Žemės ūkis neišnaudoja nuotekų dumblo potencialo
2021-04-28

Akademija, Kauno r. Nors mūsų šalies visuomenė vis dar laiko nuotekų dumblą pavojinga atlieka, tačiau mokslininkų tyrimai rodo, kad tai vertingas azoto, fosforo ir organikos turintis produktas, kurį galima drąsiai naudoti dirvožemiui gerinti ir žemės ūkio pasėliams tręšti.

Pasak VDU Žemės ūkio akademijos Vandens ūkio ir žemėtvarkos fakulteto profesoriaus dr. Algirdo Radzevičiaus, vienoje tonoje džiovinto nuotekų dumblo yra apie 40 kg azoto, 12 kg fosforo ir 60–70 proc. organikos, todėl jis gali būti viena efektyviausių priemonių dirvožemio degradacijai mažinti.

Deja, šis potencialas vis dar išnaudojamas nepakankamai, mat šiuo metu žemės ūkyje panaudojama tik trečdalis Lietuvoje susidarančio nuotekų dumblo.

Linas agro mob 21 04 01+ Bioversija 21 04 30

„Pagal suvestinius rodiklius pasaulyje žemės ūkyje sunaudojama apie 45 proc. nuotekų dumblo. ES, kur ekologiniai reikalavimai yra gerokai griežtesni, žemdirbystės tikslams sunaudojama apie 46 proc., 21 proc. keliauja į sąvartynus, 20 proc. – sudeginama.

Tad Lietuvai reikia gerokai pasistengti, norint pasiekti vidutinį dumblo naudojimo žemės ūkio tikslams rodiklį“, – sako profesorius, pridurdamas, kad be neigiamo požiūrio į nuotekų dumblą, jo naudojimą stabdo ir tai, kad lig šiol jis nėra įteisintas Lietuvoje kaip dirvožemį gerinantis produktas.

Nuotekų dumblas gali būti naudojamas žemės ūkyje dirvožemiui tręšti, auginant javus, techninius augalus, biokurui (deginamas ir išgaunamos biodujos), energiniam miškui auginti, sunaikintoms (apleistoms) žemėms atkurti, išnaudotiems žvyro, smėlio, molio karjerams ir durpynams rekultivuoti, naudojamų sąvartynų tarpiniams sluoksniams formuoti ir uždarytiems sąvartynams rekultivuoti; miesto želdynams tręšti, pakelių šlaitams sutvirtinti ir apželdinti.

„Žinoma, tręšiant laukus nuotekų dumblu, taikomi tam tikri apribojimai. Nustatyta maksimali tręšimo norma – 170 kg azoto ir 40 kg fosforo per metus, vadinasi, naudojant džiovintą dumblą, reikėtų skirti 4–5 t/ha, sausintą ar kompostuotą – 9–11 t/ha“, – normas pristato mokslininkas.

Nuotekų dumblas skirstomas į tris kategorijas pagal sunkiųjų metalų koncentraciją jame ir, pasak A. Radzevičiaus, būtent sunkieji metalai kelia daugiausia baimių ir nugąstavimų, nors augalams tręšti gali būti naudojamas pirmos ir antros kategorijos dumblas.

„Mūsų tyrimai rodo, kad didžiosios daugumos didžiųjų miestų valyklų dumblas atitinka antros kategorijos reikalavimus. Atliktos dumblo būvio ciklo analizės rodo, kad antros kategorijos dumblą tikslingiausia kompostuoti ir naudoti augalams tręšti ir dirvožemiui gerinti. O gera žinia ūkininkams – nuo 2022 m. sausio 1 d. dar labiau griežtėjantys kokybinių rodiklių reikalavimai antros kategorijos dumblui“, – pastebi A. Radzevičius.

Pasak jo, dėl naujų reikalavimų sunkiųjų metalų koncentracija dumble turės būti dar mažesnė, todėl valyklos turės diegti papildomų priemonių jiems pasiekti, nors dauguma jų jau dabar yra investavę didžiules lėšas ir apsirūpinę reikiamas įrenginiais.

„Jei dabar antros kategorijos dumble leidžiama švino koncentracija yra 140–750 mg/kg, tai nuo 2022 m. ji turės būti 140–150 mg/kg. Kadmio buvo 1,5–20 mg/kg, bus 1,5–5, chromo buvo 140–400, bus 140–170, vario buvo 300–1 000, bus 300–500, nikelio buvo iki 300, bus iki 70, cinko buvo 800–2 500, bus iki 1 500 mg/kg.

Didesnės koncentracijos dumblas bus priskiriamas III kategorijai ir jo naudoti žemės ūkyje nebus galima“, – naujus dumblo sunkiųjų metalų kiekių reikalavimus pristato prof. dr. A. Radzevičius, neabejodamas, kad griežtesni reikalavimai padidins nuotekų dumblo paklausą žemės ūkyje.

MŪ inf.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip vertinate virtualius renginius: posėdžius, seminarus, konferencijas, kt.?
Orai