Radviliškio r. Sidabravo žemės ūkio bendrovės pieno ūkyje pieno primelžiama beveik kaip Amerikoje – dvigubai daugiau už bendrą Lietuvos vidurkį.

Produktyvumo aukštumų pasiekta per gana trumpą laiką – dabar Sidabravo bendrovė patenka tarp trijų produktyviausių Lietuvos pieno ūkių. Jos vadovas Žilvinas Vaškas visus nuopelnus skiria darbuotojams.

„Darbuotojų profesionalumas ir atsidavimas – lemiamas veiksnys, kuris kompensuoja fermos trūkumus. Žinoma, genetika ir pašarai taip pat be galo svarbūs, bet būtent patyrę darbuotojai padeda visa tai suvaldyti“, – sėkmės sąlygas įvardija Ž. Vaškas.

Remdamasis geriausiais matytais užsienio ūkių pavyzdžiais, jis pasistengė sutvarkyti ir aplinką – apsodino medžiais, išbetonavo fermos kelius.

„Reikia, kad būtų tvarkinga ir gražu, kad keistųsi mąstymas ir ateitų supratimas, jog fermoje purvyno gali nebūti“, – sako jis. 

Tolimas tikslas tapo tikrove

Šiemet Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos apdovanojimuose Sidabravo ŽŪB pieno ūkis pripažintas produktyviausiu – pagal kontrolinio melžimo rezultatus (skaičiuojamas 11 dienų pieno kiekis) produktyvumas siekė 15 835 kg.

Metinis produktyvumas pernai buvo apie 13,5 t, tai – trečias rezultatas šalyje. Šiemet jis bus dar didesnis, nes pavasario mėnesiais vidinės ataskaitos rodė didesnį negu 14 t primilžį.

„Viskas, Amerika! – juokiasi Žilvinas. – Kadaise tai buvo tolima siekiamybė. Kad galime pasivyti Amerikos rezultatus, pradėjau galvoti apie 2018-uosius, kai turėjome 500 karvių ir reikėjo pirkti naujus šaldytuvus, nes į turimus pienas netilpo. Ir dabar fermos vedėjas dažnai įspėja, kad jeigu dar kiek, pieno nesutalpinsime.“

Per dieną ūkyje primelžiama apie 19 t pieno. Produktyvumas bendrovėje labai sparčiai didėja nuo 2017 m., kai prasidėjo griežta selekcija ir didelės investicijos į genetiką – karvėms sėklinti pirko elitinių pasaulio bulių spermą. Žilvinas – veterinarijos gydytojas, tad genetikos svarba jam gerai suprantama.

„Kai prasidėjo Rusijos embargas, iki kritinės ribos krito pieno kaina, taupėme viskam, taip pat ir genetikai. Manau, taupyti genetikai buvo mano, jauno specialisto, klaida. Bet, atsigavus rinkoms ir pieno sektoriui vaduojantis iš sąstingio, sutelkiau dėmesį į genetiką, tada ir prasidėjo kopimas aukštyn“, – pasakoja Ž. Vaškas, karjerą Sidabravo bendrovėje 2014 m. pradėjęs nuo gyvulininkystės padalinio vadovo, o prieš 4 metus tapęs įmonės vadovu. 

Pieno gamybos savikaina – per aukšta

Šiuo metu pieno gamybos savikaina, Ž. Vaško nuomone, yra per aukšta.

„Žinau, kodėl – pernai tręšėme pievas, kad pirmos žolės gautume 5 t/ha, bet gavome tik 2,5 t/ha. Ir pirktinis šienainis labai pakėlė savikainą. Be to, jeigu galėtume auginti liucernas, mažiau reikėtų baltyminių priedų – sojų ir rapsų koncentratuose“, – aiškina bendrovės vadovas.

Kol pieno kaina buvo kritusi, tai ji vos dengė gamybos savikainą, o uždarbiui likdavo tik priedas, kurį gaudavo už perskaičiuotą pieną. Dabar pieno kaina kiek pakilusi, be to, rudenį ir žiemą pagerės koeficientas, nes pienas bus riebesnis.

„Kai baigsime karves šerti brangiu praėjusių metų šienainiu ir pradėsime naudoti šiųmetį, tai irgi pamažins savikainą ir pelningumas padidės. Tikiuosi, šiemet pieno ūkis bendrovei duos pelno“, – viliasi Ž. Vaškas, pridūręs, kad įprastai bendrovės pajamos iš pieno ir grūdų būna per pusę.