Briuselis. Europos Komisija (EK) pristatė veiksmų planą, kaip bus siekiama apsaugoti europiečius nuo energetikos krizės ir paspartinti perėjimą prie švarios vietinės energijos.

EK pranešime nurodoma, kad „AccelerateEU“ yra priemonių rinkinys, kuriuo siekiama nedelsiant padėti Europos gyventojams ir pramonei, ypač labiausiai pažeidžiamoms grupėms, kartu užtikrinant, kad Europa nuosekliai siektų energetinės nepriklausomybės.

Nuo konflikto Artimuosiuose Rytuose pradžios ES papildomai išleido 24 mlrd. Eur energijos importui dėl didesnių kainų. 

„AccerateEU“ iniciatyva pristatomos tiek trumpalaikės, tiek struktūrinės priemonės, turinčios ilgalaikį poveikį, kuriomis siekiama toliau mažinti priklausomybę nuo nepastovių iškastinio kuro rinkų ir didinti Europos atsparumą būsimai rizikai, grindžiamai vietine švaria energija ir elektrifikacija.

Pasak Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen (Urzula fon der Lajen), priimami sprendimai lems gebėjimą atremti šiandienos iššūkius ir ateities krizes. „Turime paspartinti perėjimą prie namuose pagamintos švarios energijos. Tai suteiks mums energetinę nepriklausomybę ir saugumą, o tai reiškia, kad galime geriau atlaikyti geopolitines audras“, – teigė U. von der Leyen.

Koordinavimas

Komisija ketina užtikrinti, kad priemonės valstybių narių lygmeniu būtų įgyvendinamos visapusiškai koordinuojant veiksmus. Tai apima požeminių dujų saugyklų pripildymą, lanksčių pripildymo taisyklių naudojimą arba bet kokį išskirtinį naftos atsargų išleidimą.

Naftos ir dujų koordinavimo grupės susitiks, kad užtikrintų visapusišką valstybių narių informuotumą apie padėtį. Taip pat turės būti glaudžiai koordinuojamos neatidėliotinos priemonės ir tos, kuriomis siekiama užtikrinti reaktyvinių degalų ir dyzelino prieinamumą, įskaitant naftos perdirbimo gamyklų gamybos pajėgumus.

Degalų observatorija

Numatoma įsteigti vadinamąją Degalų observatoriją. Ji stebėtų ES degalų gamybą, importą, eksportą ir atsargų lygį. Taip būtų galima greitai nustatyti galimą stygių, o avarinio atsargų išleidimo atveju – parengti tikslines priemones, kad būtų išlaikytas subalansuotas kuro paskirstymas.

Siekdama sušvelninti didelių degalų kainų ir galimo degalų trūkumo poveikį ES aviacijos sektoriui, Komisija taip pat numato suteikti aiškumo dėl esamų ES aviacijos sistemos lankstumo priemonių.

Tikslinės ir laikinos priemonės

Vartotojų, įskaitant pramonę, apsauga nuo kainų šuolių galės apimti tikslines rėmimo schemas, energijos kuponus ir socialinės paramos schemas, elektros energijos akcizų mažinimą pažeidžiamiems gyventojams.

Komisija taip pat planuoja priimti laikinąją valstybės pagalbos sistemą, kuri suteiktų papildomo lankstumo nacionalinėms vyriausybėms, įskaitant neatidėliotinas priemones labiausiai pažeidžiamiems ekonomikos sektoriams remti.

Perėjimas prie vietinės švarios energijos

Iki vasaros Komisija numato pateikti elektrifikavimo veiksmų planą. Į jį bus įtrauktas plataus užmojo elektrifikavimo tikslas ir priemonės, skirtos pramonės, transporto ir statybos sektorių elektrifikavimo kliūtims pašalinti.

Siekiant paspartinti tvarių aviacinių degalų diegimą, EK pabrėžia, kad labai svarbu greitai įgyvendinti Tvaraus transporto investicijų planą.

Tinklų sistemos tobulinimas

Elektrifikaciją turi papildyti paskirtį atitinkantis elektros tinklas. Pirmieji žingsniai – užtikrinti, kad dabartiniai teisės aktai būtų visiškai įgyvendinti ir kad derybos dėl Europos elektros tinklų dokumentų rinkinio būtų greitai užbaigtos.

Kitas veiksmas – kuo labiau padidinti esamą atsinaujinančiųjų išteklių energijos infrastruktūrą. Greitas didelių vėjo elektrinių parkų ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių jėgainių, įskaitant jūros vėjo elektrinių parkus ir hidroelektrines, modernizavimas gali greitai suteikti labai reikalingą papildomą pagalbą.

Komisija taip pat planuoji pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl tinklo mokesčių ir apmokestinimo, kuriuo, be kita ko, bus užtikrinta, kad elektros energija būtų apmokestinama mažiau nei iškastinis kuras.

Investicijų skatinimas

Komisija primena, kad ES lygmeniu yra daug išteklių, pavyzdžiui, 219 mlrd. Eur iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (EGADP) ir sanglaudos politikos fondų. Ji pabrėžia, kad dabartinės krizės sąlygomis greitis ir poveikis yra itin svarbūs, tad ketinama valstybėms narėms padėti kuo geriau panaudoti turimą ES finansavimą.

Vis dėlto vien viešosiomis lėšomis dideli investicijų į energetikos pertvarką poreikiai (660 mlrd. Eur per metus iki 2030 m.) nebus patenkinti. Todėl, siekdama sutelkti privačias investicijas, 2026 m. kovą Komisija priėmė investicijų į švarią energiją strategiją.

Siekdama paspartinti privačiojo sektoriaus finansavimą, Komisija surengs aukščiausiojo lygio susitikimą investicijų į švarią energiją klausimais, kuriame dalyvaus finansinių paslaugų sektoriaus atstovai, įskaitant pagrindinius institucinius investuotojus, pramonės lyderius, projektų rengėjus ir viešuosius finansuotojus.