Akademija (Kėdainių r.). Siekiant plėsti sėjomainas, ieškoma galimybių panaudoti įvairesnius pupinius augalus. Vieni tokių galėtų būti avinžirniai. Lietuvoje atlikti tyrimai rodo, kad perspektyvų juos auginti yra.

Avinžirniai, kaip ir kiti vienmečiai pupiniai sėjomainos augalai, ekosistemai suteikia keletą pranašumų. Vienas jų – azoto fiksacija iš oro. Apvėlus sėklas specialiais inokuliantais, avinžirniai sudaro simbiozę su gumbelius fomuojančiomis bakterijomis ir taip gauna iš oro reikiamą azoto normą.

Sėjomainose auginamų avinžirnių nereikia papildomai tręšti azotu, be to, dalį sukaupto azoto jie palieka kitiems po jų auginamiems augalams. Avinžirniai vertingi ir kaip dvinarių ar daugianarių pasėlių elementai.

Kitaip nei žirniai, žydintys avinžirniai toleruoja aukštą oro temperatūrą. Be to, jie įsišaknija giliau nei žirniai ar lęšiai ir yra atsparesni sausrai. Avinžirniai gali augti dirvožemiuose, kur susilaiko vanduo, todėl yra vieni perspektyviausių augalų, kurie gali prisitaikyti prie klimato kaitos Lietuvoje, t. y. prie dažnesnių ekstremalių reiškinių ir aukštesnės oro temperatūros.

Avinžirniai subręsta vėliau nei žirniai ar lęšiai, jiems reikia ilgesnio, šiltesnio auginimo sezono. Vidutinė augalų branda priklauso nuo veislės ir klimato sąlygų ir svyruoja nuo 100 iki 130 dienų. Pasėjus gegužės pradžioje avinžirnių derlių bus galima nuimti iki rugsėjo vidurio.

Auginimo praktika

Siekiant gauti optimalų derlių ir sėkmingai užauginti avinžirnius, reikia atkreipti dėmesį į lauko parinkimą, sėją, inokuliavimą, ligų kontrolę, piktžolių ir vabzdžių kenkėjų valdymą, derliaus nuėmimą ir sėjomainą. Labai svarbus auginimo veiksnys yra ligų valdymas.

Avinžirnių pasėliams geriausiai tinka gerai nusausinti smėlingi priemoliai, kurie yra neutralūs arba šarminiai (pH nuo 6,0 iki 9,0) ir gerai sulaiko vandenį.

Sėjos laikas priklauso nuo avinžirnių veislės ir gali trukti nuo gegužės pradžios iki birželio vidurio.

LAMMC eksperimentų duomenimis, sėjant palankiu laiku rekomenduojama sėklos norma – 63 augalai/m². Sėjant vėliau avinžirnių sėklos normą galima didinti iki 80 augalų/m².

Auginant ekologiškai, atsižvelgiant į sėjos laiką ir sėklos normą, avinžirniai gali duoti 1,2–1,9 t/ ha derlių. Sėjos vėlinimas didina neproduktyvių ankštarų kiekį, o sėklos normos didinimas reikšmingai mažina bendrą suformuotų ankštarų kiekį. Bandymų laukeliuose derlingiausi buvo avinžirniai, pasėti 50 cm tarpueiliais. Panašus derlingumas gautas ir ekologinėmis sąlygomis auginant 25 cm tarpueiliais. Taigi, avinžirnius galima sėti įvairiais tarpueiliais – nuo įprastų siauraeilių (12,5, 15 arba 20 cm) iki plačiaeilių (50, 60 arba 70 cm).

Bandymai parodė, kad, sėjant augalus mažiausia sėklos norma, gautas didesnis grūdų baltymų kiekis, sukaupta daugiau augalų biomasės, susiformavo daugiau produktyvių stiebų. Be to, sėjant mažesne sėklos norma, avinžirniai gerai konkuravo su piktžolėmis ir mažino jų kiekį. Augalai buvo aukštesni, auginant juos kiek didesne norma.

Visą straipsnį apie avinžirnių auginimo perspektyvas, šių augalų savybes, auginimą, ligas, kenkėjus ir piktžoles skaitykite čia.