Šilutė. Kad mėsinių galvijų racionui labai svarbūs baltymai, gyvulininkystės specialistai galėjo įsitikinti kartu su šėrimo ekspertu iš Prancūzijos apsilankę „Šilutės veislininkystės“ buliukų kontrolinio auginimo stotyje.

Į „Šilutės veislininkystės“ buliukų kontrolinio auginimo stotį augintojai atveža potencialius bandų reproduktorius, kad būtų atrenkami geriausieji. Čia jau dvejus metus taikoma nauja buliukų auginimo, juos vertinant pagal individualias augimo savybes, metodika.  

Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos (LMGAGA) kvietimu stotyje šią savaitę lankėsi „Techna group“ šėrimo ekspertas Clement Cirot (Klemo Siro) iš Prancūzijos. Jis vertino pašarų kokybę, buliukų augimą.

Prancūzijoje racionai sudaromi pagal veislės ypatybes – intensyvesnių (šarolė, limuzinai) ir ekstensyvesnių (aubrakai, angusai) veislių gyvuliai šeriami skirtingai. „Šilutės veislininkystės“ kontrolinio auginimo stotyje visų veislių buliukų racionas vienodas – jie šeriami šienainiu ir koncentratais.

Didžioji šienainio dalis pagaminta iš užliejamų natūralių Nemuno lankų pievų žolės. Šienauta vėlokai – antroje birželio pusėje. Šiemet šaltas pavasaris vėlino žoliapjūtę, be to, „Šilutės veislininkystės“ grafikus koreguoja ir meldinių nendrinukių buveinių išsaugojimo įsipareigojimai.

Šėrimo ekspertas iš Prancūzijos Clement Cirot įvertino „Šilutės veislininkystės“ pašarų bazę

C. Cirot iš pradžių vizualiai tyrinėjo pašarus, vertino buliukų įmitimą. Dalies galvijų įmitimas jam pasirodė per mažas – ne itin geri šarolė, limuzinų augimo rezultatai, jiems trūksta raumeningumo. Tačiau angusai, aubrakai, ypač vyresni, atrodo neblogai, kai kurių paros priesvoriai geri.

Racionas įmonėje paskaičiuotas su 15 proc. baltymų turinčiais kombinuotaisiais pašarais. Tačiau svečias iškart įtarė, kad sumaišius juos su stambiaisiais pašarais bendras baltymų kiekis pašare būna mažesnis, dėl ko intensyvių veislių galvijai (šarolė, limuzinų) auga lėčiau. Ekstensyvesnių veislių (aubrakų, angusų, mėsinių simentalų) galvijams baltymų reikia mažiau, dėl to jie anksčiau pradėjo rodyti geresnius augimo rezultatus.

Baltymų trūkumą patvirtino Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) gyvulininkystės ekspertas Vytas Gudaitis, mobilioje laboratorijoje iškart ištyręs šienainį iš kelių ritinių: viename rasta 11, kitame – 14 proc. baltymų.

LŽŪKT gyvulininkystės eksperto Vyto Gudaičio atliktais pašarų tyrimais taip pat domėjosi LMGAGA eksterjero vertintojai Alvydas Pečiulaitis ir Evaldas Tamkutonis

C. Cirot taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad pašarus galvijai rankioja, ieškodami skanesnių koncentratų, padaro vadinamuosius vištų lizdus.

Pasak eksperto, taip yra, nes daug ląstelienos turinčių pašarų daleles yra per stambios, jas, ypač šienainį, reikėtų labiau susmulkinti – nuo 2,5 iki 5 cm. Tik šiaudus galima smulkinti mažiau.

Svečias atkreipė dėmesį, kad vadinamuosius vištų lizdus pašaruose galvijai padaro ieškodami skanesnių koncentratų

Stoties darbuotojai patikino, kad davus ir kukurūzų siloso prie jo labiau prilipdavo koncentratai, nes pašarai buvo drėgnesni, tad išsirankioti skanesnius kąsnelius buliukams sekėsi sunkiau. Tačiau prieš dvi savaites kukurūzų silosas baigėsi...

Nors tokie raciono pokyčiai irgi gali lemti augimą, vis dėlto, C. Cirot teigimu, dvi savaitės be kukurūzų siloso jaunų galvijų lėtam augimui įtakos padaryti dar negalėjo. Taigi, didžiausias rūpestis – pakankamas baltymų kiekis racione, nes jie daro didžiausią įtaką raumeningumui.

„Esminis dalykas – būtina šerti pagal veisles, joms turi būti skirtingi racionai. Visiems tas pats netinka, nes jie skirtingai kaupia riebalus ir augina raumenis. Didžiausia šios stoties problema – baltymai, o daugiausia jų reikalauja intensyvios veislės“, – išvadas pateikė C. Cirot, pridūrdamas, kad esamas racionas tinkamesnis angusų veislės galvijams.

Clement Cirot teigimu, auginimo stoties pašarų bazė geriausiai atitinka angusų poreikius

Galvijų laikymo sąlygas „Šilutės veislininkystės“ buliukų kontrolinio auginimo stotyje ir infrastruktūrą jis įvertino labai gerai.

Tačiau užtikrinti geriausią šėrimą, pridėti į racioną brangių baltyminių priedų „Šilutės veislininkystei“ šiuo metu sunku dėl per mažo finansavimo – įmonė įtraukta į privatizuojamų sąrašą. Žemės ūkio ministerija delsia perskaičiuoti vieno gyvulio auginimo stotyje kaštus. „Labai sunku suteikti kokybišką paslaugą už tokią kainą“, – atsiduso įmonės direktorius Gediminas Lapinskas.

Šarolė buliukai kontrolinio auginimo stotyjeauga lėčiau nei turėtų

Licenciją teikti kontrolinio auginimo paslaugą Lietuvoje turi dar keli ūkininkai, bet dėl per mažos valstybės subsidijos šios veiklos nesiima. Pasak LMGAGA direktorės Vilmos Živatkauskienės, tik „Baltos avies“ kooperatyvas išbandė kontrolinio auginimo paslaugą, bet priima tik angusų veislės buliukus. Rezultatai bus aiškūs rugsėjo 17 d., pasibaigus kontrolinio auginimo laikotarpiui.

„O Šilutėje yra tinkama infrastruktūra ir sąlygos priimti įvairių veislių buliukus. Tad būsima privatizacija, ypač kai jau stovi buliukai, mums kelia didelį nerimą“, – neslėpė LMGAGA direktorė.

Labiausiai jai neramu dėl to, jog privatizavus įmonę naujas savininkas paskelbs tokią paslaugos kainą, kad nebus norinčių čia vežti gyvulių. O be kontrolinio auginimo veislininkystės pažanga gerokai sulėtėtų.

LMGAGA direktorė Vilma Živatkauskienė ir „Šilutės veislininkystės“ direktorius Gediminas Lapinskas susirūpinę dėl stoties ateities

LMGAGA galvijų eksterjero vertintojai Alvydas Pečiulaitis ir Evaldas Tamkutonis, diskutuodami apie bulių atranką rudeniniam aukcionui, kuris vyks rugsėjo 23 d. VDU Žemės ūkio akademijoje, teigė, kad iš 123 šiuo metu kontroliuojamų buliukų aukcionui planuojama atrinkti 20–25 proc. geriausiųjų. Toks atrenkamų galvijų kiekis iš auginamų stotyje – normali praktika ir užsienio kontrolinio auginimo stotyse.