Vilnius. Ministerija palaiko Seimo narių iniciatyvą parduoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus iki 10 ha, teigia žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas.

Šalies žemės ūkio paskirties žemės politikos klausimai trečiadienį aptarti parlamentiniame Kaimo reikalų komitete. Jame kalbėdamas ir primindamas Seimo narių siūlymą dėl pardavimo, I. Hofmanas teigė, kad vis tik politikos kryptis turėtų tokia, jog žemės ūkio paskirties žemė prioriteto tvarka pirmiausiai turėtų priklausyti tiems, kas ją dirba.

Anot jo, klaidų dėl žemės jau buvo padaryta ne viena – nuo jos traktavimo kaip kilnojamojo turto iki leidimo aukšto našumo žemėse statyti saulės elektrines. Tad šįkart „labai svarbu nepaversti žemės kažkokio manipuliavimo įrankiu“.

Ministras taip pat teigė pritariantis, kad lėšos, gautos pardavus tokią žemę, būtų investuojamos į gynybą, o tuo pačiu būtų sprendžiami ir kiti klausimai.

„Sklypų yra įvairiausių dydžių, jie skirtingai geografiškai išsidėstę, bet, pagrinde, dominuoja iki 1 ha. Tai (tokiu būdu – red. past.) būtų sprendžiamos ir sklypų konsolidavimo problemos, valstybė nusimestų naštą administruojant šių sklypų valdymą“, – kalbėjo žemės ūkio ministras.

Vienas iš siūlymo iniciatorių, Seimo narys Kazys Starkevičius teigė, kad teikiamas pataisas dar būtų galima tobulinti, nes šiuo metu yra siūloma, kad sklypai būtų parduodami prie vidutinės rinkos kainos pridėjus dar 10 proc. (nes paprastai aukcionuose kaina būna keliama apie 8 proc.). Pasak K. Starkevičiaus, ir su tokiu siūlymu biudžetas nepralaimėtų, tačiau būtų galima svarstyti ir apie 20 proc.

Seimo nario teigimu, dabar per aukcionus dažniausiai žemę įsigyja fondai, o ne sklypo kaimynai. „Ateina, iškelia nuomos kainą. Čia, galvoju, yra didžiulė problema, nes yra spekuliacija. Jie iš tikrųjų tos žemės nedirba, ją pernuomoja arba jei nesutinka nuomotis, tai dar patys ir deklaruoja nors jokios pridėtinės vertės nesukuria“, – kalbėjo K. Starkevičius.

Diskusijose – pardavimo kelias

Tuo, ar tikrai būtų tikslinga taikyti žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo pirmenybę ūkininkams abejojo Lietuvos verslo konfederacijos atstovė Akvilė Razumienė.

„Manome, kad ūkininkai taip pat yra sėkmingi verslininkai ir turėtų lygiavertėmis sąlygomis konkuruoti rinkoje su kitais tos pačios rinkos dalyviais. Manome, kad jiems neturėtų būti suteikiamos išskirtinės teisės įsigyti turtą, taip proteguojant jų interesus ir sukuriant privilegijuotą padėtį, nes, visi puikiai suprantame, kad rinka su iškreipta konkurencija tikrai nėra efektyvi, nepritraukia investicijų, neprisideda prie šalies ekonominio augimo ir kartu trukdo kurti aukštą pridėtinę vertę turinčius produktus“, – kalbėjo A. Razumienė.

Ji siūlė apsvarstyti žemės ūkio rinką liberalizavimą, biurokratinės administracinės naštos mažinimą, įsigijimo limito panaikinimą. Verslo konfederacijos atstovės teigimu, reikėtų stengtis, kad turto vertė augtų ir augimas sąžiningai paliestų visus rinkos dalyvius, o ne vieną suinteresuotą grupę.

Jai replikuodamas K. Starkevičius teigė, kad visų pirma reikėtų prisiminti, jog ūkininkui žemė – gamybos priemonė. Jam antrino ir žemės ūkio ministras, primindamas, jog žemė – baigtinis resursas, o Lietuva nėra didelė šalis, tad reikia labai atsakingai žiūrėti, jog per ilgą laiką žemė nesuplauktų į vienas rankas.

Kritikos, kad efektyviai neveikia žemės įsigijimo ribojimas turėjo ir Lietuvos jaunųjų ūkininkų sąjungos vadovas Vytautas Buivydas, jis teigė pritariantis, kad aukciono keliu būtų parduodami tik maži valstybinės žemės sklypeliai, o kiti, anot jo, turėtų būti tik nuomojami. 

I. Hofmanas su kalbėjusiais sutiko, kad 500 ha ribojimas neveikia efektyviai, tačiau teigė, kad jis ir toliau išliks. „Jis yra geras, be abejo, neveikia efektyviai, bet kol aš būsiu ministro pozicijoje, tai pozicija tokia ir bus – 500 ha žemės ribojimas privalo būti visais atvejais ir visiems“, – sakė žemės ūkio ministras. 

Jis taip pat siūlė pasianalizuoti senųjų Europos šalių pavyzdžius. Anot jo, kai kur tas ploto ribojimas taikomas net ir paveldėjimo teisei, kitur žemės įsigijimui turi pritarti žemdirbių atstovai, savivalda ir pan.

„Visos šalys su žeme elgiasi labai atsakingai, nes jos niekas papildomai negamina. Jos yra labai ribotas potencialas“, – pabrėžė I. Hofmanas.

Tai, kad žemės pardavimas turėtų likti aukcionuose, nes būtent taip nustatoma reali žemės kaina, teigė ir Seimo narys Viktoras Pranckietis.

Dėl įsigijimo ribojimo pastebėjimų turėjo ir Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis, primindamas, kad dėl 500 ha ribojimo apėjimo tik spekuliuojama ir galiausiai prokuratūra, gindama viešąjį interesą, neturi dėl to iškėlusi nė vienos bylos. „Taip, kad tos demagogijos su valstybine žeme arba su valstybės žemės įsigijimu yra labai daug. Bangos pakyla ir visi kažko ieško, ko nepametę (...)

Yra tos žemės įsigykit – yra ūkiai parduodami, bet nieks jos neperka. (...) Nereikėtų eskaluoti ir vieną kartą nustoti žmones gąsdinti ir kiršinti su tos valstybinės ar ne privačios žemės įsigijimu“, – kalbėjo J. Sviderskis.

Kai dvi auklės, stringa ir politika?

Parlamentas K. Starkevičius teigė laukiantis, kad dėl siūlomų valstybinės žemės ūkio paskirties žemės klausimą liečiančių įstatymų pakeitimų kuo greičiau parlamentą pasiektų Vyriausybės išvados ir klausė I. Hofmano, kada galima to tikėtis. 

Žemės ūkio ministras teigė, kad šiuo klausimu neranda bendro sutarimo su Aplinkos ministerija, nors iš pradžių jis lyg ir buvo, vėliau pozicijos išsiskyrė, tad kada bus išvada jis teigė negalintis pasakyti. „Bet iš savo pusės pažadu, kad padarysime tą kaip įmanoma greičiau, kad būtų bendra pozicija. Jeigu jos nebus, tada – nežinau. Liksime su atskiromis pozicijomis“, – teigė I. Hofmanas.

Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika teigė, jog norėtųsi, kad kai kuriais klausimais pozicija kiltų iš Ministerijos, o svarbiausia, kad „Žemės ūkio ministerija neliktų be žemės“.

„Ar nereikėtų šioje vietoje Ministerijos, galbūt, stipresnės pozicijos šiuo klausimu? Nes vis tik matome, kai klausimai yra per dvi ministerijas ir Žemės ūkio ministerija negali koordinuoti tam tikrų veiksmų... (...) Ar nepablogės bendrai situacija žemės ūkio paskirties žemėje? Klausimas dėl žemės ūkio politikos stiprinimo“, – kalbėjo K. Mažeika.

I. Hofmanas teigė apgailestaujantis, kad Nacionalinė žemės tarnyba praėjusios Vyriausybės buvo perkelta Aplinkos ministerijos pavaldumui ir, anot jo, situacija ten nėra gera. 

„Tai tikrai situacija nėra normali, kai Žemės ūkio ministerija nebegali tiesiogiai valdyti Tarnybos ir formuoti politikos žemės ūkio paskirties žemės valdymo srityje. Mano supratimu, turėtų būti atvirkščiai – pirmiausiai Žemės ūkio ministerija, o Aplinkos ministerija turėtų galbūt irgi būti, bet pirmumas formuoti šią politiką turėtų būti Žemės ūkio ministerijai“, – teigė žemės ūkio ministras.

Vis dėlto dėl NŽT pavaldumo susigrąžinimo jis buvo atsargus. Anot I. Hofmano, jie yra atviri, Tarnyba galėtų grįžti, tačiau tam reikalingas bendras Vyriausybės sprendimas, bet reikėtų gerai apsvarstyti, kad „darant žingsnį atgal Tarnyba visiškai nesubyrėtų“.
***
Prie valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų iki 10 ha pardavimo parlamentinis Komitetas dar sugrįš, kai turės svarstyti pateiktas įstatymų pataisas. Šiandienos diskusija ir norinčių šiuo klausimu pasisakyti gausa, pasak K. Mažeikos, rodo klausimo aktualumą. Vis dėlto jis pastebėjo, kad Vyriausybės, Prezidentūros ir Seimo pozicija yra panaši: žemę dirbti turi būtent ūkininkai ir tie, kurie kuria produkciją.