Vilnius. Produktyviausi yra 83-400 hektarų ūkiai. Palyginti su Europos Sąjungos vidurkiu, Lietuvos ūkiai yra mažesni, o kartu ir našesni. Anot Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto mokslininkų, nustačius didžiausio žemės ūkio produktyvumo momentą, galima daug sėkmingiau nagrinėti gamybos neefektyvumą.

Kaip suderinti tai, kas iš pirmo žvilgsnio atrodo sunkiai suderinama? Ar įmanoma užtikrinti ekonominį augimą ir kartu daryti minimalų poveikį aplinkai? Ar kokybė suderinama su mažomis sąnaudomis? Aukso vidurį rasti įmanoma taikant daugiakriterinius vertinimo metodus, kuriuos jau daugelį metų kuria ir praktiškai taiko Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto mokslininkai dr. Tomas Baležentis ir dr. Irena Kriščiukaitienė.

Daugiakriteriniai vertinimo metodai gali būti sėkmingai taikomi įvairiuose ekonomikos sektoriuose. Vienas jų - žemės ūkis.

„Didėjant gamybos apimčiai, produktyvumas mažėja. Esant toms pačioms sąnaudoms, vidutinis pagaminamos produkcijos kiekis iš pradžių didėja, tačiau galiausiai pasiekia maksimumą ir ima mažėti. Mus labiausiai domina didžiausio žemės ūkio produktyvumo momentas. Jį nustačius galima daug sėkmingiau nagrinėti dėl gamybos technologijų ribotumo pasireiškiantį procesų neefektyvumą", - teigia dr. T. Baležentis.

Pernai Seimas priėmė Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymą, kuriuo nustatoma, kad didžiausias leistinas žemės ūkio paskirties plotas negali viršyti 500 ha. Anot mokslininko, toks sprendimas labai racionalus, nes produktyviausi yra 83-400 ha ūkiai. Palyginti su Europos Sąjungos vidurkiu, Lietuvos ūkiai yra mažesni, o sykiu ir našesni.

„Tiriant skirtingus ekonomikos sektorius dažniausiai matuojami pelnas ir efektyvumas. Mes taip pat įtraukėme poveikio aplinkai kriterijų. Taip įvertinamas ne tik ekonominis augimas, bet ir aplinkosauginis tvarumas, - sako dr. T. Baležentis. - Šiuo metu gamybos ir žemės ūkio sektoriai aplinkai vis dar daro palyginti didelį neigiamą poveikį. Siekiant jį mažinti, reikalinga finansinė parama. Dar tikrai yra kur pasitempti laikantis Europos Sąjungos aplinkosauginių ir tvarumo reikalavimų bei kuriant taršai mažinti skirtas nacionalines teisinio reguliavimo priemones."

Analizuojant šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas Lietuvos žemės ūkyje, atkreiptinas dėmesys, kad šis sektorius užima santykinai geras pozicijas tiek šalies, tiek visos ES kontekste. Tai galima paaiškinti gamybos struktūros skirtumais. Lietuvoje populiariausia augalininkystė, kurią plėtojant naudojami gana švarūs energijos šaltiniai. O tokie ekonomikos sektoriai kaip naftos produktų gamyba, energetika ir chemijos pramonė aplinkai daro nepalyginti daugiau žalos.

Didinant žemės ūkių efektyvumą ir mažinant taršą itin svarbios tampa modernios technologijos ir atsinaujinantys energijos šaltiniai. Moderni technika, tikslioji žemdirbystė ir pastatų rekonstrukcija padeda žymiai mažiau suvartoti energijos, o atsinaujinančių energijos išteklių plėtra - mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas nekeičiant energijos naudojimo įpročių.

„Mūsų tyrinėjimuose vertinamos ne tik emisijos ir gamybos lygiai. Įtraukėme ir visus kitus svarbius veiksnius: darbo jėgą, išteklius ir pan. Analizavome, kokios galimybės mažinti taršą konkrečiu atveju ir kiek tai kainuotų. Įdomu, kad sumažinus taršą iki tam tikro lygio ir norint dar labiau ją sumažinti, išlaidos ima sparčiai augti", - teigia dr. T. Baležentis.

Anot mokslininko, kiekvienu atveju nustatoma vis kita riba, kiek galima mažinti taršą. Esant santykinai žemam taršos lygiui, tolesnis jo mažinimas verstų atsisakyti vis daugiau gamybinės veiklos, patirti nuostolių.

Anot dr. T. Baleženčio, tokių išsamių gamybos efektyvumo ir poveikio aplinkai tyrimų bei daugiakriterinių vertinimų Lietuvoje ar kitose Rytų Europos šalyse iki šiol buvo nedaug. Su dr. Kriščiukaitiene atlikti darbai unikalūs tuo, kad juose derinami matematiniai ir ekonominiai rodikliai, remtasi skirtingų valstybių duomenų bazėse sukaupta informacija.

Dr. T. Baležentis ir dr. I. Kriščiukaitienė nominuoti 2017 m. Lietuvos mokslo premijai už darbų ciklą „Daugiakriteriniai metodai integruotam efektyvumo vertinimui".

LMA, MŪ inf.