Berlynas. Naujausi moksliniai tyrimai atskleidė, jog melžiamų karvių uodegos galo temperatūra yra vienas iš bakterinę infekciją išduodančių kintamųjų. Atvėsimas galimai signalizuoja apie sveikatos problemas.

Melžiamų karvių sveikatai įvertinti naudojami gerai žinomi rodikliai, pavyzdžiui, žingsnių skaičius ir įmitimo balas, tačiau vis daugiau dėmesio skiriama kitiems neinvazinio tyrimo būdams. Uodegos galo vertinimas dažniausiai atliekamas mėsiniams galvijams, siekiant nustatyti aplinkos streso veiksnius ir laikymo sąlygas. Melžiamų karvių uodegos pakitimai siejami su pablogėjusia gerove, pavyzdžiui, sužalojimų padaugėja dėl netvarkingos mėšlo šalinimo įrangos, konkurencijos bandoje, netinkamo elgesio su gyvūnais (jei sukama uodega). 

Uodegigalio tyrimai laikomi perspektyviais veterinarijoje, siekiant susieti juos su sveikatos sutrikimais ir darant prielaidą, jog susirgus atsiranda kraujotakos pakitimų, kuriuos galima įvertinti infraraudonųjų spindulių termografija. Tyrimas padeda diagnozuoti ligas prieš atsirandant klinikiniams požymiams. 

Veihenstefano-Triesdorfo taikomųjų mokslų ir Miuncheno Liudviko ir Maksimiliano universiteto (Vokietija) mokslininkai 14 mėnesių vykdė tyrimą pieno ūkyje, kuriame įvertino 351 holšteinų fryzų veislės karvę. Iš viso atlikta 530 stebėjimų, kurių metu surinkta informacija apie uodegos galo pokyčius ir temperatūrą, tešmens ir nagų sveikatą, temperatūrą tiesiojoje žarnoje, prieskrandžių prisipildymą ir motoriką, fizinį aktyvumą, kūno įmitimą, produktyvumo kiekybinius ir kokybinius rodiklius. Tyrimas pristatytas mokslo žurnale „Animal“.

Remiantis išvadomis, produktyvių ir be akivaizdžių sveikatos problemų karvių uodegigalis buvo šiltas, be pakitimų (nestandartizuota vidutinė temperatūra – 31,55 °C). Žemesnė uodegos galiuko temperatūra ir vizualiai matomi pakitimai buvo susiję su tešmens ir nagų problemomis, sumažėjusiu prieskrandžio pripildymu ir kitais suprastėjusios sveikatos požymiais. 

Vertindami praktinę naudą, mokslininkai pripažino, jog infraraudonųjų spindulių termografijos veiksmingumą gali įtakoti įvairūs veiksniai, tokie kaip individualūs gyvūnų skirtumai, aplinkos sąlygos, kameros kalibravimas, kailio užterštumas bei drėgnis.