Vašingtonas. Dėl klimato kaitos dažnėjantys miškų gaisrai kenkia viskam: laukinės gamtos įvairovei, orui, žmonėms. Amerikiečių pieno gamintojai sunerimę, kad dėl šių kataklizmų mažėja ir pieninių karvių produktyvumas.

Per pastaruosius kelis dešimtmečius JAV padaugėjo miškų gaisrų, kuriuos, manoma, lemia šiltėjantis klimatas. Vakarinėje dalyje, kurioje dažniausiai kyla šių kataklizmų, laikoma daugiau kaip 2 mln. melžiamų karvių, o jos duoda daugiau kaip 25 proc. viso šalyje gaunamo pieno. Mokslininkai teigia, kad galvijų sveikatai ir produktyvumui kenkia oro teršalai, esantys dūmuose.

Pasak tyrimo vadovės dr. Amy L. Skibiel iš Aidaho universiteto Gyvūnų, veterinarijos ir maisto mokslų katedros (JAV), rasta įrodymų, kad per gaisrą susidarę dūmai gali sukelti didesnę žalą, palyginti su paprastai randama miesto oro tarša ne gaisro metu. 

Miškų gaisrų dūmuose yra smulkių kietųjų dalelių. Įkvėptos giliai į plaučius jos patenka į alveoles, gali sukelti uždegimą, trikdo plaučių funkcijas, absorbuojasi į kraujotaką. Iki šiol nežinotas fiziologinis karvių organizmo atsakas į kietąsias daleles iš laukinių gaisrų, todėl Aidaho universiteto mokslininkai atliko tyrimą, kurį pristatė mokslo leidinyje „Journal of Dairy Science“. 

Tyrėjų grupė stebėjo holšteinų veislės karvių bandą 2020 m. per Ramiojo vandenyno šiaurės vakarų gaisrų sezoną (nuo liepos iki rugsėjo). Jie įvertino aplinkos rodiklius (oro kokybę, temperatūrą, drėgnį), primilžį ir sveikatos būklės rodmenis. 

Remiantis mokslininkų nustatytais dūmų poveikio slenksčiais, rugsėjį karves septynias dienas iš eilės veikė miškų gaisrų metu susidariusios kietosios dalelės, kurių kiekis 10–23 kartus viršijo JAV aplinkos apsaugos agentūros 24 val. vidutinės oro kokybės ribas.

Per septynias poveikio dienas iš karvių primelžta mažiau pieno, o neigiamas poveikis išliko dar septynias dienas. Pastebėta, kad kietųjų dalelių žala sustiprėjo, jei buvo didelė oro temperatūra ir drėgnis. Tiriant karvių fiziologines reakcijas pastebėta, kad dėl oro taršos pakito baltymų ir riebalų metabolizmas, elektrolitų pusiausvyra, nusilpo imunitetas.

Kvėpavimo sistemos ligos – viena dažniausių telyčių ir veršelių sveikatos problemų. Gaisrų paveiktose teritorijose silpsta galvijų imunitetas, todėl mažėja atsparumas infekcijoms. Akivaizdu, kad oro tarša kenkia gyvulių gerovei, didina ūkininkų išlaidas ir trikdo pieno tiekimo sistemos funkcionavimą.