Raseiniai. Prieš metus Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos (LGVA) direktorius Edvardas Gedgaudas žadėjo, kad per 2024-uosius holšteinų veislės kontroliuojamų bandų produktyvumo vidurkis peržengs 10 tūkst. kg ribą. Taip ir įvyko.

Visuotiniame kasmetiniame Asociacijos susirinkime E. Gedgaudas paskelbė, kad holšteinų veislės vidutinis karvės produktyvumas per 2024 m. pasiekė 10 468 kg (2023 m. buvo 9 956 kg), o žalmargių holšteinų – 10 165 kg (2023 m. – 9 978 kg).

„Tai – labai geros gyvulių genetikos, laikymo ir šėrimo rezultatas“, – teigė LGVA vadovas.

Produktyvumo rekordus toliau gerina Sidabravo žemės ūkio bendrovė, kuri perkopė Lietuvoje dar neregėtą 16 tūkst. kg ribą – pagal kontrolinio melžimo rezultatus (skaičiuojamas 11 dienų pieno kiekis) šios bendrovės karvių produktyvumas siekė 16 192 kg (pernai – 15 835 kg).

LGVA vienija pažangiausius šalies ūkius, kuriuose dominuoja holšteinų veislės gyvuliai

Tokių rezultatų gali pavydėti ir užsienio ūkiai

Sidabravo ŽŪB vadovas Žilvinas Vaškas teigė, kad pagal jų vidinius duomenis produktyvumas truputį mažesnis, tačiau iš tiesų jis didėja kiekvienais metais – toks ir yra tikslas.

„Genetika, selekcija, noras, kad būtų dar geriau nei yra ir lemia kasmet gerėjančius rodiklius“, – sakė Ž. Vaškas.

Geriausia Sidabravo bendrovės karvė per metus duoda daugiau kaip 17 tūkst. kg pieno. O kokios galėtų būti produktyvumo „lubos“, pasak jo, sunku pasakyti, nes produktyviausios pasaulio karvės duoda gerokai daugiau pieno. „Stengiamės eiti teisinga linkme ir džiaugiamės, kad tai pavyksta“, – sakė Ž. Vaškas.

Nuolat tarp geriausių ir 15 tūkst. kg produktyvumo seniai peržengusios Lukšių ŽŪB vadovas Kastytis Krištolaitis atsirinkdamas gyvulius labai žiūri ekonominės vertės indeksą ir ūkyje palieka tik tas karves, kurių šio indekso vertė siekia 1 000 Eur. Tai duoda rezultatą.

Lukšių ŽŪB vadovą Kastytį Krištolaitį pasveikino LGVA prezidentė Viktorija Švedienė ir direktorius Edvardas Gedgaudas

„Pagal produktyvumą ne kiekvienas užsienio ūkis gali priartėti prie tokių rezultatų. Tikrai turime gerų gyvulių, nes ūkininkai jau pasiekė tokį lygį, kad renkasi tik labai gerą genetiką, geriausių pasaulio bulių spermą“, – teigė veislininkystės įmonės „Litgenas“ vadovas Gintaras Kascėnas. Tik problema, kad gauti pačių geriausių pasaulio bulių spermos yra sunku, geriausiu atveju tenka ilgai laukti eilėje.

Beje, šiemet veislinių gyvulių parodoje „Schau der Besten“ Vokietijoje brangiausia gruodį gimusi holšteinų veislės telyčia parduota už 37 tūkst. Eur – jos tėvų ir protėvių genetikos yra ir Lietuvoje.

Nuolat analizuojantis šalies bandų genetiką ir rezultatus G. Kascėnas jau daug metų ieško tokio gyvulio, tokios telyčios, kuri galėtų tapti buliaus motina ir jos norėtų užsienio veislininkystės įmonės, kad galėtų plauti kiaušialąstes ir gaminti jų bulius. Vis dėlto, jo manymu, artimiausiais metais tokio gyvulio, už kurį sumokėtų keliasdešimt tūkstančių, Lietuvoje dar nebus. Bet ne dėl to, kad pats gyvulys būtų prastas, bet dėl jo istorijos – brangiausių užsienio telyčių kilmės knygoje yra surašyta 12 kartų, kurių protėviai – geriausi iš geriausių.

„Deja, bet mūsų gyvulių istorija dingsta. Nežinau, kas ir kur pradangina duomenis, bet jie dingsta“, – konstatavo problemą G. Kascėnas.

Veislininkystės specialistas Gintaras Kascėnas apžvelgė praėjusių metų ūkių rezultatus pagal gyvulių genetiką

Lenkijos pieno sektoriaus galimybės – įspūdingos

LGVA nariai turėjo galimybę išklausyti ir kolegas iš Lenkijos – į svečius buvo atvykusi Lenkijos galvijų augintojų ir pieno gamintojų asociacijos delegacija. Šios asociacijos viceprezidentas Andrzej‘us Steckiewicz‘ius (Andžejus Steckievičius) supažindino su jų veikla, kuri išties įspūdinga. Kai šalyje yra daugiau kaip 2 mln. karvių, veikti išties yra ką.

Asociacijos struktūrą sudaro daugiau nei 11 000 narių, susibūrusių į 21 regioninę asociaciją. Tai individualūs selekcininkai, valstybiniai ūkiai, valstybinės ir privačios įmonės, kooperatiniai ir privatūs ūkiai. Asociacijai priklauso galvijų genetikos laboratorija, genetinis centras, keturios pieno analizės ir dvi pašarų analizės laboratorijos ir kt.

Lenkijos galvijų augintojų ir pieno gamintojų asociacijos viceprezidentas Andrzej‘us Steckiewicz‘ius pristatė savo organizacijos veiklą ir didžiules galimybes

Turėdami tokias galimybes, lenkai ūkininkams teikia daugybę paslaugų nuo selekcijos, gyvulių vertinimo, švietimo, parodų organizavimo iki gyvulių genotipo nustatymo.

Per 2024 metus buvo atlikta per 60 tūkst. genomo tyrimų, 4 tūkst. jų atlikta ir Lietuvoje. Kasmet nustatoma vis daugiau indeksų, paskutinis įtrauktas dėl nagų sveikatos. Vienas genominis tyrimas kainuoja 132 zlotus (apie 32 Eur).

Daugiau kaip 70 proc. pieno Lenkijoje pagaminama kooperatyvuose, kurių dalis turi savo pieno perdirbimo gamyklas. Pernai pieno gamintojai supirkėjams pardavė 13 mlrd. litrų pieno. Išgirdę tokius skaičius Lietuvos ūkininkai suošė. Lietuvoje pernai pieno perdirbimo įmonės, Žemės ūkio duomenų centro duomenimis, supirko apie 1,39 mln. tonų pieno.

30–40 proc. pagamintos pieno produkcijos Lenkija eksportuoja. Gruodį vidutinė perskaičiuoto pieno supirkimo kaina siekė 3 zlotus (apie 0,70 Eur). LGVA nariams tapo aišku, kodėl lenkai taip aktyviai ieško pirkti pieninių gyvulių ir Lietuvoje.

Ruošiant paramos projektą namų darbai būtini

LGVA vienija itin pažangius Lietuvos pieno ūkius. Todėl Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Ukmergės skyriaus ekonomikos konsultantė Raimonda Baldauskienė pristatė jiems paramos programas, kuriomis bus galima pasinaudoti šiemet. Pasak jos, nemokamas sūris būna tik pelėkautuose, tad akcentavo, ką reikėtų žinoti, į ką atkreipti dėmesį rengiant projektus, kad ūkiai gautų daugiau atrankos balų ir jų projektas būtų patvirtintas.

LŽŪKT Ukmergės skyriaus ekonomikos konsultantė Raimonda Baldauskienė pristatė paramos programas gyvulininkystės ūkiams

„Labai svarbu gerai atlikti namų darbus ir pasiruošti projektui. Todėl specialisto pagalba yra labai svarbi. Nes visos ūkio vizijos įgyvendinimas nuo pat pradžios kartais užtrunka 3–8 metus“, – sakė LŽŪKT ekonomikos konsultantė.

Produktyviausi LGVA pieno ūkiai 2024 m. (vertinami tik vykdantys gyvulių produktyvumo kontrolę):

6–10 karvių

• Dalia Šarpnickienė (Kretingos r.) – 11 976 kg
• Reda Urbaitė (Skuodo r.) – 11 531 kg
• Daumantas Katinas (Šilalės r.) – 9 128 kg

11–20 karvių                                         

• Edvardas Mitkus (Skuodo r.) – 11 059 kg
• Aronas Adomonis (Kupiškio r.) – 10 339 kg
• Rokas Žalandauskas (Tauragės r.) – 9 770 kg

21–30 karvių                                         

• Regina Gudauskienė (Šilalės r.) – 12 002 kg
• Greta Ūselytė (Tauragės r.) – 10 658 kg
• Lina Kontrimienė (Plungės r.) – 10 467 kg

31–50 karvių                                         

• Jurgis Karazinas (Kretingos r.) – 13 174 kg
• Marius Kaveckis (Plungės r.) – 11 574 kg
• Virgaudas Rudokas (Anykščių r.) – 11 292 kg

51–70 karvių                                         

• Regimantas Gudauskas (Šilalės r.) – 11 888 kg
• Romaldas Karazinas (Kretingos r.) – 11 858 kg
• Gytis Ūselis (Tauragės r.) – 11 370 kg

71–100 karvių                                       

• Alvydas Blažinauskis (Telšių r.) – 11 334 kg
• Eligijus Stankevičius (Biržų r.) – 10 682 kg
• Viktorija Jurevičienė (Plungės r.) – 10 078 kg

101–150 karvių                                     

• Mindaugas Grikštas (Plungės r.) – 13 402 kg
• Tomas Raudonius (Šilalės r.) – 12 025 kg
• Danguolė Kaveckienė (Plungės r.) – 11 602 kg

151–200 karvių                                     

• Indrė Ambraževičienė (Jonavos r.) – 11 668 kg
• Egonas Kenklys (Pagėgių r.) – 10 541 kg
• Arūnas Kudrevičius (Utenos r.) – 10 173 kg

Daugiau kaip 200 karvių                     

• Ingrida Narauskienė (Lazdijų r.) – 12 074 kg
• Daiva Stanaitienė (Šakių r.) – 11 793 kg
• Nerijus Antanas Narauskas (Lazdijų r.) – 11 688 kg
• Zigmantas Mockus (Skuodo r.) – 11 436 kg
• Dalia Kairaitienė (Kazlų Rūdos sav.) – 10 334 kg

Bendrovės                        

• Sidabravo ŽŪB (Radviliškio r.) – 16 192 kg
• Lukšių ŽŪB (Šakių r.) – 15 773 kg
• UAB „Noragra“ (Šakių r.) – 14 948 kg
• Kubilių ŽŪB (Šakių r.) – 14 567 kg