Akademija (Kauno r.). Apie buterbrodinius kursus ūkininkams kalbama seniai. Lietuvos žemės ūkio taryba pradėjo diskusijas, kaip pasiekti, kad mokymai būtų reikalingi ir kokybiški.

Dėl žemdirbių mokymo ir konsultavimo sistemos tobulinimo LŽŪT nariai surengė pasitarimą su socialiniais partneriais.

LŽŪT pirmininkas Ignas Hofmanas teigė, kad mokymų ir kursų kokybė labai skirtinga, yra labai gerų, tačiau yra ir beverčių, todėl būtina peržiūrėti mokymų programas. „Kursai neturi būti lengvai prieinami ir pažymėjimai neturi būti dalijami lengva ranka“, – posėdį pradėjo I. Hofmanas.

Visi posėdžio dalyviai sutarė, kad norintysis gauti ūkininko pažymėjimą turi mokėti ūkininkauti, to reikalauja ir Ūkininko ūkio įstatymas. Tačiau vieša paslaptis, kad daliai asmenų ūkininko pažymėjimas reikalingas tik tam, kad žemės ūkio paskirties žemėje galėtų statyti namą – ūkininko sodybą. Kai mokymų poreikis formalus, tai ir mokymai kai kuriais atvejais būna formalūs.

LŽŪT pirmininkas Ignas Hofmanas pakvietė socialinius partnerius padiskutuoti apie ūkininkų mokymus

Žemės ūkio ministerijos Strateginių pokyčių valdymo grupės vadovė Virginija Žoštautienė sakė, kad ŽŪM mato problemą ir šiuo metu rengiami mokymų ir kursų taisyklių pakeitimai, Ūkininkavimo pradmenų kursai bus keičiami iš esmės.

Kaip užkirsti kelią lengva ranka dalijamiems ūkininko pažymėjimams?

Lietuvos pieno gamintojų asociacijos pirmininkas Jonas Vilionis, „buterbrodinių kursų“ termino autorius, ragino su jais baigti, nes ūkininkams reikia tikrų ir šiuolaikiškų programų.

Posėdyje dalyvavęs Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) pirmininkas Viktoras Pranckietis buvo itin griežtas. „Turime nevaidinti mokymų, nes visi žinome, kad tai tik formalumas. Todėl pirmiausia siūlysiu naikinti Ūkininkavimo pradmenų kursus, kurie yra visiškai niekiniai. Darėme vieną eksperimentą – į kursus nuėjo mano dukra. Lektorė jai davė paveiksliuką ir reikėjo parodyti, kur yra karvės tešmuo! Tokie kursai niekam nereikalingi, toks formalizmas nieko neišmokys“, – teigė Seimo KRK pirmininkas.

Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis ir Strateginių pokyčių valdymo grupės vadovė Virginija Žoštautienė mato daug taisytinų dalykų mokant ir šviečiant ūkininkus

Lietuvos žemės ūkio bendrovių (LŽŪBA) direktorius Jonas Sviderskis, teigęs, kad ūkininkauti reikia mokėti, tad mokymai turi būti, bet tik tokie, kurie mokytų ūkininkauti.

Kauno r. ūkininkų sąjungos pirmininkas Mindaugas Maciulevičius taip pat įsitikinęs, kad kursai būtini, bet tik kokybiški, nes žinių žemės ūkyje reikia labai daug. Atsisakius mokymų gali dar daugiau prisisteigti ūkių, kurių Lietuvoje ir taip per daug. J. Sviderskis jam antrino ironizuodamas, kad ypač daugėja ūkininkų iš Kauno ir Vilniaus miestų.

LŽŪBA direktorius Jonas Sviderskis teigė, kad ūkininkams reikia tik tokių kursų, kuriuose iš tiesų būtų mokoma ūkininkauti

„Ką daryti? Būtų tikslinga peržiūrėti mokymų programą, reikalavimus, nes visuomenė nesubrendusi visiškai atsisakyti mokymų, kad nebūtų lengvai prieinama ir kad tie mokymai nebūtų pasityčiojimas. Jie turi būti rimti, turi būti egzaminuojami klausytojai  o ne nusiperkamas pažymėjimas“, – pripažino I. Hofmanas.

Konsultantai su mokslo institucijomis neturi konkuruoti prie žemdirbio vartų

Dar vienas diskusinis klausimas – kursų ir mokymų vedančių lektorių kvalifikacija. Reikalavimai lektoriams ir konsultantams, pasak V. Žoštautienės, taip pat griežtės. Tik lieka atviras klausimas, kokie nepriklausomi ekspertai turėtų vertinti lektorius ir jų parengtą medžiagą kursams.

Aukštųjų mokyklų atstovai siūlė testuoti ir lektorius. LŽŪT pirmininkas I. Hofmanas siūlė svarstyti šią idėją, griežtinti reikalavimus lektoriams. Taip pat svarbu numatyti, kad konsultavimas ir mokymai už viešąsias lėšas nebūtų naudojami marketingo tikslais.

Posėdžio dalyviai sutarė, kad valstybės finansuojamus mokymus turėtų vesti tik mokslo institucijos ar įstaigos, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba (LŽŪKT), nes svarbiausia – mokymų kokybė.

Jau 30 metų dirbančios ir žemdirbius konsultuojančios LŽŪKT direktorius Saulius Cironka prisiminė, kaip apie 1995–1996 m. paklausė Amerikos ūkininkų, kokio tipo konsultantų paslaugomis naudojasi. Jie atsakė, kad trijų: komercinių kompanijų, kurie suteikia technologinių žinių; nepriklausomo konsultanto iš Konsultavimo tarnybos, kuris atneša neutralią žinią, paremtą mokslu; taip pat dar pasitaria su trečiu konsultantu, kuris geriausiai žino to ūkio situaciją.

„Ir Lietuvoje mes visa tai turime. Kalbant apie patį konsultavimo procesą, reikia žiūrėti, kokie valstybės prioritetai. Turime Strateginį planą, tai gal pirmiausia reikia iškomunikuoti, kas mūsų laukia, kaip pasirengti būsimam Strateginiam planui. Antra – pačių žemdirbių poreikis. Trečias dalykas – viešieji pinigai. Valstybė, turėdama finansinį krepšelį, turėtų panaudoti šį sukurtą ir veikiantį įrankį“, – kalbėjo LŽŪKT direktorius.

Jis taip pat pasisako už tai, kad konsultantų kompetencija būtų auginama ir būtų maksimaliai aukšta, tai galima padaryti tik dirbant kartu su mokslu. „Mes neturėtume su mokslo institucijomis konkuruoti prie žemdirbio vartų. Mokslas turi užsiimti konsultantų kompetencijos ir kvalifikacijos tobulinimu, o konsultantai su gautomis žiniomis keliauti pas ūkininkus. Ir nebus blogiau, jeigu konsultantai į savo renginius kviesis mokslininkus“, – išsakė poziciją S. Cironka.  

LŽŪKT direktorius Saulius Cironka pasisakė už tai, kad konsultantų kompetencija būtų auginama ir būtų maksimaliai aukšta

V. Pranckietis siūlė mokymus apversti aukštyn kojomis – pirmiausia žiūrėti, kokių mokymų reikia, o tada ieškoti, kas juos vykdo. Ir daryti kursus iš dalies mokamus – kai ūkininkas susimokės, tai ir ateis.

Tačiau VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. Astrida Miceikienė sako, kad „su poreikiais visko būna“ – ūkininkai ir asociacijos šaukė, kad reikia melioracijos įrengimų priežiūros kursų, o kai juos surengė, pasirodė, jog jų ne taip jau ir reikia.

VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. Astrida Miceikienė ir LSMU Veterinarijos akademijos kancleris prof. Mindaugas Malakauskas turėjo pasiūlymų dėl ūkininkų mokymo

Aukštųjų mokyklų atstovai siūlė kai kuriuos su augalininkyste ir gyvulininkyste susijusius mokymus vesti praktiškai mokomuosiuose ir eksperimentiniuose ūkiuose, nes svarbiausia yra praktika. J Sviderskis dar siūlė naudotis ir pažangiausių bendrovių ūkiais, tik už skirtą laiką ir karvėms sukeltą stresą, prarastą pieną reikėtų numatyti bent kažkokį apmokėjimą.  

Svarbiausia, kad neliktų pseudomokymų

Grūdų augintojų asociacija siūlo sudaryti mokymui skirtą ūkininkų krepšelį ir ne mokymai eitų paskui ūkininką, o jis galėtų pats pasirinkti jį dominančius kursus. ŽŪM tokias diskusijas jau pradėjo dėl konsultavimo, žiūri į Nyderlandų modelį ir skaičiuoja, kiek laiko ir lėšų tam reikėtų.

„Nerimo yra dėl nacionalinio konsultavimo, nes jeigu tai eis kaip valstybės pagalba, t. y. de minimis fondo lėšų neužteks, atsiras daug biurokratinių reikalavimų pagal EK taisykles“, – perspėjo V. Žoštautienė.  

Dalis posėdžio dalyvių nebuvo labai optimistiški dėl ūkininkų krepšelio mokymams – ar jie ateis, ar tai nebus tie patys buterbrodiniai kursai? Pasak V. Žoštautienės, reikia labai gerai įvertinti visus pliusus ir minusus, nes pavojų išties yra. Tad pradžioje išbandys krepšelio principą konsultavimui.

Kauno r. ūkininkų sąjungos pirmininkas Mindaugas Maciulevičius pasisako už kokybiškus mokymus, kad Lietuvoje neatsirastų dar 100 tūkst. netikrų ūkininkų

I. Hofmanas reziumavo, kad iš mokymų neturi būti padarytas verslas persamdant lektorius – kursus tegul organizuoja tos įstaigos, kurios turi lektorius. „Manau, ydinga praktika, kai organizacija lektorių neturi, bet laimi konkursus kursams vesti. Svarbiausia, kad neliktų pseudomokymų, kuriuos įvardijame kaip buterbrodinius kursus, organizatorių“, – ryžtingai kalbėjo LŽŪT pirmininkas.

Ar tai bus įmanoma pasiekti, nežinia, nes, kaip teigė V. Žoštautienė, taisykles ŽŪM rengia visiems ir siekia, kad jos būtų teisingos ir objektyvios.  

Kaip tobulinti žemdirbių mokymą ir konsultavimą, LŽŪT po šios diskusijos žadėjo pateikti konkrečius pasiūlymus.

Po posėdžio su būsimu jubiliejumi pasveikintas LŽŪBA prezidentas Eimantas Pranauskas