Europos Sąjungos šalyse nestinga istorijų apie miestiečių bylinėjimąsi su ūkininkais dėl gaidžių giedojimo, varlių kurkimo, net karvių melžimo. Mat daugėja priešpriešos apraiškų tarp gyvenančių tradicinį kaimo gyvenimą ir naujakurių.

Tokio bylinėjimosi pavyzdį galima rasti ir Lietuvoje – Utenos rajono ūkininkas pusantrų metų gynė savo teises teisme, nes policija pagal kaimynų skundą 2021 m. nubaudė jį pinigine bauda už tai, kad ryte aparatu pievoje melžė karves ir esą taip trikdė viešąją rimtį.

Ne be reikalo 2021 m. Prancūzijoje priimtas Kaimo juslinio paveldo įstatymas, pagal kurį mėšlo kvapas, gaidžių giedojimas, varlių kurkimas, žiogų čirpimas ir kt. pripažįstami jusliniu kaimo paveldu.

Marselio ir Moriso istorijos

Pietryčių Prancūzijos Venzjė kaimo gyventojas Sebastien’as Verney’us (Sebastianas Vernėjus) 2020 m. neteko gaidžio Marselio. Jį nudaigojęs kaimynas to neneigė, nes jam, miestiečiui, gaidžio giedojimas trukdė rytais miegoti.

Ūkininkas padavė kaimyną į teismą, o internete paskelbė peticiją, reikalaudamas teisingumo (Marselio kakariekavimas įprasmino ūkininko šeimos kasdienio gyvenimo ritmą, o jo netektis sujaukė darną).

Peticiją parėmė daugiau kaip 80 000 prancūzų, parašų rinkimas virto akcija apsaugoti kaimišką gyvenimo būdą su visais jo bruožais, apginti nuo emigrantų miestiečių, kurie bando primesti savo taisykles. Peticijoje reikalauta nubausti piktavalį kaimyną, kad tokie kaip jis nekeltų grėsmės kaime per šimtmečius susiformavusiam gyvenimo būdui.

Ši byla priminė rezonansinį 2019- ųjų procesą, kurio centre atsidūrė gaidys Morisas. Nedideliame Vakarų Prancūzijos kaimelyje gyvenančią Corine Fesso (Korin Feso) dėl „triukšmo taršos“ teismui apskundė sutuoktinių pensininkų pora, kaimynystėje įsigijusi namą, kuriame ilsėdavosi keletą vasaros savaičių. Jie reikalavo Morisą „deportuoti“, nes kasdienis jo giedojimas 6.30 val. ryto trikdė ramybę.

Ūkininkės ir kaimynų ginčas truko dvejus metus. Tūkstančiai žmonių pasirašė peticiją „Išgelbėk Morisą!“ Palaikymo akcijos mastui įtakos turėjo tai, kad Galų gaidys yra nacionalinis šalies simbolis (Prancūzijos futbolo rinktinės sirgaliai jį nešasi su savimi į varžybas).

Teismas atmetė poros ieškinį ir įpareigojo paukščio savininkei atlyginti 1 000 Eur žalą. C. Fesso triumfavo: „Tai visų, kurių situacija panaši į manąją, pergalė. Tikiuosi, tai bus pamoka kitiems. Dabar viskas bus apsaugota: bažnyčių varpai, varlės... Kodėl nepriėmus Moriso įstatymo, saugančio kaimo garsus?“

Tais pačiais 2019-aisiais viena Landų departamento gyventoja atsidūrė teisme kaimynui naujakuriui pasiskundus, kad jo ramybę drumsčia ančių klykavimas ir žąsų girgsėjimas ūkininkės kieme. Teismas ieškinį atmetė.

Varlių byla

Tačiau ne visi konfliktai baigiasi kaimo senbuvių naudai. 2020-ųjų gruodį pagyvenusių prancūzų pora Michel’is ir Annie Pechra (Mišelis ir Ani Pešros) iš Dordonės departamento pralaimėjo bylą kaimynui Jean’ui Louis’ui Malfoy (Žanui Luisui Malfo), kuriam trukdė garsus varlių kurkimas tvenkinyje. Byla truko 8 metus.

Teismas įpareigojo pensininkus nusausinti 300 m² tvenkinį, kad atsikratytų varlių. To nepadarius per pusantro mėnesio, už kiekvieną pradelstą dieną grėsė po 150 Eur baudos. M. Pechra istorinį tvenkinį atkūrė maždaug prieš 12 metų, parinkęs jam vietą atstu nuo kaimynų. Tačiau skundo autorius teigė, kad varlių triukšmo lygis joms poruojantis siekia 63 decibelus, o tai pažeidžia normą.

Teismas neatsižvelgė į sutuoktinių argumentus, kad kalbama apie įprastą kaimo triukšmą. Pora jau buvo pradėjusi sausinti tvenkinį, kuriame be varlių veisėsi žuvys, perėjo antys, kai sulaukė gyvūnų teisių aktyvistų palaikymo. Šie pareiškė, kad tvenkinyje gyvena šešių retų saugomų rūšių varlės, ir pateikė skundą Prancūzijos Aukščiausiajam Teismui. Per dvi dienas palaikymo peticiją pasirašė beveik 100 tūkst. prancūzų.

Visą straipsnį rasite čia.