Kaunas. Vabzdžių, kaip alternatyvaus baltymų šaltinio, panaudojimas maistui ir pašarams – nauja, madinga, bet sudėtinga ir daug mokslinių tyrimų reikalaujanti sritis, kuriai Europoje trūksta aiškaus reglamentavimo ir ekonominio pagrindimo.

Poreikį naudoti vabzdžių produktus lėmė baltymų trūkumas pasaulyje, taip pat tvarumo aspektas. Vis dėlto dalis mokslininkų teigia, kad bendra ekonominė ir aplinkosauginė vabzdžių auginimo nauda priklauso nuo regiono, gamybos būdų ir šalutinių produktų panaudojimo. Be to, trūksta aiškių europinių nuostatų ir rekomendacijų, kaip saugiai integruoti vabzdžius į maisto gamybą. Kol kas Europos Sąjunga reglamentuoja tik svirplių miltų su pašalintais riebalais naudojimą.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos (LSMU VA) mokslininkai yra atlikę keletą tyrimų, kaip vabzdžių žaliavą integruoti į maisto produktus.

Gyvūnų mokslų fakulteto dekanė, Gyvūnų auginimo technologijų instituto vadovė, Veterinarijos fakulteto Maisto saugos ir kokybės katedros profesorė akademikė Elena Bartkienė atskleidė nevienareikšmį požiūrį į vabzdžių auginimą ir jų produktų naudojimą žmonių mityboje, nes, norint vabzdžių produktus dėti į maistą, reikia atsižvelgti ne vien į maistinę vertę, bet ir į saugą, t. y. kas vyksta per technologinį procesą.

Gamybos tvarumas – sąlyginis

Viešojoje erdvėje, kalbant apie vabzdžių ir jų produkcijos naudojimą maistui, itin pabrėžiamas daug didesnis baltymų kiekis, palyginti su tradiciniais baltymais. Tačiau E. Bartkienė pastebi, kad literatūroje pateikiami skaičiai turi labai plačias ribas – baltymų gali būti nuo 20 iki 76 procentų. Tai priklauso nuo augimo vietos ir sąlygų, šėrimo, perdirbimo ir panašiai.

„Galima gauti tikrai labai didelę maistinę vertę. Bet reikia įvertinti ir kitus dalykus – pašarų kainą, auginimo sąlygas, energijos sąnaudas, maisto saugą“, – pabrėžė profesorė.

Kai kuriems vabzdžiams augti reikia nuolatinės aukštesnės kaip 30 °C temperatūros, Lietuvos sąlygomis tokia temperatūra natūraliai būna retai. Todėl energijos sąnaudos yra didelės. Be to, norint gauti geros kokybės vabzdžių biomasę, reikia juos šerti subalansuotais pašarais, papildomai praturtinti vitaminų, mineralų, kitų naudingų medžiagų.

„Teiginiai, kad galime vabzdžius šerti bet kuo, kad tai yra žiedinės ekonomikos principas ir sušersime jiems visas atliekas, iki šiol nėra pakankamai pagrįsti. Nes atliekų surinkimas yra problema, tam dar reikia nemažo įdirbio: atliekos turi būti nesupelijusios, neužterštos, o jeigu jos užterštos, turime žinoti, kaip jas išvalyti.

Ką vabzdžiui sušersime, tą jis ir sukaups. Todėl labai rekomenduočiau nagrinėti vabzdžių produktų naudojimą ir maisto ar pašarų saugos aspektu. Jeigu vabzdžių žaliavoje nevertini mikotoksinų, pesticidų, sunkiųjų metalų, tai nėra visapusiškai etiška pozicija. Vis dėlto turime žiūrėti, ką sušėrėme, ką gavome, kokias medžiagas vabzdys sukaupė“, – pabrėžė E. Bartkienė.

Vabzdžių gamybos tvarumas priklauso nuo regiono, aplinkos, galimybių, šalutinių produktų panaudojimo, nesiginčijama, kad, auginant vabzdžius, sunaudojama daug mažiau vandens. Kai kurie koncernai Europoje šalutinius produktus surenka centralizuotai, pavyzdžiui, iš didelių fabrikų, kurie sukaupia daug augalinių išspaudų, atliekų po ekstrakcijos ir kt. Pastaruoju atveju šalutinius produktus panaudoti pašaro gamybai galima centralizuotai, užtikrinant saugos rodiklius.

Įsitvirtins kaip pašarų priedas?

Geriausias ir daugiausia ištirtas vabzdžių panaudojimas yra žuvų pašaruose. „Pigesni vabzdžių produktai yra labai naudingi žuvims, iš kurių gauname vertingą žmogaus mitybai žuvų mėsą. Taip pat gaminami pašarai augintiniams. Gal tai jau darosi mada, nes kiek tai veiksminga ir (ar) apsimokėtų ekonomine prasme, dar sunku pasakyti. Tokių skaičiavimų nesame atlikę“, – svarstė profesorė.

Ji linkusi manyti, kad vabzdžių produktai Europoje vis dėlto labiau įsitvirtins kaip pašarinės žaliavos, o ne žmonių maistas.

„Pagal mūsų atliktus tyrimus, vartotojų apklausas, nemanau, kad vabzdžių žaliava Europoje artimiausią dešimtmetį integruosis taip, kaip integravosi, pavyzdžiui, sojos. Galbūt vėliau, jeigu klimato kaita stiprės, jeigu atsiras naujų žaidėjų rinkoje, padėtis gali keistis, todėl svarbu jau dabar Europai reglamentuoti maisto saugos niuansus, būti budriems ir nebijoti išsakyti savo nuomonę, jeigu matome ką nors negero“, – teigia mokslininkė.

Visą straipsnį apie vabzdžių produktus skaitykite čia.