Kaunas. Atšilus orams prasidėjo žieminių pasėlių priežiūros darbai, tačiau prognozuojamas atšalimas. Ar prieš pat šalnas panaudoti augimo reguliatoriai ir herbicidai nepakenks augalams?

Artimiausiomis dienomis visoje šalyje laukiame atšalimo. Prognozuojamas temperatūros kritimo mastas skirtinguose regionuose nevienodas, tačiau visur laukiama šalnų, kai kur ir sniego.  

Javų ar rapsų augimo reguliavimas turi didelės reikšmės augalų vystymusi, nes tai yra procedūra, kuri keičia augalo hormonų pusiausvyrą.

O herbicidai, skirti naikinti piktžoles, tampa agresyvūs ir kultūriniams augalams, kai temperatūra labai nukrenta. Ar reikėtų važiuoti su purkštuvais į pasėlius prieš pat šalnas?

Spręsti pagal piktžolių spektrą

LAMMC Žemdirbystės instituto mokslo darbuotoja dr. Ona Auškalnienė pastebi, kad daug ūkių javų pasėliuose herbicidus buvo panaudoję rudenį. Dėl to pavasarį ne visais atvejais būtina skubėti purkšti, pirmiausiai svarbu įvertinti konkrečią situaciją lauke.

„Ruduo buvo ilgas, piktžolės žieminių javų pasėliuose augo, todėl daugelis ūkių tikrai naudojo herbicidus iš rudens. Jeigu tuo metu piktžolės buvo sukontroliuotos, tai dabar, pavasarį, pirmiausiai reikia įvertinti konkretaus lauko situaciją, nustatyti piktžolių rūšių spektrą. Tik tada apsispręsti dėl herbicidų pasirinkimo ir naudojimo laiko“, – komentuoja dr. O. Auškalnienė.  

Dabar laukuose daug kur sausoka, be to, dar laukiama šalnų. „Jeigu paskubėsime panaudoti herbicidus antrą kartą (skaičiuojant, kad pirmą kartą naudota rudenį), tai atšilus orams gali prireikti ir trečio karto. Jeigu būtų šilta ir drėgna, tai staigiai kiltų ir javai, ir piktžolės. Tokiu atveju delsti tikrai nebūtų prasminga. O dabartinėje situacijoje, kuomet numatomas atvėsimas, geriau palaukti, nebus per vėlu panaudoti herbicidus, kai šalnos praeis“, – sako mokslininkė.  

Augimo reguliatoriai – atsižvelgiant į pasėlio būklę

Įvertinus ankstyvos sėjos žieminių javų išsivystymą jau galima ir kai kur tikrai reikia naudoti augimo reguliatorius.

Kaip pastebi O. Auškalnienė, populiaraus pirmajam purškimui naudojamo augimo reguliatoriaus, kurio veiklioji medžiaga chlormekvatchloridas, poveikiui nereikia aukštos oro temperatūros, galima naudoti nuo javų krūmijimosi vidurio, kai vidutinė paros temperatūra siekia +5 ℃. Tačiau, jeigu numatomos šalnos, tai jos irgi veikia augalus „kaip reguliatoriai“. O jeigu dar ir sausa, tai purkšimas reguliatoriais tikrai sukels augalams didelį stresą.  

Augimo reguliatorių naudojimas, pasak mokslininkės, labai priklauso nuo konkrečios situacijos. „Būna visokių atvejų, kartais susidaro tokios aplinkybės, kad kurio nors purškimo augimo  reguliatoriumi gali ir nereikėti. Tiesa, kviečiams svarbus pirmas purškimas, nes jis skirtas sutvirtinti  apatinę stiebo dalį. Ji turi didelės reikšmės pasėlių išgulimo rizikai. O, pavyzdžiui, miežiams itin svarbi viršutinės stiebo dalis, nes nuo to priklauso varpų lūžinėjimas“, – komentuoja dr. O. Auškalnienė.  

Pasak specialistės, javų augimui, o kartu ir išgulimui, be augimo reguliatorių naudojimo, didelės įtakos turi tręšimas azotu. Kiek jo skiriama ir kada. „Ankstyvos sėjos augalai jau pasitempę, vėlyvos sėjos daug mažiau išsivystę. Ankstyvos sėjos kviečiai ir išgulti linkę labiau. Todėl visi pasėlių priežiūros darbai, įskaitant ir augimo reguliatorių naudojimą, labai priklauso nuo konkretaus lauko būklės“, – sako dr. O. Auškalnienė.

Šalnos purškimo darbus stabdo

Agronomijos teorija teigia, kad prieš pat šalnas naudoti pasėliuose augimo reguliatorius ir herbicidus nėra geriausias sprendimas. Labai tikėtina, kad bet koks reguliatorius ar herbicidas, išpurkštas likus 48–72 valandoms iki šalnų, sukeltų augalų fitotoksiškumą. Žala pasėliui gali būti gana didelė. 

Anksčiau buvo laikomasi nuomonės, kad naudoti augimo reguliatorių negalima likus 5 dienoms iki šalnų. Tai –  saugus požiūris, nors ir gana konservatyvus. Juk reguliatoriai ar herbicidai žieminiuose javuose dažniausiai naudojami balandį ir gegužę, o šiais mėnesiais naktinės šalnos gana įprastos. Todėl retai pasitaiko optimalus laikas, nerizikuojant panaudoti reguliatorius ir herbicidus.

Praktikoje minėtus augalų apsaugos produktus gali būti saugu naudoti, likus bent 3 dienoms iki numatomų šalnų. Tačiau, kaip teigia agronomijos vadovėliai, viskas priklauso nuo dozės. Jeigu naudojamos didelės reguliatorių dozės, fitotoksiškumo rizika visada auga. Panašiai ir herbicidų atveju. O bet kokią žalą gali dar labiau sustiprinti sausra (su kuria jau susiduriame).

Rizika didelė

Pasėlių purškimas likus dienai ar dviem iki šalnų jau yra labai rizikingas. Žinoma, nėra jokios privalomos taisyklės, pagal kurią būtų teigiama, kad per dvi dienas po apdorojimo pasėliams tikrai pakenks šalnos. Mat yra per daug kintamųjų (reguliatoriaus ar herbicido dozė, lauko sąlygos, pasėlių būklė ir net darbinio mišinio sudėtis), kad būtų galima tiksliai pasakyti, koks bus rezultatas. Tačiau esant tokiam trumpam intervalui nuo apdorojimo iki šalnų, augalai gali būti pažeisti.

Jeigu prognozės rodytų tik atvėsinimą, augimo reguliatorius ar herbicidus dar būtų galima naudoti. Tačiau laukiant didesnių šalnų, kurios gali užsitęsti visą savaitę, saugiausias sprendimas būtų nevažiuoti į pasėlius su purkštuvais, net jeigu augalų vystymosi fazė ir tinkama.

Chemikalais apdeginti javai ar rapsai sumažina derlingumo potencialą, nes augalams prireikia papildomų sąnaudų atsikurti. Be to, atsinaujinimo procesus stabdys šalti orai, bus sunku panaudoti biostimuliuojančius tirpalus, kurie padėtų augalams sumažinti patirtą stresą.