Kaunas. Dirvožemius veikia gamtos reiškiniai ir agrotechnologijos. Kokią įtaką skirtingos sudėties dirvožemių suslėgimui turi žiemos įšalas ir žemės įdirbimo būdai?

Gausus vandens kiekis per augalų vegetaciją ir po jos gali kelti trumpalaikio ir ilgalaikio dirvų užmirkimo riziką moreninės kilmės Lietuvos dirvožemiuose. Svarbiausia užmirkimo priežastis yra dirvožemio sutankėjimas. Kuo didesnis tankis, tuo dirvožemis labiau suslėgtas.

Dirvožemio sutankinimas kenkia jo struktūrai (agregatinei sudėčiai), mažėja porų tūris ir jų vientisumas, sulėtėja hidraulinis laidumas ir vandens infiltracija, padidėja laukų užmirkimo tikimybė. Jeigu vandens pratekėjimas per dirvožemį yra mažesnis nei 10 cm per parą, jis laikomas kritiniu.

Užmirkimas trukdo augalų šaknims augti ir dirvožemio biologiniam aktyvumui. Nukenčia dirvožemio biocheminiai procesai, įskaitant maisto medžiagų apykaitą, didėja šiltnamio efektą sukeliančių dujų (azoto oksido, metano, sieros vandenilio) emisijos. Pagaliau dėl to nukenčia augalų sveikata, mažėja produkcijos kiekis ir kokybė.

Pagrindinė priežastis, sukelianti dirvožemių suslėgimą, yra tai, kad lauko darbai atliekami esant dideliam drėgmės kiekiui jame, o jiems atlikti naudojama vis sunkesnė technika. Visa tai, taip pat dažnas važinėjimas po dirvą, lemia didelį dirvožemių sutankinimą ir jų suslėgimą, kuris ypač žalingas podirvio sluoksniui.

Viršutinio dirvožemio sluoksnio suslėgimą galima sumažinti mechaniniu žemės dirbimu, auginant ilgašaknius augalus. O podirvio suslėgimas nuolat didėja ir jam sumažinti reikia didelių pastangų. Podirvio sutankėjimas dažnai laikomas negrįžtamu.

Lauko eksperimentai buvo atlikti Vidurio, Šiaurės ir Vakarų Lietuvoje esančiuose LAMMC padaliniuose. Du ilgalaikiai lauko eksperimentai vykdyti rudžemyje Dotnuvoje (vidutinio sunkumo priemolyje ir lengvame smėlingame priemolyje), vienas – Joniškėlyje, limnoglacialinės kilmės molingame rudžemyje (sunkus priemolis virš molio), ir vienas – Vėžaičiuose (išplautžemis, vidutinio sunkumo priemolis).

Kiekviename eksperimente buvo tirti trys kontrastingi žemės dirbimo būdai:

• tradicinis žemės dirbimas (ražienų skutimas + gilus (20–22 cm) arimas + priešsėjinis seklus kultivavimas);
• supaprastintas žemės dirbimas (seklus ražienų skutimas + priešsėjinis seklus kultivavimas);
• minimalus žemės dirbimas: tiesioginė sėja (rudžemis, Dotnuva ir Joniškėlis) arba seklus (12–14 cm) lėkščiavimas (ShPL) (išplautžemis, Vėžaičiai).

Dirvožemio savybių pokyčiai

Tyrimų duomenys parodė, kad moreninės kilmės išplautžemyje (Vėžaičiai) ir rudžemyje (Dotnuva) yra daugiau vandenį kaupiančių porų nei limnoglacialiniame sunkios granuliometrinės sudėties dirvožemyje (Joniškėlis).

Didžiausias vandenį išlaikančių porų kiekis užfiksuotas taikant supaprastintą žemės dirbimą rudžemyje ir išplautžemyje, o mažiausias – limnoglacialiniame glėjiškame rudžemyje.

Didžiausias dirvožemio mikroporų tūris buvo limnoglacialiniame sunkios granuliometrinės sudėties dirvožemyje Šiaurės Lietuvoje. Šie duomenys rodo, kad iš visų tirtų dirvožemio tipų limnoglacialiniai moliai, kuriuose nėra drenažinių porų tinklo, tik gausu mikroporų, turi savybę užmirkti.

Hidraulinis laidumas reikšmingai koreliavo su vandens prisotinimu moreniniame, bet ne limnoglacialiniame dirvožemyje.

Esant dideliam molio dalelių kiekiui, hidraulinis laidumas limnoglacialinės kilmės dirvožemyje labai sumažėjo. Nustatyta, kad hidraulinis laidumas rudžemyje ir išplautžemyje (Dotnuva ir Vėžaičiai) buvo beveik du kartus didesnis nei limnoglacialiniame sunkaus priemolio dirvožemyje (Joniškėlis). Tai taip pat parodo sunkių Šiaurės Lietuvos dirvožemių savybę užmirkti.

Tyrimai parodė, kad:

• dirvožemio genetinis tipas ir jo granuliometrinė sudėtis buvo lemiami veiksniai, darantys įtaką žemės dirbimo intensyvumo poveikiui dirvožemio fizikinėms ir hidrofizikinėms savybėms. Įprastas ir supaprastintas žemės dirbimas, įskaitant ir tiesioginę sėją, gali būti sėkmingai taikomas ir rudžemiuose, ir išplautžemiuose;
• sunkios granuliometrinės sudėties limnoglacialiniai dirvožemiai yra mažiausiai tinkami tiesioginei sėjai. Mažas vandens laidumas dėl didelių ir vidutinio dydžio porų trūkumo dirvožemyje gali būti dirvų užmirkimo, vandens telkinių susidarymo dirvos paviršiuje priežastis;
• žemės dirbimo intensyvumą patartina mažinti tokia seka: (limnoglacialinis sunkus priemolis ant molio) > išplautžemis (vidutinio sunkumo priemolis) > rudžemis (smėlingas lengvas priemolis ir vidutinio sunkumo priemolis).

Visą straipsnį apie skirtingus žemės dirbimo ir dirvožemio suslėgimą, kodėl verta auginti giliašaknius augalus, kokia yra įšalo įtaka ir ar supleišėjimas atstoja mechaninį purenimą skaitykite čia.