Vilnius. Saulės elektrinių instaliuota galia pernai didėjo 78 proc. Vis dėlto, gaminantiems vartotojams tenka susidurti ir su nenumatytais nuostoliais.

Remiantis Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, 2024 m. saulės elektrinės tapo vienu iš greičiausiai augančių elektros gamybos šaltinių. Didžiausios įtakos šiam augimui turėjo gaminantys vartotojai, kurie sudarė apie 60 proc. visų pernai įrengtų saulės elektrinių galios.

Praėjusiais metais gaminančių vartotojų skaičius išaugo apie 33 tūkst., šiemet taip pat tikimasi panašaus augimo. Pagrindinės priežastys, skatinančios gyventojus investuoti į saulės elektrines yra finansinės ir aplinkosauginės – žmonės nori mažesnių ir stabilesnių elektros sąskaitų bei siekia prisidėti prie aplinkos taršos mažinimo. 

„Lietuvos draudimo“ duomenimis, pastaraisiais metais ženkliai augo ir išmokamos saulės elektrinių žalų sumos. 

2023 m. fiksuotas 101 proc. vidutinės saulės elektrinių žalos sumos augimas (iki 2,6 tūkst. eurų), o 2024 m. ši suma ūgtelėjo 55 proc. iki 3,9 tūkst. eurų, rodo bendrovės duomenys.

„Saulės elektrinės draudžiamos kartu su būsto draudimu, tad pastaraisiais metais pastebime, jog su augančiomis gyventojų būsto žalomis auga ir patiriamos saulės elektrinių žalos. Kadangi saulės elektrinės yra įrengtos lauke, jos labai paveikios įvairiems išorės veiksniams ir gamtos stichijoms“, – sako Artūras Juodeikis, „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktorius. 

Pasak eksperto, žvelgiant į paskutinių dvejų metų statistiką, saulės elektrinių žalų šuoliai buvo fiksuoti būtent tais mėnesiais, kuomet Lietuvoje siautė smarkiausios audros.  

Vertinant pastarųjų metų saulės elektrinių žalų, registruotų „Lietuvos draudime“ duomenis, matyti, kad pagrindinės žalų priežastys yra audros, elektros įtampos svyravimai ir gaisrai bei nevaldomas ugnies plitimas.  

„Ir pernai, ir 2023 m. didžiausios žalų sumos buvo išmokėtos už sugadintą turtą, kurį pasiglemžė netikėtai įsiplieskusi ugnis. Pavyzdžiui, pernai išmokėta bene rekordinė daugiau nei 200 tūkst. eurų siekusi suma, kuomet Raseiniuose gaisro metu kartu su kitu turtu buvo sunaikintos ant gyvenamojo namo stogo įrengtos saulės baterijos. Tai parodo, kad skirtingai nei kilnojamojo namų turto atveju, apsaugoti saulės baterijas gaisro metu tampa praktiškai neįmanoma“, – pabrėžia A. Juodeikis.

Nors audros pagal nuostolingumą užima antrąją vietą po gaisrų, jų padaryta žala saulės elektrinėms ir kitam gyventojų turtui yra ne ką mažiau reikšminga. Pavyzdžiui, pernai Zarasuose dėl žaibo iškrovos buvo sugadinti elektriniai prietaisai – kiemo vartai, valymo įrenginys, apsaugos sistema, taip pat ir saulės elektrinė, o patirti nuostoliai siekė daugiau nei 14 tūkst. eurų. 

Anot A. Juodeikio, ne mažiau svarbu užtikrinti ir tinkamą saulės elektrinių įrengimo kokybę – pasirinkti sertifikuotus montuotojus bei laikytis gamintojų rekomendacijų.

Jo teigimu, būtina reguliariai tikrinti elektrinės būklę, ypač po stiprių audrų ar krušos. Gaisro riziką gali sumažinti kokybiški priešgaisriniai sprendimai, pavyzdžiui, apsauginiai išjungikliai, kurie automatiškai nutraukia elektros tiekimą perkaitimo ar trumpojo jungimo atveju. Papildomą saugumą užtikrina ir žaibosaugos sistemos bei tinkamai įrengta įžeminimo sistema, padedanti nukreipti elektros iškrovas į žemę.

Pasak eksperto, esant galimybei verta įrengti papildomas užtvaras nuo vėjo gūsių ar naudoti specialius apsauginius dangčius, kurie gali sumažinti mechaninių pažeidimų riziką.