Kaunas. Šiltesnės žiemos ir ilgesnis vegetacijos sezonas gali sudaryti palankesnes sąlygas gausiažiedėms dvimetėms svidrėms augti Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse. Tyrimai rodo, kad šios pašarinės žolės vis geriau išgyvena, o karštomis ir sausomis vasaromis geba užtikrinti stabilų sausųjų medžiagų derlių.

Iš visų pašarinių žolių svidrės išsiskiria derlingumu, aukšta pašarų kokybe, dideliu angliavandenių kiekiu, jas noriai ėda gyvuliai. Lietuvoje auginamos trys pagrindinės svidrių rūšys: daugiametės (Lolium perenne), gausiažiedės vienmetės (Lolium multiflorum ssp. multiflorum) ir gausiažiedės dvimetės svidrės (Lolium multiflorum ssp. italicum).

Dėl universalumo, aukštos maistinės vertės ir neblogo atsparumo abiotiniams stresams daugiametės svidrės yra vienos pagrindinių žolių, auginamų pašarams gaminti Lietuvoje. Jos gana atsparios mindymui, ilgaamžės ir puikiai atlaiko dažną ganymą ir pjovimą.

Gausiažiedės svidrės, vienmetės ir dvimetės, produktyvumu ir maistingumu lenkia daugiametes svidres. Dvimetės yra vienos gausiausiai derančių ir maistingiausių pašarinių žolių rūšių, pasižymi geru virškinamumu ir aukštu energijos kiekiu, tad jų mišiniai su kitomis miglinėmis ir pupinėmis žolėmis jau sėjos metais gali suformuoti ne tik labai kokybiškus, bet ir visą sezoną gana stabiliai derančius žolynus.

Greitai augančių ir labai produktyvių žolių rūšių panaudojimas žolynams duoda ne tik agronominės naudos, bet ir mažina azoto ir fosforo išplovimą, prisideda prie dirvožemio sveikatos gerinimo ir paviršinių vandenų taršos mažinimo, užrakina anglį, stabilizuoja dirvožemio struktūrą ir skatina bioįvairovės gausą jame.

Vis dėlto Lietuvos augintojai nedažnai gausiažiedes svidres įtraukia į žolynus dėl jų trumpaamžiškumo, kurį lemia didesnis jautrumas šalčiui. Šios rūšies svidrės dažniausiai auginamos kaip dengiamasis ar tarpinis pasėlis.

Žiemkentiškumo tyrimai

Svidrės, ypač jų trumpaamžės rūšys, yra labiausiai žiemą pažeidžiamos miglinės žolės ir tai labai aiškiai atspindi lietuviškos veislės Ugnė plastiškumo tyrimai. Prasčiausias veislės žiemkentiškumas buvo nustatytas 2013 ir 2014 m., kai žiemos buvo šaltos, o sniego danga menka. Tačiau, keičiantis žiemos sąlygoms, švelnesnės temperatūros nesukėlė tiek žalos, tad ir žolės išgyveno beveik šimtu procentų. Taigi tikėtina, kad užsitęsęs ruduo kartu su švelniomis žiemomis, kitaip nei daugiamečiams augalams, trumpaamžėms svidrėms yra ne grėsmė, bet atvirkščiai, galimybė atskleisti visą savo potencialą.

Viena iš dvimečių svidrių stipriųjų savybių – gebėjimas greitai ir energingai pradėti vegetaciją pavasarį, o tai leidžia žolėms sukaupti ir didesnę biomasę pirmai pjūčiai. Ugnė visais tyrimų metais pavasarį atžėlė labai gerai, išskyrus 2014-uosius, kai svidrės ne tik prastai išgyveno žiemą, bet ir pavasarį atžėlė prasčiausiai. Tai, kad augalai prastai vystėsi, manoma, įtakos turėjo staigus sausio temperatūros kritimas žemiau nei –12 °C, kai sniego danga buvo labai plona. Dėl tokio staigaus šalčio daug augalų galėjo nušalti ir prastai atželti pavasarį. Kita vertus, atžėlimas po pjūčių, ypač po pirmosios pjūties, buvo stabilus, nepaisant sausų vasarų.

Atsparumas ligoms

Grybinės ligos gali pakenkti pašarų kokybei, sumažinti svidrių derlių ar sėklų daigumą, tačiau Lietuvoje dėl klimato sąlygų žolynuose jos plinta lėtai ir dažniausiai pasireiškia vasaros pabaigoje, todėl nedaro didelės žalos derliui.

Vainikuotosios rūdys ar dėmėtligė veislės Ugnė žolynuose daugiausia pasireiškė 2013 ir 2014 m. rugpjūčio mėnesiais. Infekciją paskatino itin karšta ir drėgna vasaros pabaiga, tačiau ligų poveikis buvo nedidelis ir reikšmingos įtakos nei derliui, nei jo kokybei neturėjo. Nors panašios tendencijos matyti ir kitose Šiaurės Europos šalyse, šios ligos kol kas nėra didelė grėsmė svidrių produktyvumui.

Dar lieka daug klausimų dėl klimato kaitos poveikio ir svidrių vaidmens ateityje, tačiau selekcijos pažanga teikia vilčių, kad gausiažiedės dvimetės svidrės galėtų tapti svarbia pašarų gamybos dalimi ir mūsų regione. Nors dar reikia išsamesnių tyrimų ir patirties, pirmieji rezultatai džiugina.

Visą straipsnį apie gausiažiedes svidres ir lietuvišką veislę Ugnė skaitykite čia.