Vilnius. Šį pavasarį ypač aktualus ekonomiškai pagrįstas ir efektyvus tręšimas, tad svarbu, kiek laukuose yra sukaupta mineralinio azoto ir mineralinės sieros. Tyrimų rezultatai rodo ryškius regioninius skirtumus.

Mineralinio azoto kiekis

Šį pavasarį matoma, kad N_min skirtingų regionų dirvožemiuose sukaupta labai nevienodai. Vidutiniškai 0–60 cm sluoksnyje N_min yra 47,1 kg/ha.

Daugiausia N_min, kaip ir ankstesniais metais, nustatyta Vidurio Lietuvoje – 60 kg/ha. Mažesni kiekiai fiksuoti Vakarų Lietuvoje – 42,8 kg/ha, o mažiausi – Rytų Lietuvoje – 37,7 kg/ha.

Labai maži N_min kiekiai (≤35 kg/ha) Vidurio Lietuvoje nustatyti 12,1 proc. tirtų aikštelių, Vakarų Lietuvoje – 42,6 proc., o Rytų Lietuvoje – 55,9 proc. Mokslininkių teigimu, būtent šiuose plotuose pavasarinio tręšimo efektyvumas bus didžiausias.

Didesniu N_min kiekiu dirvožemio 0–60 cm sluoksnyje (50,1–69,2 kg/ha) išsiskyrė tik Vidurio Lietuvos žemumos vidurinė dalis, apimanti Joniškio, Pakruojo, Pasvalio bei didesnę dalį Panevėžio rajonų, ir Nemuno žemupio pietinė dalis, apimanti Šakių, Marijampolės bei dalį Vilkaviškio rajonų. Tokie rezultatai sietini su sunkesne šių regionų dirvožemių granuliometrine sudėtimi ir intensyvesnėmis auginimo technologijomis, kurios gali lemti didesnes N_min atsargas dirvožemyje.

Tai, kiek azoto liko dirvožemyje po žiemos lėmė augalai ir priešsėliai. Mažiausi N_min kiekiai 0–60 cm sluoksnyje nustatyti po daugiamečių žolių ir ganyklų – 32,5 kg/ha, po vasarojaus – 39,1 kg/ha, po žiemkenčių – 46,2 kg/ha, o daugiausia azoto išliko rudenį pasėtuose žiemkenčiuose ir rapsuose – 56,4 kg/ha. Tokie skirtumai siejami su skirtingu augalų azoto įsisavinimo intensyvumu ir dirvoje po derliaus likusių augalinių liekanų kiekiu, kuris dirvožemyje lemia N_min atsargas po žiemos.

Vertinant pasiskirstymą dirvožemio profilyje, didžioji dalis N_min sukaupta viršutiniame 0–30 cm sluoksnyje (29,6 kg/ha), o gilesniuose sluoksniuose jo mažėja: 30–60 cm – 18,6 kg/ha, 60–90 cm – 16,9 kg/ha.

Tai rodo, kad pavasarį augalai pirmiausia naudoja paviršiniame sluoksnyje esantį azotą, todėl tręšimo poreikis priklauso tiek nuo priešsėlio, tiek nuo dirvožemio gylio, kuriame azotas išliko.

Toks pasiskirstymas taip pat rodo, kad azoto išplovimo į gilesnius sluoksnius rizika išlieka ribota, tačiau gali didėti lengvesniuose dirvožemiuose ar esant intensyvesniems krituliams.

Mineralinio azoto kiekis skirtingų rajonų dirvožemiuose

Šiemet atlikti tyrimai rodo aiškią tendenciją: sunkesnės granuliometrinės sudėties dirvožemiai (moliai ir priemoliai) sukaupė daugiau N_min, nes juose mineralizacijos procesai vyksta lėčiau, o nitratai mažiau išsiplauna. Tokiuose dirvožemiuose 0–60 cm sluoksnyje N_min vidutiniškai nustatyta 60,2 kg/ha.

Lengvesnės granuliometrinės sudėties dirvožemiuose (priesmėliuose ir lengvuose priemoliuose) N_min kiekiai buvo mažesni – vidutiniškai 47,9 kg/ha. Smėliuose N_min kiekis siekė tik 37,4 kg/ha.

Pavasarį dirvožemyje augalams svarbiausia yra nitratinė azoto forma (NO_₃^⁻), nes ji lengviausiai pasisavinama augalų ir lemia augalų augimą bei derlių. Tyrimai rodo, kad 0–60 cm dirvožemio sluoksnyje nitratai sudarė didžiąją dalį. Jo koncentracija kito priklausomai nuo dirvožemio granuliometrinės sudėties ir priešsėlio.

Sunkesniuose priemoliuose ir moliuose nitratinio azoto randama daugiausia – apie 48 kg/ha, priesmėliuose ir lengvuose priemoliuose jo kiekis mažesnis – apie 37 kg/ha, o smėliuose – tik 23 kg/ha. Kiek mažesni kiekiai fiksuoti po žiemkenčių, kaupiamųjų, vasarinių rapsų ir kukurūzų – 34 kg/ha, o mažiausi – po daugiamečių žolių ir ganyklų – tik 18 kg/ha.

Amoniakinio azoto dirvožemyje buvo gerokai mažiau, išskyrus daugiamečių žolių ir ganyklų plotus. Tad pagrindiniai Nmin svyravimai susiję būtent su nitratais. Dėl to tręšimo planavimui svarbiausia yra NO_₃^⁻ kiekis 0–60 cm gylyje, nes jis tiksliausiai parodo realų pavasarinį azoto kiekį.

Mineralinės sieros kiekis

Vidutinis S_min kiekis šalies dirvožemiuose 0–60 cm sluoksnyje buvo 27,3 kg/ha. Tyrimai rodo, kad Rytų ir Vidurio Lietuvoje vyravo dirvožemiai, turintys mažus (10,1–20 kg/ha) ir vidutinius (20,1–30,0 kg/ha) S_min.

Tik Vidurio Lietuvoje didesnė dalis tirtų laukų pasižymėjo labai daug (>40 kg/ha) ir daug (30,1–40,0 kg/ha) S_min turinčiais kiekiais, kurie sudarė daugiau nei pusę tirtų aikštelių.

Tai reiškia, kad didelėje šalies dalyje sieros atsargos yra nedidelės, todėl tręšimas vien azotu gali būti mažiau efektyvus, ypač lengvesniuose dirvožemiuose, kur siera greičiau išsiplauna.

Mažiausiai S_min rasta lengvuose dirvožemiuose, pievose ir ganyklose, taip pat po vasarojaus ir mažesnio intensyvumo žemės ūkio gamybos ūkiuose. Todėl planuojant pavasarinį tręšimą svarbu vertinti ne tik azoto, bet ir sieros kiekį dirvožemyje, nes šių elementų santykis tiesiogiai lemia azoto įsisavinimo efektyvumą. Esant sieros trūkumui, augalai negali pilnai panaudoti azoto, todėl mažėja tręšimo efektyvumas ir didėja nuostolių rizika.