Kaunas. Vis dažniau sakoma, kad esame tai, ką valgome, tačiau šiandien prie šios frazės verta pridėti dar vieną aspektą – kaip maistas buvo užaugintas. Ar išmaniosios technologijos gali padėti užauginti ne tik efektyviau, bet ir sveikiau?

Tradiciniai broilerių stebėjimo metodai, paremti vizualine apžiūra ir pavieniais matavimais, vis dažniau laikomi nepakankamais. Šiuos trūkumus padeda įveikti dirbtinis intelektas (DI) ir pažangios jutiklių technologijos.

Šiuolaikinė paukštininkystė susiduria su dviem svarbiais iššūkiais – didėjančiu maisto poreikiu ir visuomenės lūkesčiais dėl aukštų gyvūnų gerovės standartų. Naminių paukščių laikymo sąlygos pastaruoju metu yra labai plačiai aptarinėjamos.

Tradicinių stebėjimo metodų nebepakanka

Ūkiuose stebimi tokie rodikliai kaip mirtingumas, šlubavimas, pėdų pagalvėlių dermatitas, kūno svorio vienodumas, paukščių aktyvumas, kraiko kokybė, oro sudėtis (amoniakas, sieros vandenilis, CO₂ kiekis), net paukščių skleidžiami garsai. Šių rodiklių visuma leidžia spręsti, ar paukščiai auga sveikai ir patiria kuo mažiau streso.

Penkios pagrindinės sritys, pagal kurias vertinama broilerių gerovė:

• sveikata ir fizinė būklė;
• elgesio rodikliai;
• laikymo sąlygos;
• mityba ir girdymas;
• emocinė būsena ir streso požymiai.

Paukštidėse dažniausiai laikoma po 30 000–32 000 arba 50 000–70 000 broilerių. Dėl to žmogui fiziškai sudėtinga nuolat ir tiksliai vertinti visų paukščių būklę. Be to, daugelis problemų, pavyzdžiui, stresas ar ankstyvos ligų stadijos, gali būti pastebimos per vėlai. DI leidžia anksti nustatyti laikymo sąlygų pokyčius ir galimus sveikatos sutrikimus, taip pat prognozuoti problemas dar prieš joms tampant akivaizdžiomis.

Kaip DI „mato“ ir „girdi“ broilerius? Tam pasitelkiama kompiuterinė rega. Broilerių elgesiui, sveikatai ir judėjimui stebėti naudojamos kompiuterinės regos sistemos. Taip pat naudojamas akustinis DI. Mikrofonai kartu su DI modeliais analizuoja pulko skleidžiamus garsus.

Naudojami ir aplinkos jutikliai bei išmanus paukštidės mikroklimato valdymas. Daiktų interneto jutikliai kartu su DI nuspėjamaisiais modeliais leidžia stebėti temperatūrą, drėgmę, NH₃, CO₂ kiekį; oro srautą ir paukštidės vėdinimą; šviesos intensyvumą ir trukmę; kraiko drėgmę.

Kaip DI paukštininkystėje susijęs su visuomenės sveikata?

Dirbtinis intelektas keičia broilerių auginimo sąlygas jų gerovės ir sveikatingumo požiūriu. Pasak prof. habil. dr. Romo Gružausko, ankstyva ligų diagnostika, aplinkos kontrolė, individualizuotas pulko stebėjimas leidžia apsisaugoti nuo ligų, o susirgus – taikyti tikslinį gydymą, išvengiant masinio antibiotikų naudojimo. Tad paukštynuose taikomos technologijos turi tiesioginį poveikį visuomenės sveikatai.

Pagrindiniai kriterijai, lemiantys paukštienos pardavimą – produktų sauga, tinkamų auginimo sąlygų užtikrinimas, atsižvelgiant į aukščiausius gyvūnų gerovės reikalavimus, aplinkos tausojimas ir palankus poveikis gyventojų sveikatai.

„Geresnis lesalo maistinių medžiagų, efektyvus pulkų sveikatingumo valdymas, taikant DI sistemas, leidžia ne tik gerinti lesalų biokonversiją, paukštienos kokybę, didinti gamybos ekonominį efektyvumą, bet ir mažinti dujų ir kitų kenksmingų medžiagų išsiskyrimą į aplinką.

Naminių paukščių sveikatingumas, lesalų biokonversija blogėja ir paukštienos defektai atsiranda dėl per didelės auginimo koncentracijos. Ankstyvuoju auginimo laikotarpiu svarbu prognozuoti galimus paukščių sveikatingumo pokyčius ir, taikant DI sprendimus, diegti išankstinio perspėjimo sistemas.

DI taikymas auginant paukščius suteikia ir didelę ekonominę naudą. Darant prielaidą, kad paukštidėje vidutiniškai auginama 32 000 broilerių, gaištamumo sumažinimas 0,5 proc. per vieną auginimo ciklą leistų papildomai pagaminti apie 320 kg paukštienos, o per metus – 2 400 kg (kai per metus vyksta 7,5 auginimo ciklo)“, – aiškina prof. habil. dr. R. Gružauskas.

Anot jo, paukštynuose taikomos technologijos daro gana tiesioginį poveikį visuomenės sveikatai: mažiau antibiotikų – mažesnė rizika atsparių bakterijų perdavimo žmogui rizika; geresnė higiena – mažiau patogenų (pvz., Salmonella, Campylobacter), stabilesnė produkcijos kokybė – mažesnė maisto saugos rizika.

„Tai yra klasikinis „Vienos sveikatos“ principo veikimo pavyzdys – gyvūnų, aplinkos ir žmonių sveikata yra glaudžiai susijusios.

Šiam tikslui pasiekti pasitelkiamos įvairios DI technologijos: individualus paukščių identifikavimas didelio tankio laikymo sąlygomis ir laisvo laikymo sistemose, paukščių fiziologinių poreikių, susijusių su gerove, nustatymas ir jų analizė, produktyvumo didinimas naudojant laiko eilučių duomenų analizę, viščiukų elgsenos analizė naudojant optinės šviesos modelius.

Paukščių auginimo sąlygos daro tiesioginę įtaką mėsos kokybei. Patiriamas stresas ją blogina – mėsa gali tapti blyški, minkšta, vandeninga. Nepakankamas broilerių judėjimas sukelia neigiamus raumenų struktūros pakitimus, dėl nesubalansuotos mitybos būtų prastesnė riebalų sudėtis. DI poveikis šiuo atveju yra netiesioginis, bet reikšmingas: jis padeda optimizuoti lesalų sudėtį, mažina stresą, palaiko optimalų paukštidės mikroklimatą“, – sako profesorius.

Kaip DI gali pakeisti paukštininkystę per artimiausią dešimtmetį? Pasak prof. habil. dr. R. Gružausko, šiuo metu žmonija susiduria su sudėtingais iššūkiais – klimato kaita, biologinės įvairovės nykimu, didėjančia socialine nelygybe.

„Paukštienos gamintojų ir su jais susijusių sektorių iššūkis – nustatyti ir skatinti diegti gamybos sistemas, kurios pagerintų žmonių, naminių paukščių sveikatą ir planetos gerovę. Šiame procese DI taps ne papildoma priemone, o standartu“, – sako mokslininkas.

Visą straipsnį apie DI sprendimus broilerių gerovei ir sveikatingumui skaitykite čia.