Akademija (Kauno r.). Automatinio vairavimo sistemos, dirvožemio tyrimai ir tręšimo žemėlapiai, azoto jutikliai, duomenų rinkimas – ar šios ir kitos technologijos ūkininkams duoda ekonominės naudos?

Diskusija tema „Ar technologijos padeda mažinti derliaus savikainą“ surengta parodos „Ką pasėsi... 2025“ metu.

Joje dalyvavo ūkininkai ir žemdirbiams techniką bei technologinius sprendimus teikiančios įmonės atstovai. Renginį moderavo Jonas Radzevičius.

Drąsiai imasi naujovių

Kaip sakė Kėdainių r. ūkininkas Mindaugas Šemežys, jo, kaip ir daugelio kitų žemdirbių svarbiausias tikslas – kontroliuoti derliaus auginimo savikainą ir gautą produkciją pelningai parduoti. O tam ir reikia naujų technologijų.

„Dabar galiu bet kada atsidaryti ūkio valdymo programėlę ir matau derliaus savikainą“, – sakė ūkininkas.  

Kėdainiškis ūkininkas prisimena, kad naujas technologijas į ūkį ėmėsi diegti nuo 2012 m.: pirmiausiai atliko dirvožemio tyrimus, tada įsigijo išmanųjį tręštuvą. Vėliau atsirado ir modernus purkštuvas, kuris dabar jau pakeistas į dar išmanesnį. O pastaraisiais metais investavo į droną, kuris skenuoja augalus. Šių metų projektas – įdirbti dirvą sėjai kintamu gyliu.

„Stengiuosi investuoti į ateities dalykus, nes noriu būti priekyje. Laukti, kol kiti tai išbandys – ne mano charakteriui. Ir matau, kad pasirinkęs tokį kelią nepralaimiu. Pasitikiu specialistais, kuriančiais tas technologijas. Jeigu jos yra, vadinasi, jos vertos dėmesio“, – pripažino M. Šemežys. Tačiau jis pastebėjo, kad kuo labiau einama su naujomis technologijomis, tuo daugiau klausimų kyla ir atsakymus į juos tenka surasti pačiam.

Kėdainių r. ūkininkas Mindaugas Šemežys (kairėje) ir Pakruojo r. ūkininkas Gedas Špakauskas

Ilgalaikė strategija – perėjimas į bearimę žemdirbystę

Pakruojo r. ūkininkas Gedas Špakauskas sakė, jog daug ką ūkyje reikėjo keisti, kai iš ariminės žemės įdirbimo technologijos perėjo prie neariminės. Tam teko daug investuoti į naują techniką. Kadangi ūkis nebuvo labai didelis, tai pakeisti techniką nebuvo lengva, bet apsimokėjo, nes tai buvo ilgalaikė ūkio strategija. Šiems technologiniams pokyčiams prireikė ketverių metų.

„Pagerinta sėjomaina, atlikti dirvožemio tyrimai, išmanusis purkštuvas ir tręštuvas – visa tai labai daug sutaupo ūkyje. Dar labai svarbus viso sezono planavimas iš anksto ir ūkio duomenų rinkimas. Kiekvienas sezonas – tarsi naujas projektas. Koks jis bus, labai priklauso nuo ūkininko pasirinkimų“, – sakė G. Špakauskas, pridurdamas, kad per savo praktiką įgyvendino labai daug įvairių technologinių sprendimų.

Jis patikino, kad visi ūkininkai daugiau ar mažiau domisi naujovėmis. O pažangūs žemdirbiai noriai dalijasi patirtimi, rodo praktinius pavyzdžius. G. Špakausko nuomone, Lietuvos ūkininkai tobulėja labai sparčiai.

Prasidėjo nuo automatinio vairavimo sistemų

Diskusijos dalyviai, pasakodami apie naujovių kelią į ūkius, prisiminė, kad bemaž pirmoji jų buvo automatinio vairavimo sistemos. „Dojus Agro“ specialistai Mantas Liepuonius ir Gintautas Klevinskas pastebėjo, kad šios sistemos taikomos jau daugiau kaip dvidešimt metų ir dabar jos prieinamos ne tik stambiems ūkiams, bet ir visiems kitiems.

„Nuo to laiko labai pasikeitė ūkininkų gyvenimas – jeigu seniau tekdavo rankiniu būdu stebėti, kur važiuoja traktorius, tai dabar viskas automatizuota, kad kuo tiksliau įdirbtume, patręštume, kad viskas būtų padaryta tiksliai ten, kur reikia“, – sakė M. Liepuonius.

Siekiantiems diegti naujas technologijas į ūkius žemdirbiams G. Klevinskas patarė pradėti nuo agronominių įrankių, kurie gali padėti sumažinti derliaus savikainą, tai – dirvožemių tyrimų ir tręšimo žemėlapių sudarymo. Tuomet galima tręšti kintama norma ir berti tokias trąšas, kokių reikia.

Tolesnis žingsnis galėtų būti azoto jutiklių naudojimas. Dar naujesni sprendimai – dronų, palydovų duomenų panaudojimas. „Kai kas galvoja, kad duomenys aktualūs tik dideliems ūkiams, bet iš tiesų jie svarbūs visiems. Skaitmenizacija jau nėra ateitis, tai – dabartis“, – pastebėjo M. Liepuonius.

Diskusijos moderatorius Jonas Radzevičius (kairėje) bei „Dojus Agro“ specialistai Mantas Liepuonius ir Gintautas Klevinskas

Kas jau atsipirko

Ar visos naujovės iš tiesų atsiperka? „Tai, ką įdiegiau ūkyje ir patikrinau praktikoje, tikrai atsiperka. Tiesa, pačius naujausius dalykus nėra lengva įvaldyti, tam prireikia žinių ir laiko“, – pastebėjo G. Špakauskas.

Pasak jo, yra dalykų, be kurių ūkininkai jau nebeįsivaizduoja savo darbo. Pavyzdžiui, automatinis vairavimas. Jeigu ši sistema sugenda, tai net nevažiuojama į laukus dirbti, kol bus sutvarkyta.

Ko laukti ateityje

Į žemės ūkį ateina visiškai automatiniai traktoriai. Pasak M. Liepuoniaus, jau yra ūkių, kurie norėtų tokius traktorius išbandyti. „Maždaug 10–15 proc. ūkininkų yra tie, kurie nori visas naujoves pirmieji išbandyti. Jiems įdomu, jie linkę tobulinti technologinius sprendimus. Ir tai yra labai gerai. Juk didieji pasaulio gamintojai nebūna prisitaikę prie Lietuvos rinkos, todėl naujoves būtina patikrinti ūkininkų ūkiuose ir gavus duomenų, patobulinti“, – sakė M. Liepuonius.  

Kita naujovė, ateinanti į ūkius – žemės dirbimas kintamu gyliu ir sėja kintama norma pagal žemėlapius. Kaip sakė G. Klevinskas, tai bus bandoma Kėdainių r. ūkyje.

Dar viena naujovė – kuliant nustatomi kviečių baltymai ir pagal tai sudaromi laukų žemėlapiai. Tai parodo, kiek azoto javai pasisavino. Pagal tai irgi galima dar pakoreguoti būsimą tręšimą azoto trąšomis.          

Baigiantis diskusijai jos dalyviai ragino ir kitus ūkininkus išdrįsti diegti naujoves, o pradėti nuo bazinių dalykų – dirvožemio tyrimų, išmaniųjų tręštuvų ir purkštuvų, jau nekalbant apie automatines vairavimo sistemas. „Nedirbkite sunkiai, dirbkite išmaniai“, – sakė „Dojus Agro“ įmonės specialistai.

Diskusijos temomis susidomėjo parodos lankytojai