aukcionus ir pritraukti užsienio pirkėjus. O mūsų rengiamoje parodoje daug dėmesio turi būti skirta šviečiamajai veiklai, ūkininkų bendravimui tarpusavyje, susipažinimui, žinoma, tai leistų pagyvinti ir prekybą veisliniais gyvuliais", - kalbėjo LMGAGA direktorė.

Specializuotoje parodoje dalyvavusi žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė pagrindiniams parodos organizatoriams - V. Šližiui ir V. Živatkauskienei įteikė padėkas.

MŪ inf.