Pirmiausia priimtas įstatymas, draudžiantis nemalonius kvapus kaime, paskui – draudžiantis miestiečio ausiai neįprastus garsus: gaidžių giedojimą, žąsų gagenimą, varlių kurkimą ir kt. Vėliau leista triukšmą skleidžiančius mechanizmus (traktorius, grūdų džiovyklas, melžimo aparatus) naudoti tik dieną.

Per pandemiją į provinciją emigravę miestiečiai išsireikalavo, kad kaime jiems būtų užtikrintas ne tik idiliškas kraštovaizdis, bet ir komfortiško gyvenimo sąlygos. Miestiečiai sudarė rinkėjų daugumą, tad įstatymų leidėjai vykdė jų valią.

Nuraminsiu – tai išgalvotas scenarijus, jokioje pasaulio valstybėje to dar neįvyko. Tačiau įvykti gali. Europos Sąjungos šalyse daugėja priešpriešos apraiškų tarp gyvenančių tradicinį kaimo gyvenimą ir naujakurių.

Marselio ir Moriso istorijos

Pietryčių Prancūzijos Venzjė kaimo gyventojas Sebastien’as Verney’us (Sebastianas Vernėjus) 2020 m. neteko gaidžio Marselio. Jį nudaigojęs kaimynas to neneigė, nes jam, miestiečiui, gaidžio giedojimas trukdė rytais miegoti. Ūkininkas padavė kaimyną į teismą, o internete paskelbė peticiją, reikalaudamas teisingumo (Marselio kakariekavimas įprasmino ūkininko šeimos kasdienio gyvenimo ritmą, o jo netektis sujaukė darną). Peticiją parėmė daugiau kaip 80 000 prancūzų, parašų rinkimas virto akcija apsaugoti kaimišką gyvenimo būdą su visais jo bruožais, apginti nuo emigrantų miestiečių, kurie bando primesti savo taisykles. Peticijoje reikalauta nubausti piktavalį kaimyną, kad tokie kaip jis nekeltų grėsmės kaime per šimtmečius susiformavusiam gyvenimo būdui.

Ši byla priminė rezonansinį 2019- ųjų procesą, kurio centre atsidūrė gaidys Morisas. Nedideliame Vakarų Prancūzijos kaimelyje gyvenančią Corine Fesso (Korin Feso) dėl „triukšmo taršos“ teismui apskundė sutuoktinių pensininkų pora, kaimynystėje įsigijusi namą, kuriame ilsėdavosi keletą vasaros savaičių. Jie reikalavo Morisą „deportuoti“, nes kasdienis jo giedojimas 6.30 val. ryto trikdė ramybę. Ūkininkės ir kaimynų ginčas truko dvejus metus. Tūkstančiai žmonių pasirašė peticiją „Išgelbėk Morisą!“ Palaikymo akcijos mastui įtakos turėjo tai, kad Galų gaidys yra nacionalinis šalies simbolis (Prancūzijos futbolo rinktinės sirgaliai jį nešasi su savimi į varžybas). Teismas atmetė poros ieškinį ir įpareigojo paukščio savininkei atlyginti 1 000 Eur žalą. C. Fesso triumfavo: „Tai visų, kurių situacija panaši į manąją, pergalė. Tikiuosi, tai bus pamoka kitiems. Dabar viskas bus apsaugota: bažnyčių varpai, varlės... Kodėl nepriėmus Moriso įstatymo, saugančio kaimo garsus?“

Tais pačiais 2019-aisiais viena Landų departamento gyventoja atsidūrė teisme kaimynui naujakuriui pasiskundus, kad jo ramybę drumsčia ančių klykavimas ir žąsų girgsėjimas ūkininkės kieme. Teismas ieškinį atmetė.

Varlių byla

Tačiau ne visi konfliktai baigiasi kaimo senbuvių naudai. 2020-ųjų gruodį pagyvenusių prancūzų pora Michel’is ir Annie Pechra (Mišelis ir Ani Pešros) iš Dordonės departamento pralaimėjo bylą kaimynui Jean’ui Louis’ui Malfoy (Žanui Luisui Malfo), kuriam trukdė garsus varlių kurkimas tvenkinyje. Byla truko 8 metus. Teismas įpareigojo pensininkus nusausinti 300 m² tvenkinį, kad atsikratytų varlių. To nepadarius per pusantro mėnesio, už kiekvieną pradelstą dieną grėsė po 150 Eur baudos.

M. Pechra istorinį tvenkinį atkūrė maždaug prieš 12 metų, parinkęs jam vietą atstu nuo kaimynų. Tačiau skundo autorius teigė, kad varlių triukšmo lygis joms poruojantis siekia 63 decibelus, o tai pažeidžia normą. Teismas neatsižvelgė į sutuoktinių argumentus, kad kalbama apie įprastą kaimo triukšmą. Pora jau buvo pradėjusi sausinti tvenkinį, kuriame be varlių veisėsi žuvys, perėjo antys, kai sulaukė gyvūnų teisių aktyvistų palaikymo. Šie pareiškė, kad tvenkinyje gyvena šešių retų saugomų rūšių varlės, ir pateikė skundą Prancūzijos Aukščiausiajam Teismui. Per dvi dienas palaikymo peticiją pasirašė beveik 100 tūkst. prancūzų.

Juslinio paveldo įstatymas

Kai kurios situacijos, nutikusios tarp prancūzų kaimiečių ir atvykėlių naujakurių, atrodo absurdiškos, bet tai tiesa. Pavyzdžiui, iš vieno ūkininko prašyta priteisti 5 000 Eur žalai atlyginti, nes jo ančių skleidžiami garsai trukdė naujakuriams naudotis naujai įsigytos vilos terasa. Kita istorija pasakoja apie poilsiautojus, kurie reikalavo vieno Pietų Prancūzijos miestelio mero insekticidais išnaikinti cikadas dėl jų keliamo triukšmo.

Po daugybės rezonansinių bylų, kurias nagrinėjo Prancūzijos teismai pagal vadinamųjų neokaimiečių skundus, ir dėl vis plūstančių naujų skundų bei visuomenės reakcijos 2021 m. Prancūzijos Parlamentas priėmė Kaimo juslinio paveldo įstatymą. Pagal jį, gyvulių mėšlo kvapai, gaidžių giedojimas, ganomų galvijų varpelių ir bažnyčių varpų skambėjimas, varlių kurkimas, žiogų čirpimas ir kt. pripažįstami jusliniu kaimo paveldu kaip nuo kaimo gyvenimo neatskiriami atributai.

Įgyvendinant įstatymą, regioninėms paveldo tarnyboms pavesta tirti teritorijų kultūrinį tapatumą, kvalifikuoti jo vaidmenį ir svarbą.

Nėra tik vienos teisios pusės

Prancūzijos ministro Joël’io Giraud’o (Žoelio Žiro) teiginį, kad dalis skundų dėl triukšmo pagrįsti, iliustruoja Italijoje nagrinėta byla, kurioje iš žemės ūkio kooperatyvo priteista 900 000 Eur triukšmo keliamai žalai atlyginti. Iki tol Italijos teismai tokiose situacijose nepripažindavo ieškinių dėl žalos atlyginimo. Kas šįkart buvo kitaip?

Konfliktas Pjemonto regione (Šiaurės Italija) tarp ten gyvenančios šeimos ir kooperatyvo truko daugiau kaip du dešimtmečius. Kadaise kooperatyvas pastatė grūdų džiovyklą maždaug 60 m atstumu nuo gyvenamojo namo. Jos keliamas triukšmas sutrikdė ir apsunkino šeimos gyvenimą. Dėl to gyventojai turėjo įrengti dvigubus langų stiklus, keisti būsto išplanavimą, atsisakė susibūrimų namuose. Džiovyklos savininkai, nepaisydami skundų, pastaruoju metu padidino džiovyklos galią ir darbo apimtis.

Italijos teismas ne tik priteisė atlyginti žalą, bet ir nurodė uždaryti džiovyklą, kol sumažės triukšmo lygis.

Vokiečių ir lenkų iniciatyvos

Vokietijoje 2020 m. startavo iniciatyva kaip kultūros paveldą įteisinti lokaliąją taršą, kylančią dėl gyvenimo kaime. Silvia’os Stengel (Silvijos Stengel) parengta peticija „Kaimo gyvenimo, kaip kultūros paveldo, vietinių teršalų apsauga“ sulaukė 55 000 rėmėjų, bet to neužtenka, kad peticiją svarstytų įstatymų leidėjai.

Peticijos autorė ragina priimti įstatymą, kuris apsaugotų juslinį paveldą Vokietijoje, užkirstų kelią ieškiniams dėl gaidžių ir mūkančių karvių bei „kaimiško oro“. Peticijoje teigiama, kad minėti kaimo aplinkos bruožai priskirtini kultūros vertybėms. Priešingu atveju kyla pavojus, kad teismai ir toliau bus užverčiami skundais, o kaimas palaipsniui virs miestiečių miegamuoju.

Peticijos iniciatorės teigimu, jusliniam paveldui išsaugoti svarbi privati gyvulininkystė ir smulkūs kaimo vietovių ūkiai, kurie, visuomenės nuomone, turėtų nutolti nuo stambaus pramoninio ūkininkavimo. Paminklosauga saugo senuosius kaimo pastatus, bet ne jų tradicinį naudojimą gyvulininkystei. Tai turėtų keistis, nes tokių vietovių kaimišką būdą ir žavesį galima išsaugoti tik tinkamai sukonstravus teisinį reglamentavimą.

Kaimo naujakurių skundai dėl nepatinkančių kvapų ir triukšmo Lenkijoje irgi ne naujiena. Žemės ūkio gamintojų profesinių sąjungų federacijos pirmininko Marian’o Sikora’os (Marijano Sikoros) manymu, problemos teisinis reglamentavimas sustabdytų absurdiškus reikalavimus uždaryti gyvulininkystę ar apriboti sunkiosios žemės ūkio technikos naudojimą nuimant derlių. Federacijos teigimu, miestiečiams persikeliant į priemiesčius (vykstant suburbanizacijai), dažnai kyla konfliktų su kaimo gyventojais dėl ūkininkų darbo specifikos nesuvokimo. Idiliško ir ramaus kaimo, kuris būtų ramybės oazė, lūkesčiai dažnai susiduria su kasdiene realybe.

M. Sikora’os nuomone, reguliuojant šį klausimą būtinas kompromisas. To, kas neįsivaizduojama mieste, pavyzdžiui, kiaulininkystė, negalima uždrausti kaime. Nauja teisėkūros iniciatyva turėtų apsaugoti ūkininkų interesus ir suteikti kaimo vietovėms galimybę puoselėti tradicinį žemės ūkio veiklos modelį.

Lietuviškasis precedentas

Garbaus amžiaus Utenos rajono ūkininkas pusantrų metų gynė savo teises teisme. Policija pagal kaimynų skundą 2021 m. nubaudė jį pinigine bauda, nes ryte aparatu pievoje melždamas karves trikdė viešąją rimtį. Tik Lietuvos Aukščiausiajame Teisme ūkininką išgirdo ir nustatė, kad karvių melžimo aparato skleidžiamas garsas nelaikomas viešosios rimties trikdymu. Teisėjų kolegija 2022- ųjų pabaigoje panaikino ankstesnius teismų sprendimus ir administracinę bylą nutraukė, o valstybę įpareigojo atlyginti ūkininkui 900 Eur bylinėjimosi išlaidų.

***

„Mūsų kaimo teritorijos nėra vien peizažai. Tai ir garsai, kvapai, veikla bei praktika, kurie yra mūsų paveldo dalis. Gyvenant kaime tenka susitaikyti su kai kuriais sunkumais. Naujakuriai ne visada tai suvokia. Šis reiškinys atsirado ne šiandien. Dar Alphonse’as Daudet’as (Alfonsas Dodė) vienoje savo novelių pavaizdavo subprefektą, kurio darbą nuolat trikdė cikadų svirpimas ir žibuoklių kvapas. Šie labai malonūs garsai ir kvapai kartais smerkiami kaip nepatogumai.

Galingesnis gaidžio giedojimas, šiek tiek per dažnas varpelių skambėjimas – visa tai tampa pretekstu imtis teisinių veiksmų.

Tačiau sutikime, kad šie konfliktai nėra tokie dažni, kaip būtų galima manyti. Spauda suteikia tam ypatingą atgarsį: dažnai teisėjui pateikta byla nėra tokia karikatūriška, kaip ji pateikiama visuomenei. Nepriešinu neokaimo blogiukų ir kaimo geriečių, nes nėra kaimo žavesiui nejautrų bylos dalyvių. Tačiau šie kaimynystės konfliktai egzistuoja ir vystosi. Atpažįstami kaimo vietovių garsai ir kvapai turėtų sušvelninti kaimynų ginčus. Tai yra šio įstatymo projekto tikslas, kuris, mano nuomone, yra geras kaimo gynimo įstatymas.“

Joël’is Giraud’as, Prancūzijos teritorinės sanglaudos ir ryšių su vietos valdžios institucijomis ministras, kaimiškųjų vietovių valstybės sekretorius Iš kalbos, pasakytos Prancūzijos parlamente 2021-01-29 priimant Kaimo juslinio paveldo įstatymą

***

TEISMŲ PRAKTIKA

Byla dėl viešosios rimties trikdymo

Administracinio nusižengimo byloje asmuo nubaustas pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2021 m. gegužės 11 d. apie 6.10 val. šalia esančio gyvenamojo namo, pievoje, melžė karves melžimo aparatu, kuris kėlė garsų triukšmą ir taip trikdė viešąją rimtį.

Teisėjų kolegija nurodė, kad pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį viešąją rimtį trikdyti galima šauksmais, švilpimu, garsiu dainavimu arba grojimu muzikos instrumentais, kitais garsiniais aparatais ar triukšmą keliančiais veiksmais. Šio nusižengimo sudėtis – materialioji, nes būtina nustatyti padarinius, t. y. kad pirmiau nurodytais veiksmais trikdyta asmenų ramybė, poilsis ar darbas. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad karvių melžimas melžimo aparatu nepatenka į pirmiau nurodytų veiksmų sritį, nes ši veikla būdinga kaimiškosioms gyvenvietėms ir ji negali būti laikoma grojimu kitokiais garsiniais aparatais ar priskiriama prie kitų triukšmą keliančių veiksmų (pavyzdžiui, garsiam beldimui į langus, garsiai muzikai), kuriais trikdoma asmenų ramybė, poilsis ar darbas. Taigi karvių melžimas melžimo aparatu, kurio skleidžiamas garsas jam veikiant yra pastovus, nelaikomas triukšmą keliančiu veiksmu, kuriuo trikdoma asmenų ramybė, poilsis ar darbas, nes melžimo aparato paskirtis – melžti karves (atlikti konkrečią ūkinę veiklą), o ne skleisti triukšmą (klausytis muzikos, šaukti, garsiai dainuoti, groti ir pan.).

Teisėjų kolegija konstatavo, kad apylinkės ir apygardos teismai padarė neteisingą išvadą, priskirdami karvių melžimą melžimo aparatu prie kitų triukšmą keliančių veiksmų, trikdantiems asmenų ramybę, poilsį ar darbą. Vis dėlto pažymėjo ir tai, kad toks poelgis (melžimo aparato įjungimas, neturint tikslo jo naudoti pagal paskirtį) galėtų būti priskiriamas prie kitų triukšmą keliančių veiksmų, jei, pavyzdžiui, naktį melžimo aparatas būtų įjungiamas tikslingai, siekiant atlikti ne jam priskiriamą funkciją (pamelžti karves), o trikdyti kaimynų ramybę.

Byloje nenustatyta, kad ūkininkas, kartu su sutuoktine apie 6.10 val. ryte melžimo aparatu melžęs karves, jį naudojo ne pagal paskirtį ir tokiais veiksmais trikdė viešąją rimtį.

Kartu teisėjų kolegija nustatė, kad apylinkės ir apygardos teismai tinkamai neatskleidė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės. Apylinkės teismo nuomone, ūkininkas veikė netiesiogine tyčia, nes arti nukentėjusiosios namų valdos statydamas mobilų melžimo agregatą, skleidžiantį triukšmą, suvokė, kad gali būti trikdoma viešoji rimtis. Nors tokių padarinių nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad apylinkės teismas nenurodė, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį. Siekiant nustatyti netiesioginę tyčią asmens veiksmuose, reikėtų įrodyti, kad jis suvokė, jog renkasi teisei priešingą veiksmą (nagrinėjamoje situacijoje teismas turėjo nustatyti, kad ūkininkas suvokė, jog savo pievoje melždamas karves melžimo aparatu nusižengia įstatymo reikalavimams), numatė, kad dėl pirmiau nurodyto elgesio gali būti trikdoma asmenų ramybė ir poilsis, ir nors nenorėjo šių padarinių, tačiau sąmoningai leido jiems atsirasti.

Teisėjų kolegija šioje situacijoje neįžvelgė nei veikimo netiesiogine tyčia, nes ūkininkas negalėjo suvokti, kad karvių melžimas melžimo aparatu savo pievoje yra pavojinga veikla, nei veikimo tiesiogine tyčia, nei veikimo neatsargia kaltės forma. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo karves melžė įprastu tokiai veiklai laiku – apie 6.10 val., nes visuotinai žinoma aplinkybė, kurios papildomai nereikia įrodinėti, kad karvės rytais melžiamos anksti, siekiant suspėti pristatyti pieną į surinkimo punktą, iš kurio jis išvežamas taip pat anksti.

Teismai neįvertino, kad karvės daugiau nei 30 metų melžiamos toje pačioje vietoje, taip pat to, kad nukentėjusioji, kuri kaimynystėje sodybą įsigijo 2017 m., dėl karvių melžimo anksčiau pretenzijų nereiškė. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad kaimynų tarpusavio nesutarimų nereikėtų dirbtinai kriminalizuoti, siekiant savanaudiškų tikslų, pavyzdžiui, pasitelkiant policijos pareigūnus kaimynui pamokyti.

Vis dėlto asmenys, vykdantys ūkinę veiklą, kuriai naudojami triukšmo šaltiniai, taip pat turėtų siekti, kad ši veikla nekeltų nepatogumų šalia gyvenantiems asmenims. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija apylinkės ir apygardos teismų nutartis panaikino, o administracinio nusižengimo teiseną nutraukė.

Šaltinis – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos apžvalga. 2022 m. spalis