Vilnius. Po penktadienio žemdirbių ir žemės ūkio ministro pareiškimų, kuomet vieni ragino Kęstutį Navicką atsistatydinti, o pastarasis teigė, to nedarysiąs, diskusijos įvairiais žemės ūkio klausimais užvirė socialiniuose tinkluose.

Penktadienio pavakarę žemės ūkio ministras socialinio tinklo paskyroje įkėlė diskusijas provokuojančią žinutę „Grūdų auginimas Lietuvoje yra socialiai remiamas verslas!“

„Atsitiktine tvarka atrinkome augalininkystės ūkius įvairiuose Lietuvos regionuose ir gavome rezultatą, kad valstybė primoka už šią veiklą. Tai nėra smulkūs ūkiai! Ir šis balansas susidaro neįvertinant paramos investicijoms į ūkininko valdą bei dirvožemio tyrimus, kurie taip pat buvo apmokami mokesčių mokėtojų pinigais“, – socialiniame tinkle rašė K. Navickas.

Jis pateikė ir lentelę, kurioje nurodytos skirtingo dydžio ūkių 2019 m. gautų tiesioginių išmokų bei kompensacijų sumos, taip pat valstybei sumokėti mokesčiai ir skirtumai tarp šių skaičių.

Pagal lentelės duomenis, pavyzdžiui, didesnis kaip 700 ha grūdinių kultūrų ūkis gavo 207 tūkst. eurų išmokų ir kompensacijų, o valstybei mokesčių ir įmokų sumokėjo 156 tūkst. eurų. Taigi, ministras skaičiuoja, kad skirtumas tarp išmokų ir mokesčių buvo -51 tūkst. eurų. Esą, toks ūkis gavo daugiau išmokų negu sumokėjo mokesčių.

Išmokos nėra socialinė parama

Ši K. Navicko žinutė socialiniame tinkle per savaitgalį sulaukė pusantro šimto komentarų. Vieni, galima suprasti, gamtos ir aplinkosaugos šalininkai, palaikė ministrą, bet dauguma, daugiausiai ūkininkai, buvo šokiruoti tokių skaičiavimų.

Kaip rašo Tadas Marcinkus, „subsidijuojamas žemės ūkis visame pasaulyje, na, bent daugumoje, bet šios subsidijos skirtos netiesiogiai maisto vartotojams, bet ne ūkininkams. Nes jei maisto vartotojams reikėtų sumokėti tikrą maisto kainą, ji būtų žymiai didesnė. Žemės ūkio sektoriuje dirba apie 10 proc., tai labiau apsimoka remti tą 10 proc., nei likusius 90 proc. O šios išmokos yra Bendrijos narėms, tik Lietuvos ūkininkai ir dar kelios šalys gauna mažiau, nors turime konkuruoti bendroje rinkoje.“

Aušrys Macijauskas pratęsia mintį, paaiškindamas, kad „tiesioginės išmokos mokamos 100 proc. ES biudžeto lėšomis“.

Aistė Manickaitė cituodama K. Navicko žodžius, pasakytus ketvirtadienio susitikime su Lietuvos žemės ūkio tarybos nariais, rašo: „šokate į akis, net nežinodamas tiesioginių išmokų tikslų“ ir pateikia citatas šia tema iš Briuselio institucijų.

Arūnas Gražulis irgi paaiškina, kad „tiesioginės išmokos nėra valstybės parama, o ES BŽŪP dalis“.

Petro Šiaučiūno nuomone, „skaičiai paimti iš palubės. Noras sukiršinti visus prie gero neprives“.

Dainius Arlauskas komentare prašo ministro pateikti tokių skaičius argumentus ir šaltinius, tikslią detalizaciją.

Arvydas Rutkauskas stebisi ministro pozicija: „Na, kaip žemės ūkio ministras turėtų džiaugtis, kad ūkininkams lieka lėšų toliau stotis ant kojų ir vytis kitas ES šalis šioje ūkio srityje. O iš šio posto susidaro įspūdis, kad norite pabloginti ūkininkams sąlygas. Juk jūs turėtumėt būti jų globėjas, gynėjas ir kovotojas už jų gerovę pagal priskirtą jums veiklos sritį?“

„Bet Jūs nerimstat. Lietuvoje pienininkai sunaikinti, kiaulininkai – baigiami sunaikint. Dabar imsitės grūdininkų?“, – klausia ministro Auša Gin Biv.

Martynas Puidokas rašo: „Jokių išvadų. Vietoj kalbėjimosi kontrapuolimas. Jūs rimtai? Man gailia iki ko dėka Jūsų nusirito ŽŪM.“

Ignas Jankauskas teiraujasi: „Ar šį analitinį įrašą gerb. Ingrida Šimonytė matė? Toks įrašas netelpa į  jokius valstybės finansų, BŽŪP ir kitus rėmus. Protu nesuvokiama.“

Marius Viskontas paskaičiavo ir ministro atlyginimą: „4367 eurai Jūsų alga už nesąmoningas mintis? Kiek dar ilgai mėginsime įkąsti oponentams, tuo tarpu ir ūkininkams, kurie dirba kiaurą parą?“

Žemdirbiai nežino, kas kompensuoja dirvožemio tyrimus

Ne vienam diskusijos dalyviui kilo klausimas, kas gi kompensuoja tuos ministro minimus dirvožemio tyrimus, nes tie, kas juos daro, nėra gavę tokių lėšų. Dainius Arlauskas prašo ministro detalizuoti, „kokie tyrimai buvo apmokami mokesčių mokėtojų pinigais, kad visiems būtų aišku, kiek ir kas sumokėjo. Nes dabar žinau tikrai, kad Jūsų ir kitų valdininkų gaunami atlyginimai taip pat yra iš mūsų mokesčių (tame tarpe ūkininkų) mokėtojų sumokamų mokesčių“.

Rytis Kernagis, Mindaugas Kučinskas irgi domisi, pagal kokią priemonę dirvožemio tyrimus finansuoja, rašo, kad irgi norėtų tyrimus pasidaryti, jeigu surastų, kaip jie finansuojami.

Sandra Gražytė-Vainorienė kreipėsi į K. Navicką, klausdama, „kas ir kaip kompensuoja dirvožemio tyrimus, nes kaip tik galvojo apie tręšimo planus kitiems metams ir paprastai patys mokėdavo už tyrimus, negirdėjo, kad kompensuotų“.

Streikuoja prieš grūdus ir naftos rėmimą

Ministro įrašas sulaukė ir palaikymo. Pavyzdžiui, Jurgita Jakubauskaitė iškelia klausimą, ar normalu subsidijuoti tai, kas keliauja eksportui? „Tai gal tiesiog nerausiant žemės aniems varguoliams kokią žemės neprievartavimo išmoką mokėt? Senokai streikuoju prieš grūdines kultūras, nes kitais augalais gerokai sočiau pavalgau iš 1 kv. m“, - rašo J. Jakubauskaitė.

Mindaugas Bazys ragina „nustoti remti naftos auginimą“ ir giria ministrą: „Maistą reikia remti, ne naftą. Ministras šaunuolis!“.

Kiti diskusijos dalyviai prašė ministro parašyti, kiek valstybė remia smulkius ir vidutinius ūkius.

Tuo tarpu Vidas Makauskas, įkėlęs kelias nuorodas iš straipsnių, kaip sėkmingai verčiasi kelių hektarų ūkiai, siūlo, kad „kiekvienas 20 hektarų žemės ūkio paskirties žemės būtų apmokestinama minimalaus atlyginimo Sodros mokesčiu. Iš straipsnio fragmento matome, kad kolūkinė santvarka 4 kartus efektyvesnė. Arba dvarininkai pavagia apie 3,5 mlrd. nesumokėtų mokesčių“.

Andrius Laurinavičius nesupranta ūkininkų nepasitenkinimo: „Skiriami didžiuliai pinigai, niekas jų nežada atimti, prašoma labiau prisidėti prie gamtos išsaugojimo, kas jiems patiems į naudą. Nes klimato kaitos reiškiniai jiems patiems pirmiausiai smogs. Siūlomi pinigai prisitaikymui, o jie nepatenkinti, nori kažką atstatydinti. Kame šaknys?“

Mindaugo Bazio nuomone, trąšos, purškimai, nevalgomieji augalai - kelias į niekus, tai dyzelinio kuro auginimas: „Ar jis turi būti remiamas iš žemės ūkiui skirtų lėšų, yra didelis klausimas. Grūdiniai lobistai nori sutvarkyti viską taip, kad visuomenei (kuri ir suneša biudžeto lėšas) visad skatins tokių kultūrų, kaip rapsas, auginimą. Jeigu naudojate rapsų aliejų blynams kepti, susimąstykite, iš ko jis padarytas ir kaip užaugo. Šiais laikais yra ekologinio maisto trūkumas: daržovių, mėsos, tų pačių blynams kepti skirtų miltų... Skatinti reikia vidinį vartojimą ir ekologiškus produktus, kurie yra didžiausias gėris.“

Lukas Linkevičius palaiko ministrą, teikdamas, kad „banditams atkirtį duoda ir nesutinka su šantažu. Ne kiekvienas ministras taip gali“...

Tad socialinis tinklas verda nuo emocijų ir priešingų nuomonių. Dangis Verseckas prisimena, jog „čia panašus ėjimas kaip anoj kadencijoj papostintas sveikinimas miškininkams jų profesinės dienos proga su grupelės žmonų nuotrauka plynos kirtavietės fone, kai visa visuomenė ūžė nuo protestų prieš pernelyg intensyvų miškų kirtimą“.

MŪ inf.